Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji pagal BK 138 straipnio 1 dalį neprisipažino kalta pagal reiškiamą kaltinimą. Tačiau kaltinamosios kaltė įrodyta teisme bei ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios ir liudytojų parodymais, daiktiniais įrodymais, tarnybiniais pranešimais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialistų išvadomis ir kitais bylos duomenimis.

Kaltinamoji teisiamajame posėdyje atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus nurodė, kad supranta, kuo yra kaltinamas, kaltu neprisipažino visiškai, paaiškino, kad nepadarė nuskaltimo, kuriuo kaltinama. Buvusi tiesiog pas M. B., kurio močiutė jos labai nemėgo. Nuėjusi sutiko jo draugą A. ir po to ėjo išgerti pas jį. Visą laiką buvo kambaryje, nebuvo išėjusi, po to pamatė, kad ji nukritus guli. Iš pradžių su ramentu, o po to jau tik stūmė, kaltinamoji rankos nevaldė. Matė pro kampą, kad ji sužalota stovėjo – nematė kas sužalojo. Ji pati galėjo kristi. Ne su ramentu, o matė ją tarpduryje kai buvo kruvina. Močiutė lovoje gulėjo, kaltinamoji su M. B. girtavo, tai būna visko kambaryje (dėl barimosi su M. B.), buvo (kad barėsi su M. B.). Jiedu neatėjo į jokį kambarį – jos draugas A. buvo nuėjęs, ji nebuvau nuėjusi, tik matė kai ją išvedė. Jeigu ji būtų ką dariusi, tai kur jie buvo tuo metu? Nepripažįsta kaltės, tegul visi liudytojai susirenka. Bute pas M. B. buvo A., nežino jo pavardės, tik „facebook“ užsivadinęs A., D. gali būti A. pavardė, kažkas panašiai. Neatsimena, jis buvo pas tą močiutę kambaryje – atsimena, nuėjo pakalbėjo, jos ta močiutė labai nemėgo. Nesudavė močiutei ramentu, nes net nesurado kaltinamosios DNR, A. M. rankos nevaldanti. Jie kitame kambaryje buvo trise pradžioje, o po to neįsivaizduoja kas buvo. Ji nežino, kas po to buvo (dėl neįsivaizdavimo kas vyko po to). T. A. buvo. Matė. kai medikai nukentėjusiąją prie durų nešė. Jautėsi normaliai, nors išgėrusi, bet atmintį vis tiek turėjo, nes kartu alkoholio ir vaistų nevartojo. Kai geria – vaistų nevartoja. Taip, skaitė parodymus mirusios nukentėjusiosios. Ji labai nemėgdavo kaltinamosios, vydavo ją visą laiką, iš pykčio taip galėjo pasakyti. A. M. pas M. B. eidavo, o jo močiutė pykdavo, kad kaltinamoji ateina. Būdavo, kad ateina (į klausimą kaip dažnai ateidavusi). Taip, močiutė siundydavo M. B. draugus, sakydavo vykit jūs ją, primuškit. Nekontaktavo su nukentėjusiąja, tik buvo nuėjęs draugas ir girdėjo, kai močiutė sakė „vyk tu ją“. Negalėjo būti, kad kaltinamoji būtų ją kliudžiusi – buvo jai tik ką gipsas išimtas, tai iš pradžių su ramentu sakė, tai koks kaltinamajai tikslas ją stumti? Matė, kad močiutę iš koridoriaus išsivedė, ji visai nepaėjo iš lovos, kiek žino. Gal ji stojo pati, krito. Kaltinamosios DNR nerasta, tai kodėl ji turi būti kaltinama – ji nieko nepadarė. Ji nėra lietusi to ramento, nerado nei DNR, tai kaip ji galėjo paimti tą ramentą, jeigu jos ranka buvo visiškai sugipsuota, jau buvo gipsas nuimtas. Ne, nepaspyrė ji ramento su koja. Ne, nekonfliktavo su M. B. – būna, kad konfliktuoja. Ne, kaltinamoji nematė, kad prieš nukentėjusiąją kažkas smurtautų. O ji kristi pati negalėjo? A. M. galvoja, kad ji pati kristi galėjo, kaltinamoji jos nežalojo. Viską atsimena (kas vyko tą vakarą) (3 t., b. l. 19-20).

Kadangi kaltinamosios teisme duotieji parodymai nerišlūs, netikslūs ir neišsamūs, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

A. M. 2024 m. birželio 19 d. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, padarius BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Apklausta įtariamąja A. M. parodė, kad kalta neprisipažįsta. 2024 m. sausio mėnesį, dienos nepamena, buvo pas M. B. namuose, adreso nežino, ten gėrė. M. B. gyveno kartu su močiute, tačiau turėjo savo kambarį. Tame kambaryje jie ir gėrė. Močiutė buvo kitame kambaryje, ji gulėjo lovoje. Kodėl močiutė gulėjo lovoje, ji nežino, močiutę matė gulinčią tik pro durų kampą, pas ją į kambarį nebuvo nuėjusi. Iš M. B. kambario nebuvo išėjusi. Buvo išėjęs kitas vyras – jis, kiek pamena, su močiute kalbėjosi, buvo pas ją kambaryje. Jie tarpusavyje nekonfliktavo, ramiai, gražiai kalbėjo. Tačiau girdėjo, kaip močiutė sakė ,,vyk". Suprato, kad tikriausiai apie ją kalba. Vyras grįžęs iš močiutės kambario jai nesakė, kad laikas namo, M. B. taip pat nesakė, kad jai laikas namo. Močiutė tiesiogiai jai irgi to nesakė. Paskui atsimena, jog močiutę neša su neštuvais. Matė, kad pas ją kaktoje buvo žaizda, kur konkrečiai buvo žaizda, nepamena, bėgo kraujas. Ji tuo metu, kai močiutę nešė, buvo buto koridoriuje. Koridoriuje buvo, nes išgirdo triukšmą. Kodėl kilo triukšmas, nežino, buvo jau atvažiavę medikai. Močiutė šaukė ant jos, kad ji ją sumušė, bet taip nebuvo, nemušė jos. Močiutė pasakė ,,čia ta A., čia tu". Ją visada apkalbėdavo, nes nekentė jos. Be to, ji neseniai iki tos dienos buvo nusiėmusi gipsą nuo dešinės rankos, nes turėjo dešinės rankos traumą. Sunkiai valdė ir sunkiai valdo ranką, todėl negalėjo jos mušti. Kas įvyko iki to, kai atvažiavo medikai ir išsinešė močiutę, ji nežino. Tas kitas vyras, kuris gėrė su ja ir M. B., buvo iki galo bute, jį atsimena dar ir prie greitosios pagalbos automobilio. Ji močiutės nemušė, kas tai padarė, nežino. Jai yra išrašyti receptiniai vaistai, klonezepamas. Ji turi juos vartoti pastoviai, kai jaučia nerimą. Tą dieną, kai gėrė pas M. B., tų vaistų negėrė. Vaistus vartojo iš vakaro (2 t., b. l. 103-104; b. l. 112-114);

A. M. 2025 m. vasario 28 d. įteiktus pranešimą apie įtarimą, padarius BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą ir ją apklausus įtariamąją, A. M. dėl jai inkriminuoto nusikaltimo savo kaltės nepripažino bei parodė, kad yra registruota psichiatro įskaitoje, M. B. močiutės nemušė, jos ranka buvo sugipsuota, ji negalėjo jai suduoti jokiu daiktu, ji buvo su apykoja, skubėdavo namo. Prašo paimti DNR pavyzdžius nuo ramento ir padaryti tyrimą. Daugiau neturi ką papasakoti, visa kita pasilieka prie ankstesnių apklausų metu duotų parodymų (2 t., b. l. 119).

