- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-31
- Bylos Nr.
- 2S-655-302/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius, Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- J. L.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro
- Kategorijos
- 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.12pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Įžanginė dalis
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėjos J. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos J. L. skundas suinteresuotam asmeniui Vilniaus miesto 32-ojo notarų biuro notarei Astai Kielienei dėl notarinių veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja J.L. kreipėsi į teismą su skundu dėl notarinių veiksmų, prašydama panaikinti notarės Astos Kielienės atsisakymą išduoti jai paveldėjimo teisės liudijimą dėl Z. L. priklausiusio LR Taupomojo banko Vilniaus m. Senamiesčio skyriuje Nr. 6762/020, sąskaitoje Nr. 51365-0 R. L. vardu esančio indėlio, atliktą 2009-09-08 raštu Nr. 465 ir 2009-10-06 raštu Nr. 509, ir įpareigoti nustatyta tvarka spręsti šio notarinio veiksmo atlikimo klausimą.
Nurodė, kad pagal Vilniaus miesto 32-ajame notarų biure esančią paveldėjimo bylą Nr. 190/2007 ji nustatyta tvarka yra priėmusi Z. L. , mirusio 2007-08-06, palikimą, taip pat jai yra išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, tačiau šiame paveldėjimo teisės liudijime yra įrašytas ne visas Z. L. palikimas, o būtent Z. L. priklausiusio LR Taupomojo banko Vilniaus m. Senamiesčio skyriuje Nr. 6762/020, sąskaitoje Nr. 51365-0 R. L. vardu esantis indėlis, kurį kaip jo motinos palikimą Z. L. priėmė 1991 m. gruodžio 18 d., po motinos mirties. Todėl ji kreipėsi į notarę Astą Kielienę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ir šiam indėliui. Notarė 2009-09-08 atsisakymu Nr. 465 atsisakė išduoti paveldėjimo liudijimą minėtam indėliui, nurodydama, kad šio notarinio veiksmo neatliks, kol nebus pateikti dokumentai - įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjas Z. L. po motinos R. L. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti R. L. priklaususi turtą, kiti dokumentai. 2009 m. rugsėjo 27 d. ji pateikė notarei prašymą dėl 2009 m. rugsėjo 8 d. Atsisakymo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą peržiūrėjimo iš naujo, pridėdama indėlio priėmimą tinkamai patvirtinančius dokumentus. Notarė 2009 m. spalio 6 d. Atsakyme Nr. 509 dėl pateikto prašymo peržiūrėti iš naujo atsisakymą nurodė, kad savo 2009 m. rugsėjo 8 d. Atsisakymo Nr. 465 nekeičia tais pačiais motyvais ir teisiniais pagrindais. Notarės atsisakymas išduoti indėlio paveldėjimo teisės liudijimą yra nepagrįstas ir neteisėtas. Pateikta indėlio knygelė ir joje esantys piniginių operacijų vykdymo po R. L. mirties duomenys yra tinkami ir pakankami įrodymai, kad Z. L. operavo indėlio sąskaita, t.y. indėlį buvo priėmęs kaip motinos palikimą. Netikėti Banko įstaigos dokumento - indėlio knygele ir joje padarytais įrašais nėra pagrindo. Esant šiam banko dokumentui, notarės argumentas, kad šiuo atveju yra reikalingas teismo sprendimas, nustatantis juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. L. motinos paliktą indėlį priėmė, prieštarauja minėtiems 1964 m. CK 587 str. reikalavimams. Nepagrįstai notarė šiuo atveju papildomai vadovaujasi ir 2007 m. spalio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007 teismine praktika, grįsdama atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, nes: 1) išnagrinėtosios bylos ir šio atvejo palikimo priėmimo aplinkybės yra skirtingos - byloje yra pasisakyta dėl to atvejo, kai dėl palikimo priėmimo tarp šalių yra kilęs ginčas, o šiuo atveju jokio ginčo tuo klausimu nėra; 2) minėta nutartimi vadovautis, taikant teisę, negalima, nes ji nėra aprobuota CPK 4 str. tvarka.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė A.Kielienė su skundu nesutiko.
