Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) III kurso studentas, gyvenamoji ir deklaruota vieta - (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 284 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis G. Z. 2014 m. spalio 18 d. apie 23.30 val., viešoje vietoje, pastate, (duomenys neskelbtini), prie išėjimo į lauką durų, pašalinių žmonių akivaizdoje, veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, elgdamiesi įžūliai, G. Z. pirmas suduodamas smūgį ranka nukentėjusiajam L. K., gim. (duomenys neskelbtini) į veido sritį, antras nenustatytasis suduodamas smūgį ranka L. K. į galvos sritį, po ko pastarasis parkrito ant grindinio, toliau, bendrai, spardydami kojomis iki 7 smūgių L. K. į įvairias kūno vietas, padarė L. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis kaktos kairėje, kairio momens srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairio sėdmens srityje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimais lūpose ir viršutinių dantų dantenose, viršutinio dešinio I danties lūžiu, viršutinio kairio I danties sumušimu, viršutinio kairio II danties vainiko krašto nuskilimu, tokiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajam L. K. neigiamus išgyvenimus bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis G. Z. teisiamojo posėdžio metu iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną kartu su broliu A. Z. ėjo į barą. Pakeliui sutiko dar du iš matymo pažįstamus vaikinus, kurie prisijungė prie jų. Bare buvo neilgai, išeinant iš baro, laiptinėje tarp jo ir nukentėjusiojo įvyko konfliktas. Nukentėjusysis sudavė jam į lūpą ir nubėgo. Jis sušuko sustoti nukentėjusiajam, puolė jį vytis, pasivijo jį laiptinės apačioje, kur nukentėjusįjį jau buvo sustabdę minėti iš matymo pažįstami vaikinai. Jis buvo labai susinervinęs, sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą, tiksliai nežino kur, lygtai į akį, ir spyrė vieną kartą į sėdmenis. Kartu su juo nukentėjusįjį mušė vienas iš vaikinų, su kuriuo jis buvo atėjęs į barą, kiek tas asmuo kartų sudavė, negali pasakyti. To asmens nepažįsta, jis jam buvo pažįstamas tik iš matymo, kadangi jį sutiko pakeliui į klubą, todėl nutarė vakarą leisti drauge. Prie išėjimo iš baro buvo pašalinių asmenų. Labai gailisi dėl to, ką padarė, atsiprašė nukentėjusiojo, susitaikė su juo, susitarė dėl žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis L. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis 2014 m. spalio 18 d. apie 23 val. kartu su draugu K. V. buvo bare. Išeinant iš baro, laiptinėje tarp jo ir draugo bei kaltinamojo ir jo brolio kilo žodinis konfliktas. Kaltinamasis su broliu prie jų kabinėjosi žodžiais, tačiau jie nenorėjo veltis į konfliktą, todėl greitu žingsniu leidosi laiptais. Jaunuoliai, besileisdami iš paskos šaukė juos laikyti. Jis nusileidęs į apačią pamatė, kad jo draugą K. V. laiko du asmenys, o jam nespėjus prieiti prie durų, pribėgęs G. Z. ranka sudavė jam į veidą, tikslios vietos negali pasakyti. Tuomet G. Z. pažįstamas, priėjęs taip pat sudavė jam į veidą, nuo ko jis parkrito ant žemės, ir kaltinamasis su savo pažįstamu ėmė jį spardyti kojomis. Spyrė ne mažiau 7 kartų. Kuris asmuo kiek kartų įspyrė nematė, nes buvo rankomis užsidengęs veidą. Jis patyrė skausmą, jautėsi pažemintas viešumoje, jautėsi nepatogiai, gėdijosi prieš draugus, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, išmušti dantys, gydosi iki šiol. Priima kaltinamojo atsiprašymą, atleido jam, su juo susitaikė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo.

