- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-06
- Bylos Nr.
- e2A-304-739/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00015-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Pranckienė
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „NEO Finance“
- Atsakovas
- E. T.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-1010-1173/2023 pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei E. T. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ (toliau – ir ieškovė, ir apeliantė) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės E. T. 5216,66 Eur negrąžintą kreditą, 238,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, apskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.), 39,67 Eur tarpininkavimo mokestį, apskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.), 19 procentų (2847,69 Eur) negautas pajamas (nuostolius), skaičiuojamus už laikotarpį nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 10 d.), nuo pagal vartojimo kredito sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, 782,34 Eur negautų pajamų, pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos (2022 m. spalio 20 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 10 d.), 7,28 Eur delspinigių, 15 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 489,00 Eur bylinėjimosi išlaidas – 289,00 Eur žyminio mokesčio ir 200,00 Eur advokato išlaidoms padengti.
2. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmai 2023 m. vasario 3 d. sprendimu už akių ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės E. T. 5216,66 Eur negrąžintą kreditą, 238,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 19,00 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (5216,66 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2027 m. spalio 10 d), nuo pagal tą mėnesį turėjusio būti mokamo vartojimo kredito likučio, kurių bendra suma negali viršyti 2847,69 Eur, 39,67 Eur tarpininkavimo mokestį, 7,28 Eur delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 8350,05 Eur sumą, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, 2023 m. sausio 10 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 447,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovė savo įsipareigojimų pagal sutartį laiku grąžinti gautą kreditą ir kitas pagal sutartį mokėtinas sumas tinkamai nevykdė. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes ir aptartą teisinį reguliavimą, teismas tenkino ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovės 5216,66 Eur negrąžintą kreditą bei pagal sutartį apskaičiuotas 238,75 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, taikant sutartyje numatytą 19,00 procentų dydžio metinę palūkanų normą, apskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2022 m. rugsėjo 20 d).
5. Teismo vertinimu, ieškovė pagrįstai nuo sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, t. y. iki 2027 m. spalio 10 d., galėjo tikėtis gauti 19,00 procentų metines palūkanas, tinkamu sutarties vykdymo atveju, skaičiuojamas nuo pagal sutartį tą mėnesį turėjusios būti likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos. Teismas sprendė, kad, nagrinėjamu atveju, egzistuoja teisinis pagrindas ieškovei priteisti 19,00 proc. negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma), t. y. 2847,69 Eur (pagal ieškovės pateiktą apskaičiavimo detalizaciją) metines palūkanas, skaičiuojamas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (kuri teismo sprendimo priėmimo metu yra 5216,66 Eur) nuo vartojimo kredito nutraukimo dienos 2022 m. rugsėjo 20 d. iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos 2027 m. spalio 10 d.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismas nustatė, kad iš sutarties bendrosiose sąlygose pateikto tarpininkavimo mokesčio apibrėžimo matyti, kad tai savo esme yra mokestis už kredito davėjo teikiamas paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir sutarties vykdymo kontrole ją sudarius. Pažymėjo, kad vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kadangi tarpininkavimo mokestis yra tiesiogiai susijęs su sutartinių įsipareigojimų vykdymu ir nėra skirtas kompensuoti kredito davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo, teismas sprendė, kad šis mokestis gali būti skaičiuojamas tik už laikotarpį iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, dėl ko iš atsakovės priteisė 39,67 Eur tarpininkavimo mokesčio, o reikalavimą dėl 782,34 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių ieškovei nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 20 d.) dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2027 m. spalio 10 d.), atmetė.
7. Atsižvelgęs į teisinį reguliavimą bei į tai, kad atsakovė delsė laiku mokėti įmokas, iki šios dienos su kreditoriumi neatsiskaitė, teismas darė išvadą, jog ieškovės reikalavimas dėl 7,28 Eur delspinigių priteisimo yra pagrįstas, todėl jį patenkino.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismas vertino, kad ieškovės prašomos priteisti iš atsakovės – vartotojos, 15 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, tris kartus viršijančios įstatymo nustatytą metinių palūkanų dydį, yra neprotingo, prieštaraujančio įstatymui dydžio, todėl jas sumažino ir iš atsakovės ieškovei priteisė 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 1.5 straipsnio 4 dalis).
