- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-21
- Bylos Nr.
- e2A-811-258/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03089-2018-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Ieškovas
- SĮ „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- I. P.
- Kategorijos
- 2.1.5.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rita Kisielienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo ir 2018 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovui I. P. dėl skolos už būsto nuomą priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė prašė ieškiniu priteisti iš atsakovo 1060,12 EUR skolos už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. nurodė, kad UAB „Šnipiškių ūkis“ ir I. P. 2005 m. liepos 29 d. pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 282 (toliau ir - sutartis), kuria minėtos patalpos išnuomotos atsakovui. Vilniaus miesto savivaldybės gyventojų registro išraše nurodoma, kad atsakovas I. P. deklaruoja gyvenamą vietą adresu (duomenys neskelbtini),Vilniuje. Atsakovas pagal Sutartį savo įsipareigojimų nevykdo, t.y. nemoka nuomos mokesčių, apie ką buvo įspėtas su reikalavimu likviduoti įsiskolinimus, tačiau skolos nebuvo padengtos. Įsiskolinimas už buto nuomą nuo 2016-12-01 iki 2017-11-30 sudaro 1032,05 EUR. Paskaičiuoti delspinigiai po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius sudaro 28,07 EUR. Viso įsiskolinimo dydis 1060,12 EUR.
2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovė nepateikė tinkamų įrodymų skolai pagrįsti, nes nėra pateikti pirminiai buhalteriniai dokumentai. Atsakovas yra socialiai remtinas asmuo, todėl ginčo butas turėjo būti įtrauktas į socialinio būsto sąrašą, o atsakovas atleistas nuo nuomos mokesčio mokėjimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. liepos 17 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Teismas priteisė ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 138,84 EUR skolos už savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomą už 2016 m. gruodžio mėnesį ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos (138,84 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-31) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Kitą ieškinio dalį atmetė.
4. Teismas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba, vadovaudamasi įstatymu ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-12-23 nutarimu Nr. 1487, patvirtino Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodiką (toliau - Metodika), 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130 patvirtino naują Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašą (toliau - Aprašas), kuris pradėtas taikyti 2015-10-01. Metodikos 2.1 punkte ir Aprašo 11 punkte nustatyta, jog nuomos sutartyse, sudarytose pagal iki 2015-01-01 galiojusius teisės aktus, nustatytas būsto nuomos mokestis perskaičiuojamas vadovaujantis Metodika ir Aprašu, netaikant socialinio būsto nuomos mokestį mažinančio koeficiento. Tokiu būdu atsakovui ginčo nuomos buto nuomos kaina padidėjo nuo 43,80 EUR per mėnesį iki 107,32 EUR per mėnesį.
5. Teismas taip pat nustatė, kad ginčo butas kol kas nėra įtrauktas į socialinio būsto sąrašą, tačiau tokio savivaldybės tarybos sprendimo projektas yra rengiamas. Ieškovė skaičiuoja atsakovui nuomos mokestį už ginčo butą netaikant socialinio būsto nuomos mokestį mažinančio koeficiento. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovas ginčo bute gyvena nuo 1981 m. Mirus atsakovo motinai, kuri kartu su juo gyveno ginčo bute, atsakovas 2016 m. gruodžio 20 d. ieškovui pateikė prašymus sumažinti nuomos mokestį dėl sunkios materialinės padėties. Atsakydama į šį prašymą ieškovė 2017 m. sausio 5 d. rašte Nr. 1.35-17/61 nurodė, kad neturi teisinio pagrindo perskaičiuoti nuomos mokestį, nes atsakovui išnuomotas ginčo butas nėra socialinis būstas, papildomai paaiškinant, kur kreiptis dėl socialinės paramos. Tačiau atsakovas nepaaiškino ieškovei, kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis atsakovas, kad ginčo butas būtų įtrauktas į socialinio būsto sąrašą.
6. Teismas konstatavo, kad faktiškai nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakovui turėjo būti teikiama parama savivaldybės būstui išsinuomoti, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakovo pajamos per mėnesį sudarė tik 102 EUR. Dėl to teismas sprendė, kad iš atsakovo gali būti pagrįstai priteisiamas tik nuomos mokesčio skola už 2016 m. gruodžio mėnesį (138,84 EUR). Teismas nurodė, kad ieškovės prašomi priteisti delspinigiai yra paskaičiuoti nuo 2017 m. birželio iki 2017 m. lapkričio mėnesio mokėtinų nuomos mokesčių. Teismo sprendimu atmetus ieškovės ieškinio dalį dėl nuomos mokesčio už šiuos mėnesius priteisimo, teismas atmetė ir išvestinį reikalavimą dėl delspinigių už tą patį laikotarpį.
7. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 192,05 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
8. Apeliaciniu skundu apeliantė (ieškovė) prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-17 sprendimą dalyje, kurioje ieškovo ieškinys atmestas, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-07-31 papildomą sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-8337-1012/2018 panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia argumentais:
8.1. Atsakovas skolos dydžio neginčijo, patvirtino, jog žinojo, kiek yra skolingas už nuomą. Priešingų įrodymų, kad skolą būtų apmokėjęs, nepateikė. Atsakovo argumentus dėl to, jog ieškovė nepagrindė prašomos priteisti skolos tinkamais įrodymais, teismas atmetė, kaip nepagrįstus, nurodydamas, kad atsakovas pats patvirtino, kad nuolat gaudavo ieškovės sąskaitas už būsto nuomą, sąskaitose nurodytų dydžių neginčijo ir žinojo apie skolą.
8.2. Teismas sprendimu konstatavo, kad atsakovas prašomu priteisti skolą laikotarpiu Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu butu naudojosi (ir dėl to ginčo nekilo), kad atsakovui už naudojimąsi butu buvo siunčiamos sąskaitos, kad atsakovas sąskaitas gaudavo ir žinojo, kiek yra skolingas už buto nuomą, skolos dydžio neginčijo, įrodymų, kad įvykdė prievolę, nepateikė. Taigi skolos egzistavimas yra įrodytas ir konstatuotas teismo sprendimu. Tokiu būdu teismas iš vienos pusės pripažino atsakovo prievolę (su)mokėti už naudojimąsi ginčo butu, tačiau iš kitos pusės visiškai nepagrįstai priteisė tik dalį skolos. Kitoje dalyje teismas ieškinį atmetė ir savo iniciatyva nuo 2017-01-01 atleido atsakovą nuo nuomos mokesčio mokėjimo. Tokia teismo pozicija prieštarauja teismo diskrecijos teisei priimti sprendimus išimtinės savivaldybių tarybų kompetencijos klausimais, kai toks klausimas dar net nebuvo apsvarstytas taryboje.
8.3. Įstatymas aiškiai įvardija kas turi teisę sumažinti arba atleisti nuo nuomos mokesčio. Vienareikšmiškai tai yra tik savivaldybės tarybos prerogatyva, ir tik jai atmetus tokį asmens prašymą arba apskritai atsisakius, ar vilkinant jį nagrinėti, ar išsprendus klausimą, peržengiant prašymo reikalavimų ribas ar ne pagal įstatymo raidę, klausimas galėjo būti nagrinėjamas teisme. Šiuo atveju teismas neturėjo diskrecijos teisės išspręsti klausimą savo nuožiūra, nepaisant savivaldybės tarybai įstatymo suteiktų įgaliojimų. Antra, atleidimas nuo nuomos mokesčio savivaldybės biudžeto sąskaita yra savivaldybės tarybos teisė, bet ne pareiga. Taigi tik Vilniaus miesto savivaldybės taryba, turėjo teisę (bet ne pareigą) savo nuožiūra nuspręsti atleisti asmenį nuo socialinio būsto nuomos mokesčio ar jį sumažinti (nes nuomos mokesčio sumažinimo alternatyva taip pat numatyta įstatyme).
8.4. Nagrinėdamas bylą teismas peržengė reikalavimų ribas. Atsakovas nereiškė reikalavimo atleisti jį nuo nuomos mokesčio nuo 2017-01-01 ir neteikė priešieškinio byloje su tinkamai suformuluotais reikalavimais bei faktinį pagrindą patvirtinančiais įrodymais nors buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, už kurio paslaugas papildomu sprendimu byloje iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ priteisti 192,05 EUR. Teismas nesant priešieškiniu suformuluotų aiškių reikalavimų bei tai pagrindžiančių įrodymų, peržengė reikalavimų ribas bei savo iniciatyva rinko įrodymus, nors CPK 179 str. 2 d., CPK 160 str. 1 d. 5 p. nurodoma, kad teismas gali rinkti įrodymus savo iniciatyva tik kodekse ir kitų įstatymų numatytais atvejais, taip pat viršyti pareikštus reikalavimus teismas gali tik, pavyzdžiui, šeimos bylose (CPK 376 str. 1 d. ir 3 d.), darbo bylose (CPK 414 str. 1 d. ir 3 d., 417 str., 418 str.), ypatingosios teisenos bylose (CPK 443 str. 8 d.) ir kt.
8.5. Skundžiamą sprendimą teismas grindžia ir tuo, kad atsakovas 2016-12-20 pateikė prašymą sumažinti nuomos mokestį dėl sunkios materialinės padėties, tačiau teikdama atsakymą ieškovė tik nurodė, kad nėra teisinio pagrindo atleisti atsakovą nuo nuomos mokesčio ir nepaaiškino, kokių konkrečių veiksmų turėtų imtis atsakovas, kad ginčo butas būtų įtrauktas į socialinio būsto sąrašą. Kitaip tariant, teismas visą atsakomybę permėtė ieškovei, taip atleisdamas atsakovą nuo bet kokios pareigos domėtis savo teisėmis ir dėti pastangas savo teisių įgyvendinimui ar gynimui.
8.6. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Taigi šis įstatymas aiškiai ir įsakmiai įvardija, jog atleidimas galimas tik nuo socialinio būsto, bet ne nuo savivaldybės patalpų, nuomos mokesčio, net ir atitinkant įstatyme nustatytas sąlygas. Būtent toks paaiškinimas ir buvo pateiktas atsakovui į jo 2016-12-20 prašymą sumažinti nuomos mokestį.