Kaltinamojo G. Z. padaryta nusikalstama veika be jo visiško prisipažinimo, nukentėjusiojo parodymų taip pat įrodyta kitais teisiamajame posėdyje ištirtais rašytiniais įrodymais:

- liudytojas K. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2014 m. spalio 18 d. apie 23.00 val. kartu su draugu L. K. buvo klube, esančiame (duomenys neskelbtini). Pabuvę apie 40 min. nusprendė išeiti. Jiems išeinant iš klubo laiptinėje pro juos praėjo kaltinamasis G. Z. su dar vienu vaikinu. Jie buvo neblaivūs, agresyviai nusiteikę, prikibo prie jų žodžiais. Jie ėmė bėgti laiptais žemyn, o tie vaikinai bėgo iš paskos ir šaukė juos laikyti. Jį apačioje sulaikė du asmenys, prispaudė jį prie sienos. Jis matė, kad kaltinamasis pribėgęs prie L. K. smogė dešine ranką šiam per veidą. Dar matė, kaip tas vaikinas, kuris jį laikė, jį paleidęs, ranka sudavė L. K. į veidą bei parkritusį L. K. G. Z. bei tas kitas asmuo spardė kojomis. Matė, kad spyrė ne mažiau 5 kartų, į įvairias kūno vietas, kiek kartų kuris spyrė negali pasakyti, nes viskas vyko greitai. Mano, kad kaltinamasis ir kitas asmuo, mušęs L. K., pažįstami, nes kartu buvo klube tą vakarą. Dėl tokio smurto jautėsi blogai, buvo išsigandęs, sugniuždytas, nes viskas vyko viešoje vietoje, be jokios priežasties. Įvykį matė ten buvę jaunuoliai, kurie norėjo padėti, tačiau kaltinamojo kompanija pagrasino nesikišti.

- 2014-10-19 įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad įvykio vieta - (duomenys neskelbtini) (įvykio vietos apžiūros metu nieko nepaimta) (b. l. 31-32);

- 2015-04-10 asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolu, kuriuo užfiksuota, kad nukentėjusysis L. K. atpažino įtariamąjį G. Z., kaip asmenį, kuris be priežasties klubo patalpose jam sudavė smūgius (b. l. 39-41);

- 2015-04-17 asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolu, kuriuo užfiksuota, kad liudytojas K. V. atpažino įtariamąjį G. Z., kaip asmenį, kuris be priežasties klubo patalpose 2014-10-18 sudavė smūgius jo draugui L. K. (b. l. 88-89).

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kuria nukentėjusiajam L. K. konstatuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kaktos kairėje, kairio momens srityje, dešinės akies apatiniame voke, kairio sėdmens srityje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimai lūpose, apatinės lūpos gleivinės nubrozdinimas, kraujosruvos viršutinės lūpos gleivinėje ir viršutinių dantų dantenose, viršutinio dešinio 1 danties lūžis, viršutinio kairio 1 danties sumušimas, viršutinio 2 danties vainiko krašto nuskilimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (galėjo būti padaryti ranka, koja ar kitu panašaus pobūdžio daiktu). Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b. l. 59-60);

- Daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo nukentėjusysis L. K. tyrimui pateikė kompaktinį diską su vaizdo įrašu (b. l. 95) bei Vaizdo įrašo apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad naktinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), vidinėse patalpose, prie lifto, kuriuo pakylama iki „(duomenys neskelbtini)“, du vaikinai suduoda kelis smūgius rankomis taip pat kojomis nukentėjusiajam L. K. (b. l. 96).

Baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato: „tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką...". Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Pagal susiformavusią teismų praktiką viešoji vieta - tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Byloje surinkti įrodymai, tiek kaltinamojo G. Z., tiek nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, patvirtina, kad vieta, kur vyko konfliktas teisingai laikoma vieša vieta.

Viešoji tvarka - tai moralės ir pagarbos vieni kitiems principais pagrįstos bendrosios viešo elgesio taisyklės, egzistuojančios visuomenėje. Šių taisyklių laikymasis užtikrina visuomenėje normalią gyvenimo eigą, tolerantišką bendravimą, civilizuotus tarp žmonių kylančių konfliktų sprendimo būdus, susilaikymą nuo agresyvumo įgyvendinant savo interesus.

Kaip matyti iš BK 284 str. 1 d. dispozicijos, viešosios tvarkos pažeidimas turi pasireikšti bent vienu iš šių būdų: a) įžūliu elgesiu, b) grasinimais, c) patyčiomis, d) vandališkais veiksmais. Kaltinime G. Z. nurodyta, kad jo padarytas viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškė įžūliu elgesiu. Įžūlūs veiksmai teismų praktikoje suprantami kaip neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Tokie veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, pavojingu vairavimu, transporto eismo sustabdymu, masinio renginio nutraukimu, trukdymu įvairių įmonių ar įstaigų normaliam darbui ir panašiai.

Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai – kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymai, įvykio vietos, vaizdo įrašo apžiūros protokolai, asmens atpažinimo pagal nuotrauką protokolai, specialisto išvada, kurie iš esmės neprieštaringi ir tarpusavyje sutampa, patvirtina, kad kaltinamasis G. Z. viešoje vietoje – prie išėjimo iš pastato, kuriame yra klubas „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), matant pašaliniams asmenims, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, kad buvo kilęs žodinis konfliktas su nukentėjusiuoju, tyčia ranka sudavė nukentėjusiajam į veidą bei veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, spyrė nukentėjusiajam ne amžiau nei septynis kartus į įvairias kūno vietas, t. y. elgėsi įžūliai, tuo nukentėjusiajam L. K. bendrais kaltinamojo bei ikiteisminio tyrimo nenustatyto asmens veiksmais buvo sukeltas skausmas, neigiami išgyvenimai, išgąstis, baimė, padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo šokiruotas, pažemintas bei išgąsdintas ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojas, be to, nukentėjusiojo bei liudytojo parodymai, vaizdo įrašas byloje patvirtina, kad prieš nukentėjusįjį naudotą smurtą stebėjo kiti asmenys, kurie atėjo praleisti laisvalaikio klube, todėl akivaizdu, kad dėl tokių veiksmų buvo sutrikdytas normalus žmonių poilsis, t. y. visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl paminėtų aplinkybių nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis savo kaltę iš esmės pripažino. Nors kaltinamasis nurodė, kad prieš tai, kai jis kartu su pažįstamu asmeniu sumušė nukentėjusįjį, šis jam pačiam laiptinėje sudavė į lūpą, jis jautėsi išprovokuotas, tačiau teismas šia versija nesiremia, kadangi byloje daugiau jokių duomenų apie tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo dar iki nagrinėjamos veikos, buvo kilęs konfliktas su smurto naudojimu, nėra. Nukentėjusysis bei liudytojas ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamojo posėdžio metu tvirtino, kad su kaltinamuoju buvo kilęs tik žodinis konfliktas, kuris buvo kilęs iš kaltinamojo pusės be jokios akivaizdžios priežasties kimbant prie nukentėjusiojo ir jo draugo, konflikto nukentėjusysis norėjo išvengti, G. Z. po nagrinėjamo įvykio nei į medikus, nei į teisėsaugos institucijas, dėl jam galimai padaryto sužalojimo nesikreipė, dėl to ji nesikreipė į teismą ir privataus kaltinimo tvarka, ikiteisminio tyrimo metu apie tai neparodė, o apie nukentėjusiojo prieš jį neva naudotą smurtą buvo prabilta tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Netikėti nukentėjusiojo parodymais dėl konflikto priežasčių teismas neturi jokio pagrindo, juos patvirtina ir liudytojo parodymai, o kaltinamojo parodymus patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Kaltinamojo veiksmus šioje situacijoje teismas vertina kaip demonstratyvius, kas rodo, kad G. Z. savo veiksmus suvokė kaip nepagarbos aplinkai demonstravimą, nes kaltinamasis elgėsi ne pagal visuomenėje priimtas elgesio taisykles, menkaverčiam konfliktui spręsti pasirinko tokią vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tuo sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltinamasis gerai suprato savo veiksmų neteisėtumą, chuliganišką jų esmę bei sukeliamus padarinius, suvokė, jog savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ir tvarką ir norėjo taip veikti, tai yra jis veikė tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo veiksmai vertintini kaip bendrininkavimas, o jis pats – kaip nusikaltimo bendravykdytojas. Smurtą prieš nukentėjusįjį vartotojo tiek G. Z. tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo. Nors kaltinamasis G. Z. nurodė, kokius konkrečius veiksmus jis atliko, negalėjo nurodyti kiek ir kokių veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, tačiau pripažino, kad bendrais veiksmais galėjo padaryti kaltinime nurodytus sužalojimus, be to, kiek ir kuris iš smurtavusių asmenų sudavė smūgių, nėra privalomai įrodinėtina aplinkybė, už atskirų bendrininkų veiksmus, kuriuos apėmė jų tyčia, atsako abu nusikaltimo bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kuris iš jų smurto veiksmų atliko daugiau ar mažiau. Kaltinamasis su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu veikė bendrai, nei vienas neprieštaravo dėl kito atliekamų veiksmų ir nebandė jų nutraukti. Kaltinamasis suvokė, jog kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu kėsinasi į tą patį objektą – viešąją tvarką, nukentėjusiojo L. K. sveikatą, savo elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, kad nusikalstamą veiką daro ne jis vienas, o bendrai su savo pažįstamu.