A. M. patvirtino, kad tai tikrai buvo jos pagarsinti parodymai, kurie duoti ikiteisminio tyrimo metu be jokios prievartos. Atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus parodė, kad jai jau buvo nuimtas gipsas, kai ėjo pas M. B. Čia nesąmonė (kad paskutiniuose parodymuose parašyta, kad buvo dar ranka sugipsuota). Ji nežino, kas tą močiutę, arba pati krito. Ji yra neteisingai kaltinama, kiek galinti tai kentėti. Taip, tikrai viskas taip ir buvo (3 t., b. l. 20).

A. M. teismo 2026 m. sausio 5 d. posėdyje, atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus parodė, kad M. B. močiutė jos nekentė, pasakė tyčia viską, ji siundydavo ant jos M. B. draugus, kad ją primuštų. M. B. močiutė iš pykčio pasakė ir ji yra kaltinama neteisingai. (Dėl liudytojos R. G. parodymų, kad ji girdėjo konfliktą) Kaltinamąją M. B. mušė tą dieną su tuo A. D., ją spardė, konfliktavo dėl alkoholio trūkumo – jai alkoholio netrūko, ji pati jo atsinešė, bet ji nieko nesakė. Tai gali būti, kad norėjo išeiti iš to buto, nes jai buvo dar apykojė uždėta, o ta močiutė būna specialiai uždaro duris, kad A. M. neišeitų, specialiai, kad jai pakenkti, nes 23 val. ji visada turi būti namie. A. M. šitos rankos visai nevaldo (rodo į dešinę ranką), mažai gali ją iškelti. Taip, ji turi problemą su alkoholiu, bet negėr, o dabar geria iš sielvarto, ir sukūdo – 20 kilogramų nukrito. Jeigu būtų byloje išteisinta, iš viso negertų, nes dabar iš sielvarto geria. Tą vakarą niekur kitur negėrė, M. B. skambinėjo A. M. – jai nuėmė gipsą, tai ji tuose namuose buvo ir jai ten nusibodo sėdėti, galvojo nueis, pasiėmė dvi „citrininės“. Ten bute mušė ją tą patį vakarą (M. B. ir A. D.), ji apsimetė negyva, todėl jie nustojo ją spardyti – spardė per šonus, per visur, bet tai netrukdė jai toliau ten likti ir gerti. Tiesiog M. B. patiko A. M. – kaip sugėrovas, nenorėjo su juo pyktis. Ne, ji niekur nesikreipė, kad buvo sumušta, niekam nesiskundė. Nežinanti, kodėl praeito teismo posėdžio metu neklausė A. D., kodėl jis neleido A. M. išeiti iš buto. Žino, kad turi problemą su alkoholio vartojimu, sutiktų gydytis. A. M. nemačiusi tos močiutės – mačiusi tik kai ją išnešė. Konfliktas buvo gal, nežino, nes jis nenorėjo kaltinamosios išleisti. Šito nesakė ikiteisminio tyrimo metu – jog ją spardė, dabar pasako tik, kad buvo toks dalykas, kad M. B. su A. D. ją mušė. Kai jai ranką sulaužė, jis irgi nesiskundė. Buvo tas konfliktas pas M. B. kambaryje per tas išgertuves – mušė ją per šonus, spardė, nežino, kas jam užėję buvo – pergėręs, ir tas A. D. jos nekenčia. Ji sakiusi tyrėjai, kad gėrė kartu, apie konfliktą nesakė – prie ko čia tas konfliktas, ten buvo kambaryje, ten jų reikalas (3 t., b. l. 116-117).

Liudytojas M. B., apklausos metu buvęs kardomajame suėmime Kauno kalėjime, nuotoliniu būdu parodė, kad A. M. yra jam pažįstamas žmogus, juos sieja alkoholio vartojimas, ji yra liudytojo sugėrovė, santykiai tarp jų yra kaip tarp sugėrovų, o su sugėrovais visko būna – ir susipykimų. Netrukdys duoti teisingus parodymus jo santykiai su A. M. Bet nelabai ką ir turi pasakoti – gėrė, gėrė ir viskas, nelabai ką atsimena (3 t., b. l. 71).

Kadangi liudytojo M. B. teisme duotieji parodymai nerišlūs ir itin lakoniški, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė M. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

M. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad iki 2024 m. sausio vidurio gyveno (duomenys neskelbtini) su močiute I. N. B. Šiuo metu apie mėnesį laiko nurodytu adresu negyvena, nes jį iš ten išvijo, kai močiutė buvo paguldyta į ligoninę, dėdė D. B. Dėl ko močiutė guli ligoninėje, tiksliai nežino, bet dėdė sakė, jog krito ir susilaužė klubą, daugiau nieko apie tai negali pasakyti, nes nieko nežino. Kas įvyko tą dieną, kuomet I. N. B. buvo išvežta į ligoninę, pasakyti negali, kadangi namuose buvo neblaivus ir miegojo. Jie su močiute I. N. B. gyveno kiekvienas savo atskirame kambaryje. Kas tą dieną pas jį buvo svečiuose, nežino. Su kuo vartojo alkoholinius gėrimus, neatsimena. A. M. pažįsta, ar ji tą dieną galėjo būti pas jį, neatsimena. Su A. M. buvo susitikęs kelis kartus, bet kada tai buvo, negali nurodyti. A. M. yra tik pažįstama, jų jokie santykiai nesieja. Kokiomis aplinkybėmis buvo sužalota močiutė, jis negali nurodyti. Ar tuomet, kai atvyko medikai, buvo namuose, taip pat negali pasakyti dėl buvusio girtumo (1 t., b. l. 112-114).

Liudytojas M. B. patvirtino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad tai jo parodymai ir jie yra teisingi. Naujų aplinkybių neatsimena, iki močiutės mirties jam neteko su močiute daugiau bendrauti. S. K., kuris jau miręs, buvo jo pažįstamas. Nepamena, gali būti (kad kalbėjo su S. K. apie močiutės sužalojimo aplinkybes). Tada buvo toks liudytojo M. B. gyvenimo periodas, kad jis kiekvieną dieną vartojo alkoholį. Gali būti, nepamena (dėl pasakojimo S. K. apie A. M. veiksmus). Liudytojui yra žinoma dėl ko jis apklausiamas – kad A. M. kaltinama pastūmusi liudytojo močiutę, kuri dėl to susilaužė klubą, dėl to mirė. Negali nieko patvirtinti, nes nematė. Visos dienos jam buvo vienodos (dėl kitų asmenų buvimo tame įvykyje). Ne, jis nėra grasinęs močiutei, kol ji buvo gyva. Kaimynė R. M. su savo vyru R. M. ten buvusi, daug ką papasakojo kaip ten kas buvo – buvo policija, greitoji atvažiavusi ir panašiai. R. M. sakiusi, kad buvo tada triukšmas, kad buvo geriama ir panašiai, konfliktas buvo tarp jų – tarp liudytojo močiutės ir A. M. Liudytojas M. B. pats to nematė, neatsimena, nežino (3 t., b. l. 71-72).

