Alytaus apylinkės teismo įsakymas

2020-07-14 · Baudžiamoji byla Nr. e1-795-393/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-07-14
Bylos Nr.
e1-795-393/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24088-2020-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Blekaitienė
Kaltinamasis
G. R.
Baudžiamoji byla Nr. e1-795-393/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24088-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.7.2.3; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.1; 1.1.9.10;1.2.4.6.2.1; 2.1.16.1.9; 2.1.16.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASBAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. liepos 14 d.Lazdijai

Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų teisėja Irma Blekaitienė

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, bedarbis (registruotas Užimtumo tarnyboje), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Alytaus apylinkės teismo: 1) 2019 m. balandžio 9 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 6 mėnesių viešųjų darbų bausme; 2) 2019 m. birželio 14 d. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimo bausme, remiantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 3a punktu, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 9 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta viešųjų darbų bausmės dalimi, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 9 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. R., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2020 m. birželio 19 d. apie 20.15 val. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo artimą giminaitį – brolį A. R., kuriam stikliniu buteliu sudavė vieną smūgį į galvos sritį, tuo nukentėjusiajam A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairio momens srityje.

Kaltinamasis G. R., pareiškus jam įtarimą ir apklausus įtariamuoju, savo kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad 2020 m. birželio 19 d. namuose, Lazdijų r. sav., Noragėlių sen., Seirijočių k., Alyvų g. 7, šventė gimtadienį, su broliu A. R. vartojo alkoholinius gėrimus, gėrė degtinę ir alų. Prisimena, kad išgėręs užmigo ir dar paliko alaus bei degtinės, tačiau atsikėlęs pamatė, kad nėra alaus. Paklausė pas brolį, kur alus, jis atsakė, kad išgėrė, dėl ko jis supyko ir jie sukonfliktavo, kad vienas išgėrė ir jam nepaliko. Konflikto metu brolis jį pastūmė ir jis nukrito ant lovos, tačiau nesusižalojo ir fizinio skausmo nejautė. Atsistojęs pasiėmė tuščią degtinės butelį ir juo sudavė broliui per galvą. Nuo smūgio butelis nesudužo, bet suprato, kad broliui skaudėjo, matė, kad jam iš galvos pradėjo bėgti kraujas. Sutinka, kad galėjo broliui padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą dėl odos nubrozdinimo kairio momens srityje. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai, kurie jam nustatė virš dviejų promilių girtumą bei jį sulaikė. Dėl šio įvykio labai gailisi. Blaivus taip nebūtų pasielgęs, dėl visko kaltas alkoholis. Brolio atsiprašė, jis jam atleido. Yra registruotas Užimtumo tarnyboje, tačiau pašalpos negauna. Pragyvena iš atsitiktinių ūkio darbų, padeda tėvai (b. l. 76–77, 83–85).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo prisipažinimo, kaltinimas pagrįstas šiais įrodymais:

- policijos pareigūno tarnybiniais pranešimais dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 1, 28, 29–31), kuriuose nurodyta, kad policijos pareigūnai, pagal 2020 m. birželio 19 d. apie 20 val. 22 min. gautą pranešimą, kad namuose mušasi du neblaivūs sūnūs, nuvykę į įvykio vietą, (duomenys neskelbtini), nustatė, kad G. R. stikliniu buteliu vieną kartą sudavė broliui A. R. į galvos sritį. Alkoholio kiekio matuokliu A. R. buvo nustatytas 1,56 promilių, G. R. – 2,17 promilių girtumas. Atvykusi greitosios medicinos pagalbos brigada po apžiūros A. R. nustatė galvos nubrozdinimą ir jį paliko namuose;

- įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 13–19), kuriame užfiksuota įvykio vieta(duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo kambaryje, ant grindų rastas tuščias stiklinis pusės litro talpos butelis, ant etiketės yra užrašas „Lithuanian Vodka Original“;

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 514/2020 (06) (b. l. 42), kurioje nurodyta, kad A. R. odos nubrozdinimas kairio momens srityje galėjo būti padarytas kieto buko daikto poveikyje galimai prie užduotyje nurodyto laiko ir aplinkybių; sužalojimas galėjo būti padarytas ir vieno trauminio poveikio pasekmėje; neatmetama tikimybė, kad sužalojimas galėjo būti padarytas suduodant tuščiu buteliu per galvą. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padaryto sužalojimo nukentėjusysis galėjo jausti fizinį skausmą;

- alkoholio kiekio matuoklio „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0244 panaudojimo registracijos žurnalo kopija (b. l. 35–37), iš kurios matyti, kad 2020 m. birželio 19 d. 21 val. 59 min. G. R. nustatytas 2,17 promilių neblaivumas;