BK 38 str. 1 d. numato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pavojingas recidyvistas, taip pat asmuo, kuris anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu, jeigu nuo susitaikymo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo mažiau nei ketveri metai.

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis L. K. nurodė, kad atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė, susitarė dėl padarytos žalos atlyginimo, sutiko, kad baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu būtų nutraukta. Prokurorė tam neprieštaravo.

Kaltinamasis G. Z. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, su nukentėjusiuoju susitaikė, nukentėjusysis jam jokių pretenzijų baudžiamojoje byloje nereiškia. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio, dalį žalos atlygino (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Padaryta viena tyčinė nusikalstama veika, kuri priskirta nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), kaltinamasis galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 112), neteistas (b. l. 11), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriaus stacionare nesigydė, konsultacijų kabinete nesilankė, Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (b. l. 116, 118), dirbantis (b. l. 113), studentas (b. l. 158), darbovietės charakterizuojamas teigiamai (b. l. 159). A. G. Z. nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu. Įvertinęs visas šias aplinkybes, teismas daro išvada, jog yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Dėl šių priežasčių, esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. K. baudžiamąją bylą nutraukiant ir tvirtinant šioje baudžiamojoje byloje pateiktą kaltinamojo G. Z. susitarimą dėl susitaikymo su nukentėjusiuoju L. K. (b. l. 187).

Nuosavybės teisių apribojimas netaikytas, proceso išlaidų nėra.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 106, 107), nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. G. Z. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.

Daiktinis įrodymas – kompaktinis diskas (CD – R), voke byloje (b. l. 97) nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas saugoti byloje (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-305, 307-308 str.

nusprendė:

G. Z. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 284 str. 1 d. jam susitaikius su nukentėjusiuoju L. K., baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti 2015 m. spalio 12 d. sutarimą dėl susitaikymo, sudarytą tarp kaltinamojo G. Z. ir nukentėjusiojo L. K., kuriuo šalys susitarė, kad:

1. Nukentėjusysis mažina civilinio ieškinio reikalavimų sumą iki 3800 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai eurų);

2. Kaltinamasis G. Z. susitarė su nukentėjusiuoju L. K. dėl turtinės ir neturtinės žalos bei proceso išlaidų atlyginimo tokiomis sąlygomis:

- Kaltinamasis G. Z. atlygina nukentėjusiajam L. K. jo patirtą žalą bei proceso išlaidas, kas sudaro 3800 Eur (trys tūkstančiai aštuoni šimtai eurų);

- Susitarimo dėl susitaikymo pasirašymo metu G. Z. atlygina L. K. 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur);

- Likusią dalį (2300 Eur (du tūkstančiai trys šimtai eurų)) G. Z. įsipareigoja L. K. atlyginti iki 2016 m. spalio 12 d. tokia tvarka:

iki 2016 m. sausio 12 d. sumoka 575 Eur (penki šimtai septyniasdešimt penki eurai);iki 2016 m. balandžio 12 d. sumoka 575 Eur (penki šimtai septyniasdešimt penki eurai);iki 2016 m. liepos 12 d. sumoka 575 Eur (penki šimtai septyniasdešimt penki eurai);iki 2016 m. spalio 12 d. sumoka 575 Eur (penki šimtai septyniasdešimt penki eurai);

3. G. Z. gali savo prievolę įvykdyti ir ankščiau, nei numatyta grafike;

4. G. Z. mokėtinas sumas pagal numatytą grafiką perveda į nukentėjusiojo L. K. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, nurodydamas, kad tai žalos bei proceso išlaidų atlyginimas;

5. G. Z. ir L. K. susitaria, kad vienas kitam neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų dėl šioje baudžiamojoje byloje pareikštų bei su ja susijusių reikalavimų, išskyrus reikalavimus, atsirandančius pagal šį susitarimą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską (CD – R), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Išaiškinti G. Z., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, šis teismo sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.