Liudytojas D. B. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad neturi jokių santykių su A. M., ją yra tik vieną kartą matęs. Gerai su savo motina sugyveno. Netrukdys duoti teisingus parodymus jo santykiai su A. M. – nėra liudytojo santykiai su ja priešiški. Jam yra žinoma tik tiek, kad paskambino kaimynai ir pasakė, kad liudytojo mamą išvežė į ligoninę. Mama gyveno (duomenys neskelbtini), ten yra du butai – 32 ir 33, gali būti 32 numeris buto, kur jo mama gyveno su anūku M. B., liudytojo sūnėnu, liudytojo sesers sūnumi. Vieną ar kelis kartus liudytojas matė A. M. pas mamą, jau nebeatsimena. Liudytojas buvo namuose (duomenys neskelbtini), kai jam paskambino kaimynai iš B. gatvės ir pasakė, kad jo mamą išvežė į ligoninę. Po to liudytojas atvažiavo į butą B. gatvėje – ten viskas buvo baisu. Užrakino tą butą ir kartu su žmona išvažiavo į Marijampolės ligoninės priėmimą. Pasakojo mama, kad A. M. jai su „kriukiu“, tai yra su ramentu, į galvą davė ir į koją spyrė. Nežino, kur vyko konfliktas, mama to nedetalizavo. Išgertuvės ten buvo, atrodo, o mama po to A. M. norėjo išvyti, išprašyti iš buto. Nežino, kas ten dalyvavo, liudytojas ten nebuvo. M. B. tai gal dalyvavo. Liudytojas nežino, kokie sūnėno santykiai buvo su A. M. Kai liudytojas atvažiavo, M. B. lauke buvo neblaivus. Sakė mama, kad ateidavo A. M. pijokauti su M. B. – buvo blogas. neigiamas požiūris mamos į A. M., jos nemėgo.

Ne, tikrai nesugalvota (dėl liudytojo mamos galėjimo susigalvoti, kad A. M. taip darė). Mėnesį ir gal dar ilgiau buvo mama ligoninėje, sausio 19 d. viskas įvyko, o iki vasario 23 d. gulėjo ligoninėje. Nebuvo išėjus iš ligoninės mama, gulėjo ten iki mirties. Taip, ten yra du kambariai – viename gyveno močiutė, kitame M. B. Matė abu tuos kambarius, kai buvo atėjęs (kai užrakino butą). Ten kur M. B. būna, pamatė, kad pijokauta buvo, „burdakas“ buvo, netvarka. Ant stalo buvo alkoholiniai gėrimai ir dar kažkas, neatsimena jau. Atrodo, kad vadinamame koridoriukyje gulėjo ramentas, lyg dar buvo kruvinų kažkokių drabužių, nelabai atsimena. Ramentas buvo gal kambaryje ar kažkur tarpduryje, dar buvo kruvinų drabužių pas močiutę kambaryje. Išvartymų nebuvo tokių. Durys ir po kaire puse buvo lova, beveik prie pat durų. Liudytojo mama norėjo ją išvyti iš buto A. M., toji nėjo, liudytojas nežino, kaip viskas toliau vyko, kas bute dalyvavo. Kai liudytojas atėjo, butas jau buvo tuščias. Per tą mėnesį buvo ligoninėje su mamos rūpesčiais, nelabai kas kita ten rūpėjo – kas ir kaip ten vyko. Liudytojui, kol mama gulėjo ligoninėje, pasakojo, kad jai su ramentu sudavė ir į koją spyrė (3 t., b. l. 72-73).

Liudytoja D. B. parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, jog liudytojos santykiai su anyta buvo geri. Liudytoja nėra mačiusi A. M., tik žino, kad ji ten ateidavo. Jų tarpusavio santykiai nėra priešiški. Sausio 19 d. vakare, jie gyvena kartu su liudytojos mama, kuriai nustatytas lengvas neįgalumas, ją maudė duše, kai išgirdo, kad kažkas paskambino vyrui į telefoną. Suprato, kad kažkas jau negerai, kad kyla alermas – tuomet išlindo iš dušo ir vyras sako, kad jo mamai negerai, kad ją baisiais sumušė, turi pas ją lėkti į ligoninę. Liudytoja sakiusi palaukti, vienam nevažiuoti, kol emocijos sukilusios. Liudytoja skubiai kartu išvažiavo su vyru į B. gatvę, ten stovėjo policijos mašina, policininko paklausė, kas atsitikę, kažkoks vaikinas ten dar buvo – sakė jau neik, močiutės nėra, močiutę išvežė, močiutės nėra. Liudytoja dabar neatsimena, nes praėjo nemažai laiko, jis buvo blaivus (ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad tai A. D.) vaikinukas su akinukais, vadinamas „A.“, jie vienas kitą vadina pravardėmis, ji nežino jų tikslių nei vardų, nei pavardžių. M. B. – jos vyro sūnėnas, o mirusios jos anytos – anūkas, buvo visiškai girtas, tripinėjo, sakė, „o, labas“, liudytoja jį matė lauke, kieme. Liudytoja tą vakarą į butą visiškai nėjo, klausė M. B., kas atsitiko, bet jis kalbėjo su dievais, nelabai kažką rišliai galėjo pasakyti. D. B. jo dar paklausė, „kur močiutė?“, jis sakė „namie“, o tas vaikinas sako „kaip tai namie, ką tu čia šneki, vienu žodžiu ji yra greitojoje“. Liudytoja sakiusi M. B. eiti užrakinti butą. Po to pas policininką klaususi kas atsitiko, bet jis atsakė, jog informacijos neteikia. Prašiusi bent pasakykiti, ar ta moteris gyva, tačiau pareigūnai nurodė važiuoti į ligoninę. Tada pareigūnai M. B. nusivedė į policijos automobilį apklausti, vyras nusileido užrakinęs buto duris ir jie išvažiavo į ligoninės priėmamąjį. Liudytoja nuėjo į palatą ir matė, kaip atrodo I. N. B., klausė jos – „kas atsitiko?“. Galva tekėjo kraujas, ji buvo praskelta, buvo gumbas, yra nuotraukos, gali parodyti. I. N. B. sakė, kad ji vienam kambarį gyvendavo, anūkas su savo draugais, ir tame tarpe su mergina, ten vykdavo išgertuvės, išgėrinėdavo kitame. Sako, jog tąsyk jie suvirto į I. N. B. kambarį – močiutė jų prašiusi, „būkit geri, eikit iš čia, duokit man ramybę“. Jai trukdydavo žiūrėti televizorių pastoviai. Tada, sako I. N. B., A. (M.) ištraukė jos lazdą ir kirto I. N. B., nesupratusiai už ką. I. N. B. nepagalvojusi, kad taip stipriai kirsta, pagalvojusi – kas jai čia taip šilta?“ Pasižiūrėjo – jos pačios kraujas. Po to, A. M. spyrė I. N. B. į koją. I. N. B. sako „atsisėdau, nukritau, bandau atsistoti – nesigauna“, ir tuomet suprato, kad jai lūžo koja.