III. Apeliacinio skundo argumentai
9. Apeliaciniu skundu AB „NEO Finance“ prašo pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimo už akių dalį dėl negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu po sutarties nutraukimo, ir priteisti apeliantei iš atsakovės E. T. 782,34 Eur negautų pajamų (nuostolių), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu, perskirstyti bylinėjimosi išlaidas, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.
9.1. Apeliantė teigia, kad ji yra Lietuvos Respublikoje veikianti tarpusavio skolinimo platformos operatorė, valdanti tarpusavio skolinimo platformą www.paskoluklubas.lt. Pagal Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 25³ straipsnio 6 dalį, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui yra draudžiama vienašališkai pritaikyti mokestį vartojimo kredito gavėjui iškart sudarius vartojimo kredito sutartį, ir bent 50 procentų tokio mokesčio turi būti išdalinama mėnesinėmis įmokomis. Apeliantė nurodo, kad jos taikomas tarpininkavimo mokestis yra laikomas atlygiu tarpusavio skolinimo platformos operatoriui VKĮ 25³ straipsnio 6 dalies prasme.
9.2. Apeliantė nurodo atlygį apskaičiuojanti visam sutarties laikotarpiui, preziumuodama, jog paskolos gavėjas sutartį vykdys tinkamai. Taip pat, apeliantė, atsižvelgdama į vartotojo teises bei interesus, ir siekdama neperkelti mokesčio mokėjimo naštos vartotojui, visą taikytiną tarpininkavimo mokestį išdalina mėnesinėmis įmokomis, taip suteikdama galimybę vartotojui mokestį išmokėti kartu su paskola per ilgesnį laiką. Tokiu būdu, apeliantė, be kita ko, nepastato savo interesų aukščiau paskolos davėjų ir taip išlaiko visų suinteresuotų šalių interesų pusiausvyrą.
9.3. Teigia, kad apeliantė tarpusavio skolinimo veikloje turi teisę į gautiną užmokestį, kurį apeliantė įvardija tarpininkavimo mokesčiu, taikomu paskolos gavėjui. Apeliantei nėra leidžiama užmokestį gauti vienu mokėjimu sutarties sudarymo metu, todėl nepagrįsta yra teigti, jog tarpininkavimo mokesčio tikroji paskirtis yra tik atlyginti patirtas išlaidas, ir tarpininkavimo mokestis yra susijęs tik su apeliantės pareigų vykdymu iki sutarties nutraukimo.
9.4. Apeliantė nurodo, kad ji jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus. Netesybos, taikomos atsakovei netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo. Dėl šios priežasties, apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
9.5. Pasak apeliantės, sudarydamos sutartį, šalys aiškiai susitarė dėl taikytino tarpininkavimo mokesčio dydžio, įtvirtino jį sutarties sąlygose. Paskolos gavėjas (atsakovė) žinojo mokėtiną tarpininkavimo mokesčio sumą, kurią turės sumokėti iki sutarties pabaigos, ši suma įtraukta į bendrą vartojimo kredito kainą ir išdalinta kiekvienai mėnesinei įmokai. Tai yra vienintelės ir tiesioginės apeliantės (tarpusavio skolinimo platformos operatoriaus) pajamos, o vartojimo kredito gavėjui nevykdant prievolės – turėtų būti vertinami kaip orientacinė suma nuostoliams (negautoms pajamoms) apskaičiuoti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau ir – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl bylą nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalies, kuria atmestas reikalavimas dėl tarpininkavimo mokesčio priteisimo po sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Byloje nustatyta, kad šalys 2022 m. vasario 10 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K905086339 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė atsakovei suteikė 5400,00 Eur vartojimo kreditą 68 mėnesių terminui, o atsakovė įsipareigojo periodinėmis įmokomis iki 2027 m. spalio 10 d. grąžinti kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 3457,68 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma – 19,00 procentų) ir 876,90 Eur tarpininkavimo mokestį. Atsakovė nevykdė vartojimo kredito sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, todėl, informavus atsakovę raštu, vartojimo kredito sutartis 2022 m. rugsėjo 20 d. buvo nutraukta.
