Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėjas Antanas Šeštokas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Virbickaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, išsituokęs, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini)sav., deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini)sav., neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. V. 2022 m. birželio mėn. 03 d. apie 17 val. 10 min. (duomenys neskelbtini) prie pastato pažymėto Nr. 42, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo T. Š. vardu registruotą ir jam priklausančią motorinę transporto priemonę - automobilį (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra kai 17 val. 35 min. nustatytas 2,72 promilių neblaivumas.

Šiais veiksmais V. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dayje.

Motyvuojamoji dalis

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju T. Š. parodė, kad jis pažįsta V. V., kuris yra jo kaimynas. Jis savo vardu turi užsiregistravęs automobilį (duomenys neskelbtini). Šį automobilį turi seniai, jau maždaug 4 metus. Minėto automobilio buvo sugedę durų rankenėlės, o jis turi kitą automobilį, todėl jis minėtą automobilį buvo palikęs pataisyti. Jis ir anksčiau yra davęs jam minėtą automobilį (duomenys neskelbtini), šis važiuodavo į darbo biržą, bet niekada anksčiau nevairuodavo neblaivus. Jis žinojo, kad šis turi vairuotojo pažymėjimą. Automobilis (duomenys neskelbtini), yra registruotas jo vardu, jam dar galiojanti techninė apžiūra, apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Automobilis (duomenys neskelbtini), yra vertas 500 eurų. Jis automobilį (duomenys neskelbtini), pas šį paliko gal 2022-06-01. Po to išvyko į (duomenys neskelbtini) ir į namus turėjo grįžti tik savaitgalį, grįžęs 2022-06-03 į namus nerado automobilio pas šį kieme, nei pas save kieme. Tada pradėjo ieškoti, skambinėti ir sužinojo, kad V. V. su jo automobiliu buvo pagautas neblaivus ir jo automobilis yra paimtas policijos pareigūnų. Jis su šiuo kalbėjosi, šis jam pasakojo, kad jo (T. Š.) automobilis (duomenys neskelbtini) sugedo, tačiau pretenzijų dėl automobilio sugedimo jis neturi. Prašo minėtą automobilį jam grąžinti. Jis (V. V.) tikrai nekartą yra važiavęs jo automobiliu, bet negėręs, blaivus, nežino kaip čia šį kartą atsitiko, jis jam nepasakojo nei su kuo, nei kiek gėrė. Daugiau nieko negali pasakyti (b. l. 59-62).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. KET 14 punkte nurodyta, jog draudžiama vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims.

Atsižvelgęs į tai, teismas vadovaudamasis išvardytų nuoseklių, neprieštaringų ir vienas kitą papildančių įrodymų visuma bei jų pagrindu nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, konstatuoja, kad V. V. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Kaltinamasis V. V., pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas nustatytas 2,72 promilių neblaivumas, todėl jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Byloje civilinis ieškinys nepareikštas.

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK 41 straipsnio nuostatomis, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Duomenų, kad kaltinamajam taikytas psichiatrinis ir priklausomybės ligų gydymas ar būtų įskaitoje, nėra ( b. l. 139).

Skiriant bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgiama į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, apimtį, į tai, kad buvo padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), į kaltinamojo asmenybę – V. V. neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 130-132), (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nusiskundimų dėl V. V. elgesio seniūnijoje neužregistruota (b. l. 142-143).

Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam gali būti skiriama prokurorės siūloma bausmė - bauda. V. V. neprieštaravo dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir dydžiu.

Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu, nes kaltinamasis kaltę pripažino ir baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kadangi kaltinamasis nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, nustatytinas dvylikos mėnesių terminas, per kurį kaltinamasis turi sumokėti jam paskirtą baudą (Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis). Nesumokėjus baudos savanoriškai, bus pradėtas priverstinis baudos išieškojimas.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Prokurorė siūlo kaltinamajam kartu su bausme skirti ir baudžiamojo poveikio priemones – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones ir turto konfiskavimą.

BK 42 straipsnio 6 dalyje, 67 straipsnio 1–3 dalyse nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų ir uždraudimas asmeniui naudotis specialiomis teisėmis bei turto konfiskavimas. Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pagal BK 68 straipsnio nuostatas teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ar pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs V. V. padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo padarymo aplinkybes – tyčia vairavo automobilį girtas, esant vidutiniam neblaivumo laipsniui, o taip pat atsižvelgęs ir į tai, kad tokio pobūdžio pažeidimą kaltinamasis padarė pirmą kartą, sprendžia, kad kaltinamajam tikslinga skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dviem metams.

Be to, įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Byloje nustatyta, kad automobilis (duomenys neskelbtini), šiuo atveju buvo nusikaltimo padarymo priemonė, todėl jis yra konfiskuotinas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Tačiau konfiskuotinas automobilis nėra kaltinamojo nuosavybė, jis nuosavybės teise priklauso T. Š.. Byloje nenustatytos BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant galėtų būti konfiskuotas kitam asmeniui priklausantis turtas. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Nagrinėjamu atveju byloje iš pateiktų duomenų matyti, kad automobilio vertė yra 500,00 Eur, todėl iš kaltinamojo išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 500,00 Eur.

V. V. paskirtos kardomosios priemonės - specialiosios teisės sustabdymas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus, panaikintinos. Vairuotojo pažymėjimas Nr(duomenys neskelbtini), saugomas Alytaus AVPK Lazdijų r. PK, perduotinas VĮ „Regitra" (b. l. 109-112)

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421–422 straipsniais,

nusprendžia:

V. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 90 MGL dydžio (4500 Eur) baudą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. V. 60 MGL dydžio (3000 Eur) baudą.

Vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, kad V. V. jam paskirtą baudą privalo sumokėti per dvylika mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bet kuriame banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, teismui pateikti mokėjimo kvitą. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 ir 7 punktais, 3 dalimi, 68 ir 72 straipsniais, skirti V. V. baudžiamojo poveikio priemones:

1) uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, įskaitant tokią specialiąją teisę įgyti, dviem metams, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės specialiosios teisės sustabdymo paskyrimo dienos – 2022 m. birželio 6 d.;

2) turto konfiskavimą, išieškant iš V. V. valstybės naudai konfiskuotino (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą –500,00 Eur.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą, panaikinti, o V. V. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Alytaus AVPK Lazdijų r. PK, perduoti VĮ „Regitra".

Išaiškinti, kad kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Kaltinamajam padavus prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis nepasinaudoja teise paduoti prašymą dėl bylos nagrinėjimo teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.