Kaip liudytoja suprato iš I. N. B. pasakymo, kad tie, kurie kitame kambaryj gėrė, kažkokiu būdu bandė išeiti, gerokai išgėrę suvirto į I. N. B. kambarį. I. N. B. liepė jiems išeiti, duoti jai ramybę – tai gal jiems tai nepatiko. Tuomet A. (M.) ištraukė lazdą ir kirto, jei gerai atsimena, alkūniniu ramentu. I. N. B. tvirtino, kad A. (M.) spyrė jai dar į koją, dėl ko I. N. B. nukrito. Pasak apvalutės žemutės buvusios pačios močiutės – „kiek tam senam žmogui reikia“, sako „taip minkštai nukritau, bandau stoti – niekas nesigauna. Suprato, kad jai jau ir nesigaus – koja lūžusi. Tai taip (močiutei tikrai nepatiko, kad lankėsi A. M.), gal ten tų sugėrovų buvo ir daugiau. I. N. B. nebuvo patenkinta, kiek žino, tai ir D. B. yra ją ne kartą vijęs lauk – savaitgaliais D. B. nuveždavo savo mamai liudytojos supirkto maisto. Tai kiek liudytojos vyras rasdavo A. M. ten, tiek jis ją ir vydavo lauk. Liudytoja negali atsakyti, kas iškvietė policiją – gal R. M., nes per daug emocijų buvo. Konkrečiai jiems paskambino pranešti R. M., nes ji turėjo D. B. telefono numerį. Liudytoja bute šeštadienį buvo nuvykusi paimti vaistų – gal kai stengėsi jos tą kraujuotą „bliuską“ perengti, bute buvo krūva kruvinų rūbų, ramentas padėtas I. N. B. kambaryje. Liudytoja taip suprato, kad ta kaimynė kažkuo bandė aprengti I. N. B. – striuke ar kažkuo, negali tiksliai atsakyti. Norėjo matyt išvežti su švariais rūbais, nes I. N. B. vartojo kraują skystinančius, tai kraujo buvę daug. Kai liudytoja su savo vyru nuvažiavo ten ir atsirakino butos duris, atėjo M. B. su draugu – kažkokiu ar ne kunigu, vadino kažkaip panašiai. Gali būti, kad S. K., tikrai neįsidėmėjuso to. Liudytoja spėja, kad tai galėjo būti S. K., reikalavęs įleisti jį į tą butą pagyventi. Liudytoja sakiusi, kad jokiais būdais ne, nes vėl bus užvesta landynė, jeigu tokie asmenys bus įleisti. Jiedu su vyru prisiėmė atsakomybę už galimai numestą netyčia nuorūką ir galimą užsidegimą – sakė, kol močiutė ligoninėje, tol nepateks kiti į tą butą. Jie išsikvietė policiją, nes ten įvyko konfliktas. Jiedu su vyru per daug nieko netvarkė – paėmė tik kas yra reikalinga, nes buvo emocijų krūva. Nežinojo – gal močiutę operuos, tada gal veš į Kauną, o gal neveš – buvo labai daug neatskytų klausimų. Paėmė tik tai, ką I. N. B. dar buvo prašiusi atvežti, sudėjo visus jos vartojamus vaistus dėl širdies ir išvažiavo į ligoninę. Jie tik pažiūrėjo, kad yra baisu ir tikrai netvarkė (M. B. kambario) – nebuvo noro, jėgų, buvo šokas, stresas. Anyta buvo ligoninėje iki vasario 23 d. – iki kol mirė. Ją operavo, lūžo pagrindinis kaulas, negali pasakyti pavadinimo (gal šlaunikaulis?), galiausiai pasidarė sepsis. Antradienį ji dar taip gerai jautėsi, kalbėjo ir linksma buvo, trečiadienį pablogėjo, ketvirtadienį perkėlė į reanimaciją su prasta prognoze, o penktadienį paskambino ir pasakė.

Liudytoja perpasakoja viską, ką jai I. N. B. pasakojo (dėl parodymų davimo iš nukentėjusiosios paaiškinimų). Liudytoja nekalbėjo su R. M. Liudytoja turėjo įgaliojimą atstovauti savo anytą, organizacinius reikalaus tvarkė, nes jos laisvesnis darbo grafikas, o vyras daug ir ilgai dirba. R. M. jie buvo davę savo telefono numerį, kad žinotų kur kreiptis reikalui esant. Kodėl tą kartą visi suvirto į nukentėjusiosios kambarį (tame skaičiuje ta mergina ir anūkas), nežino, bet galvoja, gal jie sumaišė duris? Nes dėl ko jiems reikėjo eiti pas močiutę, jeigu jie vienam kambaryje geria, yra lauko durys, ten tualetas, tai galima per ten išeiti. I. N. B. konkrečiai nepasakė liudytojai, dėl ko jie sukrito į močiutės kambarį – sako A. (M.) pirma, M. (B.) iš paskos. Sakiusi anūkui – vesk tu ją iš čia, norinti ramybės. Taip, sakę, jog į galvos sritį gavo smūgį – pirmiau ištraukė močiutės lazdą (kaip ramentą) ir kirto jai į galvą. Sakė ji stovėjusi ir dėl to negalėjusi nukristi, bet kažkaip pajuto bėgant kažką šiltą. Tada jai spyrė ir ji nukrito. Močiutei įspyrė į koją, ji neišsilaikė ir nukrito. Sakė bandžiusi atsistoti, bet supratusi, kad jai lūžo koja, nes buvo spyris į koją (3 t., b. l. 73-75).

Liudytoja R. G. parodė ir atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, jog nelabai ką prisimena – riksmus išgirdo, šaukėsi, kad kviestų greitąją. Buvo balsai moteriški ir vyriški. Kartais liudytojai nelabai ėjo ką ir suprasti – buvo girdėti ir nusikeikimai (3 t., b. l. 75).

Liudytoja R. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio 19 d., apie 21.00 val., būdama namuose (duomenys neskelbtini), išgirdo triukšmą, girdėjosi, jog kažkas surinka, taip pat girdėjosi garsai, panašūs į bildesį, durų trenksmą. Iš pradžių, kas galėjo surikti, nekreipė dėmesio. Netrukus išgirdo rėkaujant vyro ir moters balsus, girdėjosi dviejų asmenų balsai – iš pradžių girdėjosi keiksmažodžiai, paskui vyras rėkė ,,sterva, tu niekur neisi". Moteris, girdėjosi, jog šaukia ,,paleisk, skauda". Jai atrodė, jog garsas prie pat jos durų, koridoriuje, tačiau pažiūrėjusi per durų akutę nieko nematė. Paskui šiek tiek prasidarė duris, tačiau iš savo buto neišėjo, kadangi koridorius ilgas, iš kur sklido triukšmas – nesimatė, nes vaizdą užstojo ir koridoriaus siena, bet maždaug suprato, kur yra triukšmaujama. Kaip ji suprato, triukšmas sklido iš gretimame koridoriuje esančio buto, buto numerio tiksliai nežino, bet gali būti 33 arba 35. Kas bute gyvena, nežino, nes su kaimynais nebendrauja. Vyro ir moters konfliktas truko keletą minučių, vėliau pasigirdo antros moters balsas, ji pradėjo klykti ,,tu mane sužeidei, jai reikia į ligoninę". Kas vyksta eiti žiūrėti bijojo, todėl paskambinusi 112 iškvietė pagalbą. Girdėjo, kaip atvyko pagalba, tačiau apie įvykį nieko daugiau pasakyti negali (t. 1, b. l. 124-126).

Liudytoja R. G. patvirtino, kad tai jos pagarsintieji parodymai ir jie yra teisingi, jais gali teismas remtis. Atsakydama į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad iš matymo tą senukę buvo mačiusi, bet kas su ja dar gyvena – nežinojo. Nežino ir nematė, ar prieš moterį buvo smurtaujama, tik girdėjo garsus. Ankščiau triukšmo nesigirdėjo iš to buto. Jei atvirai, tai į liudytojos butą anksčiau laužėsi – gal buvo sumaišę duris, bet policija nereagavo į tai, nors buvo kreiptasi į policiją. Ten yra bendrabutis, tokių besišlaistančių ten pilna (3 t., b. l. 76).