13. Nagrinėjamoje byloje ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių dalį, kuria tik iš dalies patenkintas apeliantės reikalavimas priteisti tarpininkavimo mokestį. Pirmosios instancijos teismas priteisė 39,67 Eur tarpininkavimo mokesčio, apskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos. Apeliantė prašo sprendimą už akių pakeisti ir priteisti 782,34 Eur tarpininkavimo mokestį, kaip negautas pajamas (nuostolius), pasireiškiančių nesumokėtu tarpininkavimo mokesčiu už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos. Apeliantė nurodo, kad tarpininkavimo mokestis yra atlygis, kurį apeliantė gauna už teikiamas tarpusavio skolinimo platformos administravimo paslaugas – ir šioje platformoje administruojamos tiek galiojančios, tiek nutrauktos sutartys. Todėl apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, nes tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo.
14. Vartojimo kredito sutarties nutraukimas prieš terminą atleidžia abi sutarties šalis nuo esamų sutartinių prievolių vykdymo ir sutartinių prievolių vykdymo ateityje, tačiau kredito davėjui išlieka teisė reikalauti atlyginti nuostolius dėl sutarties nevykdymo (netinkamo vykdymo). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, turėtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).
15. Vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 1.29 punkte numatyta, kad tarpininkavimo mokestis – tarpininkavimo mokestis – tai mokestis, kurį vartojimo kredito gavėjas moka bendrovei; tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti Bendrovės patiriamas išlaidas, susijusias su Bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu, teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimo mokamose duomenų bazėse, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu.
16. Byloje nėra ginčo, kad apeliantė, tarpusavio skolinimo platformos operatorė, veikdama kaip tarpininkė, vykdydama sutarties / skolos priežiūrą, paskirstydama gaunamas lėšas paskolų davėjams, kt., turi teisę gauti pajamas. Tačiau tokia teisė turi būti įgyvendinama vadovaujantis teisės aktų ir / ar Sutarties nuostatomis. Vadovaujantis VKĮ 25³ straipsnio 1 dalimi, tarpusavio skolinimo platformos operatoriui taikomos visos šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose priežiūros institucijos teisės aktuose vartojimo kredito davėjui taikomos nuostatos (išskyrus šio įstatymo 22 straipsnio 1, 3, 4, 5 ir 6 dalių nuostatas).
17. Pagal VKĮ 25 straipsnio 2 dalį vartojimo kredito gavėjas turi būti informuotas apie vartojimo kredito tarpininkui mokamą atlygį. Susitarimas dėl šio atlygio turi būti sudarytas raštu patvariojoje laikmenoje prieš sudarant vartojimo kredito sutartį. Vartojimo kredito tarpininkas apie vartojimo kredito gavėjo mokamą atlygį už jo paslaugas praneša vartojimo kredito davėjui, kad šis atlygį įtrauktų į bendros vartojimo kredito kainos metinę normą (VKĮ 25 straipsnio 3 dalis).
18. Tarpininkavimo mokesčio apskaičiavimo tvarka numatyta vartojimo kredito sutarties bendrųjų sąlygų 5.3 punkte, pagal kurį tarpininkavimo mokestis susideda ir yra apskaičiuojamas tokia tvarka: vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nustatytas tam tikras procentinis dydis (nagrinėjamu atveju specialiosiose sutarties sąlygose susitarta 9,9 proc., tarpininkavimo mokesčio suma – 876,90 Eur) nuo mėnesinės įmokos ir priskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį, jei įmokos mokėjimas yra pradelstas (sutarties 5.3.1 papunktis). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui nepadengus įsiskolinimo per numatytą terminą ir įsigaliojus vartojimo kredito sutarties nutraukimui, vartojimo kredito gavėjas privalo sugrąžinti visą paimtą vartojimo kredito sumą, tarpininkavimo mokestį už visą sutarties laikotarpį, palūkanas už naudojimąsi vartojimo kreditu, paskaičiuotas iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo įsigaliojimo dienos, bei netesybas, jeigu tokios yra. Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punkte nenumatyta, kad nesumokėtas tarpininkavimo mokestis būtų laikomas bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), nes pagal šį sutarties punktą tik palūkanos, paskaičiuotos po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos, laikomos bendrovės negautomis pajamomis (nuostoliais), kurias bendrovė pagrįstai tikėjosi gauti, vartojimo kredito gavėjai tinkamai vykdant vartojimo kredito sutartį, ir kurias vartojimo kredito gavėja įsipareigojo padengti.