- nukentėjusiojo A. R. parodymais (b. l. 52–54), iš kurių matyti, kad G. R. yra jo brolis, jie gyvena pas tėvus, (duomenys neskelbtini). 2020 m. birželio 19 d. namuose šventė brolio gimtadienį, gėrė degtinę ir alų. Kiek tiksliai išgėrė, negali pasakyti, nes neprisimena, bet buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio. Išgėrus brolis užmigo, o jis toliau vartojo alkoholinius gėrimus. Po kurio laiko, kai jau buvo išgėręs butelį alaus, atsikėlė brolis ir paklausė, kur alus. Kai atsakė, kad jis jį išgėrė, brolis supyko, jie dėl to sukonfliktavo. Būnant kambaryje, apie 20.15 val. brolis, paėmęs tuščią degtinės butelį, sudavė jam per galvą, pradėjo bėgti kraujas. Jis išėjo į kiemą, kur jį pamatė motina A. R. ir paklausė, kas atsitiko. Kai pasakė, kad brolis sudavė buteliu per galvą, ji iškvietė policijos pareigūnus ir medikus. Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai jo į ligoninę nevežė, nustatė viršugalvio žaizdą. Tai buvo nedidelis sužalojimas, siūti nereikėjo, jautė fizinį skausmą. Po poros dienų buvo nuvykęs pas teismo med. ekspertus. Su broliu susitaikė, jis jo atsiprašė. Civilinio ieškinio dėl jam padaryto sužalojimo nereikš;

- asmens duomenų pažyma (b. l. 95–96), iš kurios matyti, kad nukentėjusysis A. R. yra kaltinamojo G. R. brolis.

Ištyrus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad G. R. kaltė pada­rius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta. Kaltinamasis dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino. Jo parodymus dėl nusikaltimo padarymo laiko, būdo, veiksmų apimties patvirtina anksčiau aptarti nukentėjusiojo parodymai, iš kurių matyti, kad kaltinamasis prieš jį smurtavo; specialisto išvada, kuria nustatyti sužalojimo padarymo mechanizmas, trauminių poveikių skaičius, sveikatos sutrikdymo mastas. Šie įrodymai pakan­kami pripažinti įrodytu, kad G. R. smurtaudamas padarė savo broliui nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą gali būti skiriama viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Prokurorė prašo užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, siūlydama skirti kaltina­majam laisvės apribojimo bausmę. Kaltinamasis sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu ir su poveikio priemone (b. l. 124–126, 128).

Skiriant bausmę atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamasis padarė nusikaltimą, kuris pagal pavojingumo visuomenei laipsnį priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 3 dalis). G. R. teistas, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 97–101); baustas administracine tvarka (b. l. 111–113); nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 114, 115); Psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto apskaitoje neįrašytas (b. l. 118); gyvenamosios vietos seniūnija nurodo, kad dažnai vartoja alkoholį, grįžęs į namus neblaivus dažnai kelia triukšmą, nepagarbiai elgiasi su tėvais, dėl ko jie daug kartų kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus (b. l. 121).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas); jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) bei recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, jam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta alternatyvi bausmė, kurią siūlo ir prokurorė, – laisvės apribojimas. Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į kaltinamąjį charakteri­zuojančius duomenis, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančias aplinkybes, į tai, kad įvykio metu ir kaltinamasis, ir nukentėjusysis buvo neblaivūs. Teismas sprendžia, kad prokurorės siūloma didesnė už minimalią laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis) yra tinkama bausmė kaltinamajam ir bus pakankama pasiekti bausmės tikslus – sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41, 61 straipsniai).

Pagal BK 48 straipsnio 3 dalį (redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.), skirdamas laisvės apribojimo bausmę, teismas paprastai paskiria kaltinamajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. G. R. nusikalstamą veiką padarė 2020 m. birželio 19 d. BK 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios. Po nusikalstamos veikos padarymo įsigaliojusi įstatymo (BK 48 straipsnio) redakcija griežtina atsakomybę, sunkina kaltinamojo padėtį, todėl, remiantis minėta BK 3 straipsnio 3 dalies nuostata, taikytina nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija ir kaltinamajam skirtinas prokurorės siūlomas BK 48 straipsnio 6 dalies 5 punkte (redakcija, galiojusi iki 2020 m. birželio 30 d.) numatytas įpareigojimas.

Įvertinus tai, kad yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Kadangi kaltinamasis smurtą panaudojo artimojo giminaičio – brolio atžvilgiu, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 straipsnio 6 dalis, 72² straipsnis).

Laikiname sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę pagal BK 65 ir 66 straipsniuose nustatytas taisykles.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – panaikin­tina baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

G. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Taikyti BK 64¹ straipsnį, G. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per laisvės apribojimo laiką neatlygintinai išdirbti 80 (aštuoniasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Į bausmės laiką įskaityti vieną parą, G. R. išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2020 m. birželio 19 d. iki 2020 m. birželio 20 d., ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

G. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, ją įvykdant per 6 (šešis) mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Išaiškinti G. R., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos jis turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėja Irma Blekaitienė