Liudytojas R. M. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad buvo I. N. B. kaimynas. Tiksliai dienos neatsimena kada buvo įvykis, tą vakarą jis buvo namie. Išgirdo triukšmą, valandų tiksliai nežino, gal kokią pusę dešimt buvo vakaro, išėjo į koridorių, durys buvo atidarytos – ten Nr. 33 turbūt, net nežino. Pamatė I. N. B. gulinčią ant grindų atsirėmusią į kambario durų staktą. Liudytojas įėjo į vidų. Du kambariai yra. Pamatė, kad moters veidas kruvinas ir kojos, bandė pakelti, bet pastebėjo, jog koja nenormalioje padėtyje, tai jos ir nejudino iki kol medikai atvažiavo. Ji sėdėjo atsirėmusi į durų staktą iš kambario. Daugiau iš žmonių nebuvo kambaryje, bendrame koridoriuje buvo abudu, ne pačiam kambaryje tikrai. M. B. buvo ir kaltinamoji, kurios nepažinojo. Visai girti buvo (A. M. ir M. B.). Tiksliai dabar nepasakys, kas iškvietė policiją – gal jo žmona R. M. Liudytojas kalbėjosi su I. N. B., klausė, kaip čia kas įvyko, norėjo uždaryti duris, bet jai (nukentėjusiajai) spyrė sakė. Sako – “spyrė man”. Norėjusi užsidaryti duris nuo jų, liudytojas taip suprato, o ji spyrė I. N. B., kuri su ta lazduke vaikščiodavo. “Kriukutis” buvo. Liudytojas kiek suprato – jai spyrė, ji krito. Ką ten kalbėti M. B. galėjo, jeigu jis jau su angelais kalbėjo – nieko nekalbėjo M. B. Tai tik tiek, kad triukšmą girdėjo abu su žmona – kike jis žino, tiek pat žino ir žmona. Policiją, greitąją gal žmona kvietė. Nežino, kas nukentėjusios I. N. B. marčiai paskambino pranešti apie tą įvykį (3 t., b. l. 76-77).

Liudytojas S. V. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad to įvykio aplinkybių realiai nelabai ką ir pamena. Tada dirbo dviese. V. B. gatvėje į bendrabutį, nukentėjusi buvo I. N. B. Įtariamąja tapo A. M. pagal išsiaiškintas aplinkybes. Kiek pamena, buvo tas įvykis, kurio aplinkybės buvo keblios, nepamena ką išsiaiškino, nepamena tiksliai – ar spyrė, ar ramentą atėmė iš I. N. B., ko pasekoje ji parkrito. Paskui pati lyg I. N. B. buvo minėjus, kad jai dar sudavė ar spyrė, dabar nepasakys tiksliai, jai jau gulinčiai ant žemės ir paskui realiai daugiau nepamena. Tą informaciją pateikė pati I. N. B. Iš pradžių nebuvo pilnai aišku, bet kaip pati nukentėjusioji paaiškino, kad tai A. M. buvo veiksmai. Taip, fiksuota pareigūnų kūno kameromis kas ten vyko – praktiškai fiksuota analogiškai su kolegos kameromis. Buvo M. B. lygtais. Stipriai buvo neblaivūs – pagal darbo pobūdį gali pasakyti, kad kiekviename iškvietime būna lygiai tas pats – ne tik neblaivumas, bet vartojimas narkotinių medžiagų, poveikis ir to matosi. Žino ir tai, kad pats anksčiau buvo asmeniškai juos nubaudęs už narkotinių medžiagų vartojimą. Iš pradžių tikrai buvo abejonių, nes situacija buvo tokia kebli – šurmulys, bendrauti norisi su nukentėjusiąja, stovi kiti asmenys, trikdo, bando perėkti nukentėjusiąją, aiškina, kad niekas čia nieko nemušė. Iš pradžių tikrai buvo keblu, po to, kiek pamena, nešant nukentėjusiąją link automobilio, pareigūnai dar bandė kiek įmanoma su ja bendrauti ir tada ji prasitarė, kad A. (M.) būtent įtakojo tą kritimą, atimdama iš nukentėjusiosios ramentą lygtais. Nukentėjusioji galimai vengė iš karto tai pasakyti, nes visi buvo vienoje patalpoje (3 t., b. l. 77).

Liudytojas A. D. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad gyvena iš savęs, dirba užsienyje, ne Lietuvoje, visą laiką būna išvykęs, tik čia dabar grįžo dėl šios bylos. Nepažįstama jam A. M., matyta tik iš matymo. Liudytojas jos nežinojo, jam tyrėja pasakė, jis jos net vardo nežinojo. Iš bylos asmenų pažįsta M. B. ir jo močiutę, kuri mirė. Kažkiek atsimena įvykio aplinkybes – kad gėrė. Tegul A. M. aiškinasi, nes liudytojo parodymai duoti jau, teismui gali pasakyti trumpai – tegul tik ji džiaugiasi, kad tuomet liudytojo ten nebuvo. Jei visi matė video medžiaga, tai turėjo tada pamatyti ir nuo kur policija A. D. atsivedė – jie patys pirmi liudytojo paklausė buto numerio (dėl vaizdo medžiagoje matyto vaizdo, kad A. D. buvo įvykio vietoje, kai policijos pareigūnai filmavo). Stovėjo ant laiptinės, atsirado ji (A. M.), atvažiavo policininkai, pirmą kartą išvijo, išsiskirstė visi ir po to kažkaip atsirado pas M. B.. Ten gėrė ir ji (A. M.) pradėjo „grybauti“, liudytojas išėjo ir jie (A. M. ir M. B.) liko dviese. Po to kai liudytojas išeidinėjo į lauką, policininkai atbėgo ir klausė, kur 53 ar koks ten buta? Liudytojas atsakė, kad butas yra jo draugo ir jis kartu su policijos pareigūnais nuėjo ten. Užlipo į viršų ir pamatė, kad močiutė guli tarpduryje (3 t., b. l. 107-108).

Kadangi liudytojo A. D. teisme duotieji parodymai netikslūs ir lakoniški, lyginant su jo ikiteisminio tyrimo metu duotaisiais, teismas, siekdamas patikrinti byloje esančius įrodymus ir vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, balsu perskaitė ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojo A. D. parodymus.

Liudytojas A. D. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. sausio mėnesį, tikslios dienos negali pasakyti, jis buvo su M. B. Jie prie (duomenys neskelbtini) namo laiptinės dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kažkuriuo dar šviesiu paros metu atvyko policija ir pasakė, jog susirinktų viską ir eitų arba važiuos į komisariatą. Tada jiedu su M. B. dviese nuėjo į M. B. namus, kuriuose buvo jo močiutė, su kuria jis dar nuėjęs pasikalbėjo. Močiutė keikė M. B., kad šis geria išvien. Vėliau, jau buvo sutemę, jis su M. B. išėjo į laiptinę parūkyti, o jiems sugrįžus į butą išgirdo, jog kažkas beldžia į duris. M. B. nuėjo atidaryti durų ir su juo atėjo kažkokia merga, kurios jis nepažįsta, vardo ir pavardės jos nežino. Jis dar išgėrė pora stikliukų ir pamatęs, jog atėjusi mergina kalba nesąmones, jog ji atėjo su apykoja, jog jos ieško policija, kad ji turi būti namuose, iš M. B. namų išėjo pas savo mamą, gyvenančią (duomenys neskelbtini), buto numerio neatsimena. Pas mamą užtruko apie pusę valandos, kol pavalgė, po to išėjo į lauką, ketindamas išsikviesti taksi, nes planavo vykti namo į K. kaimą. Tik išėjęs iš laiptinės pamatė, jog atbėga policijos pareigūnai, paklausė ko jiems reikia, jie pasakė, jog 36 buto. Tada jis greitai suprato, kad jie atvyko pas M. B.. Paklausė, kas įvyko, pareigūnas pasakė, kad muštynės kažkokios, dėl to jis nuėjo kartu pažiūrėti. Eidamas matė, kad atvyko su švyturėliais greitoji. Nuėjęs pas M. B.į butą pamatė, kad jo močiutė gulėjo tarpduryje kruvina, matė, kad buvo kraujuota galva ir koja. M. B. klausė, kas įvyko, tačiau jis nieko negalėjo pasakyti, kalbėjosi su ,,dievais". Pas M. B. buvusi mergina buvo pasodinta koridoriuje, su ja jis nieko nekalbėjo. Ketino eiti prie močiutės paklausti, kas atsitiko, bet policijos pareigūnai jam liepė išeiti. Jis išėjo į koridorių ir stovėjo laiptinėje, tuo metu greitosios darbuotojai pasakė, kad reikės močiutę išnešti, jis nuėjo padėti nunešti į greitosios automobilį. Močiutės klausė, kas atsitiko, bet ji negalėjo rišliai paaiškinti, kažką murmėjo, bet jis negalėjo suprasti ką. Daugiau apie įvykį pasakyti nieko negali (1 t., b. l. 107-110).