19. Nors apeliantė teigia, kad atimant teisę taikyti tarpininkavimo mokestį po sutarties nutraukimo, apeliantė praranda teisę į iš anksto numatytą ir vartojimo kredito gavėjo įsipareigotą sumokėti atlygį, taip paneigiant verslo subjekto teisę gauti pelną, šiuo atveju reikšminga tai, kad pagal sutartį tarpininkavimo mokestis yra skirtas padengti atitinkamas apeliantės patiriamas išlaidas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad tarpininkavimo mokestis yra apskaičiuojamas iš anksto – tik po to išdėstomas į mėnesio įmokas, pagal bendrųjų sutarties sąlygų nuostatas tarpininkavimo mokestis apskaičiuojamas kaip tam tikras procentas nuo mėnesio įmokos ir apskaičiuotų palūkanų už pradelstą sumokėti kredito dalį. Tai reiškia, kad iš esmės tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas kaip tam tikra procentinė kasmėnesinė įmoka. Kaip jau minėta, tarpininkavimo mokestis skaičiuojamas už paslaugas, susijusias su kredito sutarties sudarymu (teikiamų paslaugų komunikavimu, kliento mokumo vertinimu ir tikrinimu, vartojimo kredito sutarties sąlygų derinimu su klientu, vartojimo kredito sutarties paruošimu) ir bendrovės valdomos tarpusavio skolinimo platformos administravimu ir atnaujinimu. Taigi jis yra skirtas padengti konkrečias bendrovės išlaidas, o galimi ieškovės veiksmai po sutarties nutraukimo į 1.29 punkte pateiktą apibrėžimą nepatenka. Akivaizdu, jog šias išlaidas iki sutarties nutraukimo padengia kas mėnesį nuo mokėtinos kredito įmokos apskaičiuojama tam tikra tarpininkavimo mokesčio suma, ir nors ieškovė teigia, kad išlaidas patiria administruodama sutartį ir po jos nutraukimo, ji nepateikė įrodymų apie tai, kiek ir kokių išlaidų patyrė administruodama atsakovės sutartį ir siekdama atgauti iš atsakovės skolą po sutarties nutraukimo. Kadangi iki sutarties nutraukimo (2022 m. rugsėjo 20 d.) atsakovės mokėtinas tarpininkavimo mokestis sudarė 39,67 Eur, teismas pagrįstai priteisė ieškovei tik šią tarpininkavimo mokesčio sumą ir pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti pilna apimtimi negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki sutarties termino pasibaigimo dienos.
20. Apeliantė pažymi, kad ji, kaip tarpusavio skolinimo platformos operatorė, jokių pajamų mokėjimo palūkanų forma negauna nei sutarties galiojimo laikotarpiu, nei ją nutraukus, o netesybos, taikomos atsakovei netinkamai vykdant sutartį, taip pat tenka paskolos davėjams ir apeliantė negauna jokių nuostolių atlyginimo, dėl ko apeliantė prašo priteisti tarpininkavimo mokestį negautų pajamų forma, kadangi tai yra tiesioginiai ir vieninteliai apeliantės patiriami nuostoliai dėl sutarties nevykdymo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu svarbu tai, kad visose Sutarties sąlygose nurodyta, jog būtent ieškovei vartojimo kredito gavėja (atsakovė) turi mokėti pelno, kompensuojamas palūkanas ir netesybas, dėl to prieš tai minėti apeliantės skundo argumentai laikytini neįrodytais. Be to, tokie ieškovės argumentai gali būti reikšmingi vertinant apeliantės ir tokių subjektų (kitų kredito davėjų) tarpusavio santykius, bet negali turėti įtakos vartojimo kredito santykiams tarp apeliantės ir kredito gavėjos – atsakovės, nes Sutartis sudaryta tik tarp apeliantės ir atsakovės, o Sutartyje aiškiai nurodyta tarpininkavimo mokesčio paskirtis, jo mokėjimo tvarka, nenumatyta, kad šis mokestis laikytinas ieškovės negautomis pajamomis sutarties nutraukimo atveju.
21. Dėl apeliantės apeliaciniame skunde nurodytų kitų apygardų teismų išaiškinimų pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Apygardų teismai neformuoja precedentų ir teisės aiškinimo praktikos, todėl jų priimtuose procesiniuose sprendimuose pateikiamos tam tikros išvados nesaisto šią civilinę bylą nagrinėjančio teismo.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
22. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar keisti teisėto sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
23. Atmetus apeliacinį skundą, apeliantės bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme neperskirstomos, o apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panevėžio apylinkės teismo Pasvalio rūmų 2023 m. vasario 3 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.