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartimi skundo netenkino. Teismas sprendė, kad notarė pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, 2007 m. rugpjūčio 6 d. mirus palikėjui Z. L. , į turtą, priklausiusį R. L. , mirusiai 1991 m. gruodžio 18 d. Tokią išvadą teismas motyvavo tuo, kad notarui nėra suteikta teisė nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus, tame tarpe ir faktą, kad palikėjas Z. L. po motinos R. L. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti R. L. priklausantį turtą, kadangi juridinę reikšmę turinčius faktus nustato teismas sprendimu įstatyme nustatyta tvarka. Paveldėjimo byla po palikėjos R. L. mirties nebuvo pradėta (paveld. b.l. 27), pareiškėjai pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad palikėjas Z. L. po motinos R. L. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti R. L. priklausantį turtą, nustatymo. Tačiau toks teismo sprendimas notarei nepateiktas. Paveldėjimo teisės liudijimas gali būti išduodamas pateikus teismo sprendimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, t.y. palikimo priėmimo fakto nustatymo bei notarės reikalaujamus dokumentus.
Pareiškėja J.L. atskiruoju skundu prašo skundžiamą teismo nutartį ir notarės 2009-09-08 atsakymą bei 2009-10-06 bei atsisakymą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą panaikinti ir įpareigoti notarę nustatyta tvarka spręsti pareiškėjos atveju notarinio veiksmo atlikimo klausimą.
Atskirajame skunde nurodo, kad teismo nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad ji turi kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nes pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų, šiuo gi atveju, faktas, kad palikėjas Z. L. po motinos R. L. mirties jos palikimą – minėtą indėlį priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, yra tinkamai patvirtintas reikiamais dokumentais (operacijų įrašais indėlio knygelėje po R. L. mirties). Be to, apeliantė nurodo, kad indėlio kaip palikimo priėmimas yra atliktas, kaip rodo įrašai indėlio knygelėje 1992 m. pradžioje, t.y. nepraleidus 6 mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos – 1991-12-18. Pagal 1964 m. CK 587 str. 5 d. priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko, taigi minėtas indėlis Z. L. mirties dieną priklausė jam ir yra jo palikimu, pareiškėja gi yra priėmusi visą Z. L. palikimą, taip pat ir indėlį.
Suinteresuotas asmuo Vilniaus m. 32-ojo notarų biuro notarė Asta Kielienė atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą.
Atskirasis skundas atmestinas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo, atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, bylos medžiagą, pateiktus įrodymus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas skundas dėl notarinių veiksmų, priimta tinkamai taikant ir aiškinant materialinės teisės normas, reglamentuojančias palikimo priėmimą, taip pat procesinės teisės normas, reglamentuojančias juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, todėl keisti jos ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.
Paveldėjimo bylos Nr. 190/2007, pateiktos į civilinę bylą, duomenimis nustatyta, kad 2007 m. spalio 30 d. pagal pareiškėjos pasirašytą pareiškimą apie palikimo priėmimą, buvo pradėta paveldėjimo byla po pareiškėjos sutuoktinio Z. L. mirties. 2008 m. vasario 20 d. pareiškėjai buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas, notarinio registro Nr. AK-1140. Kaip matyti iš pareiškėjos skundo turinio, 2009-08-28 ji kreipėsi į notarę su prašymu išduoti paveldėjimo teisės liudijimą papildomam turtui, o būtent – Z. L. priklausiusio LR Taupomojo banko Vilniaus m. Senamiesčio skyriuje Nr. 6762/020, sąskaitoje Nr. 51365-0 R. L. vardu esančiam indėliui. Notarė Asta Kielienė 2009-09-08 Nr. 465 atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į turtą, priklausiusį R. L. , mirusiai 1991-12-18, mirus Z. L. 2007-08-08, motyvuodama tuo, kad pareiškėja turi pateikti dokumentus (originalus) notarui, kad būtų galima išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, į turtą, priklausiusį R. L. , mirusiai 1991 m. gruodžio 18 d., po kurios palikimą priėmė palikėjas Z. L. , faktiškai pradėdamas valdyti R. L. priklausantį turtą, t.y. pareiškėja turi pateikti teismo sprendimą, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad palikėjas Z. L. po motinos R. L. mirties palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti motinai priklausantį turtą, taip pat kitus dokumentus. Pareiškėja su tokiais notarės atsisakymo atlikti notarinį veiksmą motyvais nesutiko nurodydama, kad ji notarei pateikė pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad Z. L. minėtą indėlį kaip motinos palikimą priėmė.
Kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos skundą dėl notarinių veiksmų, o būtent dėl to, kad notarė atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į pareiškėjos nurodomą indėlį, esantį LR Taupomojo banko Vilniaus m. Senamiesčio skyriuje Nr. 6762/020, sąskaitoje Nr. 51365-0 R. L. vardu, kuris, pasak jos, buvo faktiškai priimtas valdyti Z. L. po jo motinos R. L. mirties.
Pažymėtina, kad po R. L. mirties atsiradusio palikimo momentu galiojusio 1964 m. redakcijos Civilinio kodekso 587 straipsnio 1 dalis nurodė, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti, to paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti faktiškai pradėdamas valdyti turtą arba paduodamas palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą, o to paties straipsnio 3 dalis numatė, kad įpėdinis tai privalo padaryti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo metu galiojančio 2001 m. redakcijos Civilinio kodekso 5.50 straipsnyje įtvirtintos analogiškos nuostatos, tik šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Į bylą pateikti įrodymai patvirtina, kad Z. L. , kuriam R. L. 1984 m. rugsėjo 27 d. testamentu, patvirtintu Panevėžio valstybinės notarinės kontoros notarės T.Krupavičienės, notarinio registro Nr. 11-2229, paliko visą savo turtą, į palikimo atsiradimo vietos notarą nesikreipė, nes vadovaujantis Vilniaus apskrities archyvo pateikta informacija, nėra duomenų, kad laikotarpiu nuo 1991-12-18 iki 1992-12-01 buvo sudaryta paveldėjimo byla po R. L. mirties (b.l. 11). Apeliantė nurodo, kad Z. L. aukščiau nurodytą turtą (indėlį) kaip palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, kad ji pateikė notarei pakankamai įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, todėl notarė nepagrįstai atsisakė atlikti aukščiau minėtą notarinį veiksmą, tačiau kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo sutikti su tokiu argumentu. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, notarui nėra suteikta teisė nustatinėti juridinę reikšmę turinčius faktus, kadangi tokius faktus pagal Civilinio proceso kodekso 445 straipsnio nuostatas nustato teismas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje (2007-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-455/2007) taip pat yra išaiškinta, kad palikimo priėmimo faktas turi būti nustatomas tik teismui išnagrinėjus bylą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ypatingosios teisenos tvarka, įtvirtinta CPK V dalies XXVI skyriuje (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Palikimo priėmimo faktas teismo tvarka nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar nesikreipė į teismą dėl turto aprašo sudarymo, bet faktiškai savo atliktais veiksmais jį priėmė (CK 5.50, 5.51 straipsniai). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį, kilus ginčui dėl palikimo priėmimo fakto, įpėdinis, kuris nėra raštu išreiškęs savo valios palikimui priimti, turi įrodyti, kad jis palikimą priėmė per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pradėjęs faktiškai valdyti paveldėtą turtą. Šią išvadą patvirtina kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. B. M., Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, byla Nr. 3K-3-1005/2002). Taigi atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja, kreipdamasi į notarę dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į indėlį, nepateikė notarei įrodymų, patvirtinančių, kad Z. L. šį indėlį mirties dieną valdė nuosavybės teise, notarės atlikto veiksmo, o tiksliau atsisakymo jį atlikti nėra teisinio pagrindo pripažinti neteisėtu.
Apeliantės pateiktų naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme nėra pagrindo priimti atsižvelgiant į tai, kad jie nagrinėjamoje byloje nei patvirtina, nei paneigia įrodinėjamų aplinkybių, susijusių su notarės atliktais veiksmais. Šie įrodymai gali būti reikšmingi pareiškėjai kreipiantis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Dėl to jie grąžintini jį padavusiam asmeniui.
Esant nustatytoms aplinkybėms, kolegija sprendžia, jog skundžiama teismo nutartis yra paliktina nepakeista, atskirasis skundas atmestinas (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 p.).
Apeliacinės instancijos teismas turėjo 5,70 Lt išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, o būtent - su procesinių dokumentų siuntimu byloje dalyvaujantiems asmenims, todėl atmetus atskirąjį skundą šios išlaidos priteistinos iš apelianto (Civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 1 dalies 3 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 308, 321, 325, 336, 329, 331, 337, 339 str., kolegija
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš J. L. , a.k. (duomenys neskelbtini) 5,70 Lt bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei (įmokos kodas 5660).