Liudytojas A. D. patvirtino ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad tai tikrai jo ikitesiminio tyrimo parodymai ir jie duoti savanoriškai. Nieko daugiau neatsimena, kai sužinojo, kad viskas vyksta, kad mirė ta močiutė, tai sakė, jog laimė, kad liudytojo ten nebuvo, nes liudytoją būtų teisę, o ne ją. Kai grįžo į butą, ten buvo M. B. ir kaltinamoji, dar buvo kaimynų priėję kolidoriuje, o bute iš viso nieko nebuvo. Taip, dar liudytojas su močiute (nukentėjusiąja) pakalbėjo (prieš įvykį). Ne, kaltinamosios tuo metu nebuvo bute, kai liudytojas kalbėjo su močiute. M. B. močiutės buvo pasakyta, kad ją (kaltinamąją) iš buto išsivestų. Liudytojas nežino, kaip reagavo kaltinamoji, nes A. D. išėjo po to. Nežino ir kaip reagavo M. B., ten su „dievais“ jau kalbėjęs. Prie liudytojo jokio konflikto nebuvo, kol liudytojas ten buvo (3 t., b. l. 108-109).

Medekspertas V. V. parodė ir atsakydamas į procese dalyvaujančių asmenų klausimus paaiškino, kad pamena šią situaciją iš medicininių dokumentų, nes žmogaus nebuvo matęs. Kadangi yra du sužalojimai, tai ir poveikiai yra du – kaktos srityje ir dešinio klubo šlaunikaulio srityje. Teoriškai to neidentifikuos, nes čia du mechanizmai, konkrečiai dėl smūgio į šlaunikaulio sritį – arba gali žmogus kristi ir ta sritimi tada kontaktuoti su kažkokiu kietu, buku daiktu, tada gaunasi tas pats lūžimas (dėl šlaunikaulio srities lūžio, kaip galėjo nukentėjusioji susižaloti), tad negali kategoriškai atsakyti, ar sužalojimas šlaunikaulio srityje buvo dėl spyrio, ar dėl kritimo. Taip, galėjo toks sužalojimas (šlaunikaulio lūžis) atsirasti kontaktuojant į grindis. Nepasakys, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji, čia bet kokioje padėtyje galėjo ji būti (dėl nukentėjusiosios padėties prieš patiriant poveikį). Iš vertikalios padėties ar artimos vertikaliai padėčiai, krentant, griūnant žmogus ant horizontalios padėties nukrenta. Toks lūžimas gaunasi arba nuo tiesioginio poveikio į tą šlaunies sritį, bet taip pat, kaip minėjo, gali būti, kad žmogus krisdamas gali atsimušti – tuomet irgi gali būti toks lūžimas. Gūbrinio suaugimas – ne pati stipriausia kaulo vieta (nukentėjusiosios lūžio vieta), bet čia kategoriškai nepasakysi, čia viskas prielaida. Juk žmonės ir su 6 promilėmis vairuoja automobilį ir važiuoja, tai čia tik prielaida darytina, kad galėjo, o kodėl gi ne, bet kategoriškai negali pasisakyti (dėl to ar kaltinamosios A. M. sudėjimo asmuo, būdamas neblaivus, kai nustatytas 3 promilių neblaivumas, galėjo sulaužyti vos ne stipriausią žmogaus kaulą, kaip kad ir buvo patirtas nukentėjusiosios sužalojimas) (3 t., b. l. 107).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, byloje yra: ramentas, medicininių dokumentų išrašai, DNR pavyzdys, DNR pavyzdys, saugomi Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate; vokas su CD disku, kuriame išsaugoti policijos pareigūnų "body" kamerų įrašai (t. 1, b. l. 199).

Be to, kaltinamosios kaltę įrodo ir kiti duomenys:

teisiamajame posėdyje pagarsinti nukentėjusios I. N. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad 2024 m. sausio 19 d., apie 20.00 val., buvo savo kambaryje, esančiame bute (duomenys neskelbtini). Kitame buto kambaryje buvo jos anūkas M. B., pas kurį buvo atėję jo draugų ir vyko girtavimas. Tarp jų buvo ir A., kurios pavardės nežino. Visa kompanija jau buvo stipriai apgirdusi, kai išgirdo, jog koridoriuje pykstasi M. ir A. Netrukus atsidarė jos kambario durys ir į jos kambarį įvirto besistumdydami M. ir A. Ji pati tuo metu gulėjo lovoje, kuri yra prie durų. Vienu metu neišlaikiusi pusiausvyros A. užgriuvo ant jos. M. ją sugriebė ir pakėlė nuo jos. Tada ji atsikėlė nuo lovos, atsistojo ir rankomis mėgino juos abu išstumti iš kambario. Ji buvo pasiėmusi ramentą, kadangi jos kairė koja anksčiau buvo lūžusi ir jai buvo lengviau su ramentu stovėti. M. ir A. toliau tarpusavyje konfliktuojant, A. sugriebė iš jos rankų ramentą ir du kartus juo sudavė jai į galvą. Po to A. stipriai spyrė jai į dešinę šlaunį, dėl ko ji susmuko ant grindų. Jai iš galvos pradėjo bėgti kraujas bei stipriai skaudėjo dešinę šlaunį, ji negalėjo atsikelti (t. 1, b. l. 65-67);

teisiamajame posėdyje pagarsinti liudytojo S. K., kuris mirė (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo metu 2024 m. kovo 25 d. duoti parodymai, kad M. B. yra jo draugas, pas jį namuose, adresu (duomenys neskelbtini), lankydavosi. Jo močiutę B. pažinojo, jos vardo nežino, vadindavo ją tetuke. 2024 m. sausio mėnesį pas M. B. gal buvo nuėjęs mėnesio pradžioje, tačiau tuo metu, kuomet namuose A., jos pavardės nežino, M. B. močiutę stūmė ar koja spyrė, tiksliai negali pasakyti, pas M. B. nebuvo. Apie šį įvykį M. B. jam papasakojo, po to, kada jo močiutę išvežė į ligoninę. Jei gerai atsimena su M. B. po šio įvykio buvo susitikęs ir jis pas jį buvo apsistojęs kelias dienas, kadangi jį iš buto dėdė išvijo. M. B. jam sakė, jog jis buvo girtas ir gerai neatsimena ar A. jo močiutę kirto koja ar ranka, tačiau jis sakė, kad ji tikrai močiutę stūmė, dėl ko ji nukrito. Daugiau jis nieko negalėjo papasakoti, tik sakė, kad A. kalta. Apie įvykį jis pats nieko daugiau nežino (1 t., b. l. 102-104);

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo M. J. 2024 m. sausio 20 d. tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodoma, jog 2024 m. sausio 19 d., apie 21.36 val., Marijampolės apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas pranešimas, jog bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pranešėja girdėjo moters šūkavimus: "Tu mane sužeidei, kviesk greitąją." Atvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto koridoriuje buvo rasta ant žemės sėdinti I. N. B., gimusi (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), kuri nurodė, jog ją sužalojo kartu bute buvusi A. M., gimusi (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,77 prom. girtumas). Marijampolės ligoninės priėmimo skyriuje po medikų apžiūros I. N. B. nustatytas dešinės kojos šlaunikaulio lūžis ir kirstinė žaizda galvos srityje. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (1 t., b. l. 1);

specialisto išvadoje Nr. G107/2024 (09) nurodyta, kad I. N. B. klinikiniais duomenimis konstatuota dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis, kaktos žaizda. I. N. B. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti kontaktuojant su kietais bukais ar bukabriauniais daiktais ir kaktos žaizda sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dešinio šlaunikaulio pergūbrinis lūžis – nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo nukentėjusiosios sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip dešimt dienų laikotarpiui. I. N. B. konstatuoti kūno sužalojimai galėjo būti padaryti 2024 m. sausio 19 d. nurodytomis aplinkybėmis. I. N. B. konstatuoti kūno sužalojimai buvo padaryti dviem poveikiais. I. N. B. sužalojimų padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 176);

specialisto išvadoje Nr. pG126/2024 (09) nurodyta, kad I. N. B. mirtis klinikiniais duomenimis įvyko nuo pergūbrinio (pertrochanterinio) lūžio, tai komplikavosi sepsiu, septiniu šoku, pulmokardialiniu nepakankamumu; mirtį sukėlusios komplikacijos išsivystė dėl patirto sužalojimo (1 t., b. l. 180);

specialisto išvadoje Nr. KM 24(64)2025 (01) nurodyta, kad remiantis ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-02543-24 medžiaga ir I. N. B. medicininiais dokumentais, konstatuota, jog I. N. B. 2024 m. sausio 19 d. patyrė dešinės pusės šlaunikaulio pergūbrinį (pertrochanterinį) lūžį. Šis sužalojimas nėra pavojingas gyvybei, jis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Neatlikus autopsijos (teismo medicinos ar patologo-anatominio lavono tyrimo) nustatyti tikslią I. N. B. mirties priežastį nėra galimybės. Remiantis turimais ligos istorijos duomenimis tikėtina I. N. B. mirties priežastis – progresuojantis inkstų ir širdies veiklos nepakankamumas, esant šių organų lėtinei patologijai. I. N. B. patirtas dešinės pusės šlaunikaulio lūžis įtakos mirčiai neturėjo, kadangi pacientės būklė ženkliai pablogėjo praėjus daugiau kaip mėnesiui po traumos. Per šį laikotarpį nefiksuota tęstinių lūžio komplikacijų, o minėtas būklės pablogėjimas nebuvo susijęs su atlikta dešinio šlaunikaulio osteosintezės operacija. Medicininiame mirties liudijime nurodyta sepsio diagnozė yra nepagrįsta objektyviais tyrimai. Taip pat pergūbrinis (pertrochanterinis) lūžis nepagrįstai priskirtas prie ligos (traumos) sukėlusios mirtį, atsižvelgiant į pacientės būklės pokyčius. I. N. B. mirtis įvyko (duomenys neskelbtini) 01.30 val. I. N. B. nustatyta muštinė žaizda kaktos kairėje pusėje 1 cm ilgio su aplinkinių minkštųjų audinių patinimu bei dešinio šlaunikaulio pergübrinis lūžis. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti aplinkybėse nurodomu metu ir būdu, t.y. 2024 m. sausio 19 d. sudavus smūgį kietu buku daiktu (ramentu) į kaktos sritį bei nukentėjusiajai nugriuvus. Muštinė žaizda kaktos srityje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą, šlaunikaulio lūžis atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Tikėtina, kad betarpiškai prieš sužalojimų padarymą nukentėjusioji buvo vertikalioje padėtyje, pasisukusi kūno priekiniu paviršiumi link užpuoliko. Sužalojimas (žaizda kaktoje) yra paaiškinama vienu smūgiu. Neatmetama galimybė, kad smūgių galėjo būti suduoda ir daugiau, jiems objektyviai neužsifiksuojant. Tikėtina, kad žaizda kaktoje buvo padaryta iki nukentėjusiai nugriūnant ir patiriant dešinio šlaunikaulio lūžį. Tarp 2024 m. sausio 19 d. įtariamosios A. M. suduotų smūgių ir I. N. B. mirties priežastinio ryšio nėra (1 t., b. l. 189-193);

2024 m. vasario 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog D. B. savanoriškai pateikė ramentą (1 t., b. l. 92);

Valstybinės teismo medicinos tarnyba Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. S 331/2024 (01) nurodyta, kad ant ramento (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su A. M. DNR profiliu. Atlikus DNR tyrimą, ant ramento (2 mėg.) gautas nepilnas moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su DNR profiliu gautu ant ramento (3 mėg.) ir nesutampa su A. M. DNR profiliu. Atlikus DNR tyrimą, ant ramento (1 ir 4 mėg.) DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmenų identifikavimui, negauta (1 t., b. l. 167-168, 169-172);

2024 m. rugpjūčio 27 d. apžiūros protokole užfiksuota, jog peržiūrėti policijos pareigūno M. J. kūno kamera e0077280 užfiksuoti vaizdo įrašai:

1) vaizdo įraše Nr. PSS-20240119-22 matoma, kaip policijos pareigūnai atvyksta į iškvietimo vietą, lauke pasigirsta vyriškas balsas ,,ne pas M. tu čia važiuoji?“, pareigūnai įeina į pastatą. Koridoriuje stovi vyras, informuoja, kad jo žmona iškvietė pagalbą, toliau matomos pravertos buto durys, tarpduryje stovi M. B., priešais pravertas buto duris matoma ant grindų sėdinti moteris, apsirengusi striuke, be batų, be kojinių (moteris A. M.). A. M. kalbasi su atėjusiais pareigūnais, kalba nerišliai ir nesuprantamai bei su kambaryje esančia vyresnio amžiaus moterimi, sėdinčia prieangyje ant grindų (senyvo amžiaus moteris I. N. B.), moteris sako ,,ji mane kirto“, A. M. atsako „nekirtau, tikrai, nekirtau aš jai nei karto“. Senyvo amžiaus moters kaktoje kairėje pusėje – kraujuota. Toliau A. M. kalba nerišliai ir nesuprantamai – iš konteksto suprantama, kad ji neigia įvykį. Ateina greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, ateina ir vyras, kuris pareigūnus pasišaukė lauke prie namo, tai A. D.. Pareigūnai bando kalbėtis su M. B., tačiau kyla triukšmas. A. D. pro pravertas duris kalbasi su senyvo amžiaus moterimi, kuri jam sako ,,sumušė šita lakudra“, A. D. parodo į A. M. ir paklausia – „šita?“, atsakymas: „šita, šita“. A. M. šaukia: ,,tai ar aš sumušiau, pirštų atspaudus paimkit. Melagė“. Toliau vyksta aiškinimasis, triukšmas. A. D. sako M. B.: ,,aš tau sakiau seni, tu ją vyk nachui iš čia“. M. B. nesiorientuoja aplinkoje. Koridoriuje triukšmas. A. D. dar kartą prieina prie durų ir paklausia – ,,jinai?“, moteris atsako: „jinai, jinai, vaikeli jinai“. Pareigūnas klausia A. M., ar ji neturi būti namuose, ji atsako, kad turi, tiesiog atėjo į svečius, išgert, pasėdėt gražiai, paprasčiausiai kilo konfliktas. A. D. sako: ,,aš tau sakiau, vyk ją nachui“, A. M. jam atsako: ,,kas yra, pasiėmei, pasivogei šnapsą“. Medikai uždaro buto duris. Pareigūnai klausia A. D., ar kai jis buvo pas M. B., ar buvo kilęs konfliktas. A. D. atsako: „aš jau su ja ėdžiausi (parodo į A. M.), sakiau: ,,pisk iš čia", sako: ,,ne, aš jį myliu", tai gerai: ,,paliksiu abudu", išėjau į apačią, parūkiau, pats matei, su telefonu ėjau kašę žiūrėdamas, tu net nesakei adreso, greitukė pasakė – “33 butas”, “M.” – sakiau. Pareigūnas bando vesti dialogą su M. B., klausti įvykio aplinkybes, tačiau M. B. nesiorientuoja aplinkoje, nesupranta situacijos. Medikai organizuoja sužalotos moters išnešimą iš buto. Pareigūnas pasiklausia ant grindų sėdinčios moters vardo pavardės, ši prisistato „A. M.“. Vyksta išnešimo organizavimo darbai. A. M. pradeda garsiai šaukti, tikindama, kad ji nieko nepadarė. Moteris nešama iš buto, laiptais žemyn. A. D. klausia: ,,jinai jus pajudino?“, moteris atsako: “jinai mane sumušė”, A. D. – ,,sumušė?“, moteris ,,nu tai kaip, tai matai kap atrodau“. Moteris įkeliama į greitosios pagalbos automobilį;

2) vaizdo įrašas Nr. PSS-20240119-225710UTC+0200. Trukmė 06:33 min. Vaizdo įraše užfiksuota: fiksavimo vieta – ligoninės patalpos. Kalba du pareigūnai (pareigūnas Nr. 1, Pareigūnas Nr. 2), moteris, gulinti lovoje (I. N. B.). Pareigūnas Nr. 1 prieina prie lovos, pareigūnas Nr. 2 kalbasi su medicinos personalu. Medikai informuoja pareigūną „lūžo“. I. N. B. kalbasi su pareigūnu Nr. 1: „aš visai kitam kambary buvau ir žiūrėjau “Žalgirį”. Žiūrėjau tą “Žalgirį”. Ir, žinokit, insiveržė pas mane in kambarį tenai. Ir žinokit tę jie tąsosi, sakau: „jūs išeikit iš čia“, aš juosius. Aš paskiau atsikėliau, jis paskui pradėjo ją mušt. Sakau: „tu ją išmesk per duris“, sakau. Pareigūnas Nr. 1 klausia „ta prasme, jūsų anūkas pradėjo mušt ją?“ I. N. B.: „M., pradėjo tę ją stumdyt..“, pareigūnas Nr. 1 ,,tai jis gal norėdamas išprašyt? Išprašyt norėdamas iš namų ją stumdė“. I. N. B.: „nežinau , kap ten …”. Pareigūnas „Nu, ir kaip toliau?“ I. N. B. „žinokit, aš sakau: ,,tu ją išmesk in koridorių“, sakau – „šitą valkatą, kad jos čia nebūtų“, ba jinai ateina, tokia nagla žinokit, tokia… atvirai pasakius tokia prostitutė jinai. Tai va. Ir supranti, jis ją kai stūmė per duris, tai šitą ir aš tenai matai. Galvojau, uždarysiu duris, žinokit, ir tegu jie jau tenai būna tam koridoriuje. Ir aš kai su ramentu buvau vienoj rankoj, ji, rupumat griebė ramentą iš mano rankų, kap ji pataikė...ir ji mane žinokit kirto. Kaip kirto žinokit, aš taip parpuoliau, va tep. Ar ji te mane, pastūmė, ar kaip... Pareigūnas Nr. 1 klausia: “o su tuo ramentu, kur trenkė jum?“ I. N. B.: „ar jinai mane, gal su ranka…, kad žinokit ten viskas labai staigiai gavosi. Ir aš žinokit pačiam koridoriuj, pačiam“. Pareigūnas Nr. 1: ,,tai net negalit pasakyt, ar su ranka, ar su ramentu mušė?“ I. N. B.: ,,su ramentu man pataikė jinai in galvą (parodo sumušimo vietą kairią kaktos sritį), o paskui, aš nežinau, ar ji mane… (nesuprantama). Va taip, žinokit, buvau pasirėmus su tuo ramentu, kap ji ten pagriebė tą ramentą, kad ją perkūnas kur. Ir jinai mane kirto tuo ramentu, ji man prakirto galvą. Ir aš žinokit paskui… da ji mane… ar ji mane spyrė, ar stūmė, negaliu pasakyt. Ir paskui aš parkritau, ir žinokit atsisėdau, ir noriu atsistot, kad aš neatsistoju. Bet aš ten, atrodo. neaukštai kritau. Ir paskui man žinokit tik šilta pasidarė, apsičiupinėju, kad bėga kraujas, žinokit. Matėt". Pareigūnas Nr. 1: ,,tai dabar pačiam tam buto koridoriuky, kur ir radom jus nukritus?" I. N. B.\; „tam koridoriuky, aš žinokit toj vietoj ir… tik žinau, kad aš sėdau.“ Toliau vyksta pokalbis ne apie įvykio aplinkybes (1 t., b. l. 154-157, 158-159);

Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota, jog alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARFF-0060, patikros sertifikato Nr. 1985578, A. M. 2024 m. sausio 19 d. 22:28 val. nustatytas 2,77 promilės girtumas (2 t., b. l. 81-85).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo 2024 m. birželio 19 d. protokole užfiksuota, jog A. M. savanoriškai pateikė medicininių dokumentų kopijas, 2 lapai (2 t., b. l. 89-90, 92-93, 94);

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Marijampolės skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 372/2024 (09) nurodyta, kad A. M. 2023 m. gruodžio 12 d. LSMUL Kauno klinikose konstatuota dešinės plaštakos I, II, III pirštų lenkiamųjų sausgyslių, stipininės arterijos, vidurinio nervo sužalojimai, kurie (anamnezės duomenimis) buvo padaryti prieš dvi savaites. Marijampolės ligoninėje atliktas pirminis žaizdos sutvarkymas. A. M. 2024 m. sausio 10 d. kreipėsi į LSMUL Kauno klinikas, po ko jai buvo rekomenduota fizioterapinės, kineziterapinės procedūros pirštų mobilumui didinti bei randėjimą mažinančios priemonės. Mažai tikėtina, kad A. M. 2024 m. sausio 19 d. dešine plaštaka galėjo atlikti pilnaverčius judesius lenkiant bei tiesiant pirštus, nes med. dokumentuose atžymėta, jog pirštų lenkimo tiesimo funkcijos minimalios, jų amplitudė apie 5-10 laipsnių (2 t., b. l. 27-28);

administraciniai teisės nusižengimai – vienerių metų laikotarpyje administracine tvarka bausta, skirtų baudų nėra sumokėjusi (2 t., b. l. 68-75);