8.7. Net jei ir ginčo būstas būtų socialinio būsto fonde ir būtų pateiktas atsakovo prašymas už 2017 m. atleisti jį nuo socialinio būsto nuomos mokesčio, nagrinėjant tokį jo prašymą, turėtų būti vertinamos pajamos už 2016 m. Kaip matyti iš byloje teismui pateiktos metinės gyventojo turto ir pajamų deklaracijos FR0001 už 2016 m, gyventojo pajamos sudarė 2310 Eur, (arba 192,5 Eur/mėn.), o tai net 1086 Eur (90,5 Eur/mėn.) viršija Įstatyme nustatytą leidžiamą dydį 1224 Eur/metus (arba 102 Eur/mėn.).
8.8. CPK 93 str. 1 d. numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Pagal CPK 99 str. 2 d., valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal CPK 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek ieškovas, tiek atsakovė yra atleisti nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą, ieškovas neturi prievolės atlyginti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, todėl atsakovės prašymas turėjo būti teismo netenkintas.
9. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkinamas.
10. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde bei atsiliepime į jį nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 329 straipsnis).
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 17 d. sprendimo
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Vykdant 2005-07-29 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą Nr. 30-1231 UAB „Šnipiškių ūkis“ ir I. P. 2005-07-29 pasirašė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 282 (ginčo sutartis), kuria minėtos patalpos išnuomotos atsakovui. Už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovas atsakovui paskaičiavo 1032,05 EUR skolos už savivaldybės būsto nuomą ir 28,07 EUR delspinigių.
12. Byloje nebuvo ginčo dėl ieškovės suteiktos nuomos paslaugos tinkamumo, taip pat tarp šalių nebuvo ginčo dėl skolos dydžio.
13. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesant atsakovo pareikšto priešieškinio kvestionavo Vilniaus miesto savivaldybės priimtus atsakovo atžvilgiu sprendimus ir savo iniciatyva atsakovą atleido nuo nuomos mokesčio mokėjimo už 2017 metų sausio – lapkričio mėnesius.
14. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.477 straipsnio 1 dalis bei 6.576 straipsnis nustato, jog pagal gyvenamosios patalpos nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą – suteikti gyvenamąją patalpą laikinai valdyti ir ją naudoti gyvenimui už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (nuompinigius). Nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį ne vėliau kaip iki kito, po jo išgyvento, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Šalių sudarytos sutarties 2.2 punkte įtvirtinta, kad einamieji nuomos mokesčiai sumokami iki sekančio mėnesio 20 dienos. Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestis apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnis).
15. Ieškovė, skaičiuodama nuomos mokestį atsakovui, vadovavosi Vilniaus miesto savivaldybės būsto ir socialinio būsto nuomos mokesčių dydžio apskaičiavimo, surinkimo ir išieškojimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2015-07-29 sprendimu Nr. 1-130. Į bylą ieškovės pateikta pagal šį aprašą sudaryta atsakovui nuomojamos gyvenamosios patalpos (būsto) nuomos mokesčio apskaičiavimo pažyma ir mokesčių paskaičiavimo lentelė, iš kurių matyti, jog už gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nuomą laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ieškovė atsakovui paskaičiavo 1032,05 EUR skolos už savivaldybės būsto nuomą ir 28,07 EUR delspinigių. Delspinigiai skaičiuoti vadovaujantis 1995-01-26 Lietuvos Respublikos Įstatymu „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ Nr. 1-775.
16. Kadangi nuomos mokesčio dydis apskaičiuotas vadovaujantis aukščiau nurodytais teisės aktais, pagrindo abejoti nuomos mokesčio bei apskaičiuotų delspinigių už nesavalaikį atsiskaitymą su ieškove dydžiu nėra. Sutiktina su ieškove, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakovui turėjo būti teikiama parama savivaldybės būstui išsinuomoti, o ginčo butas turėjo būti įtrauktas į socialinio būsto sąrašą, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakovo pajamos per mėnesį sudarė 102 EUR.
17. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Šiame įstatyme įtvirtinta, jog atleisti asmenį galima tik nuo socialinio būsto, bet ne nuo savivaldybės patalpų, nuomos mokesčio. Tuo atveju, jei atsakovui būtų buvęs suteiktas socialinis būstas (ginčo laikotarpiu ginčo būstas neturėjo socialinio būsto statuso), atsakovo pajamos turėjo būti vertinamos ne už 2017 m., o už 2016 m. Byloje pateikta atsakovo už 2016 m. metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija patvirtina, kad atsakovo pajamos už 2016 m. buvo 2310 EUR, t. y. 192,5 EUR/mėn. Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 21 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad savivaldybės taryba savivaldybės biudžeto sąskaita turi teisę sumažinti socialinio būsto nuomos mokestį arba atleisti nuo šio mokesčio, jeigu asmens už kalendorinius metus deklaruotos pajamos, tenkančios vienam asmeniui per mėnesį, neviršija 1 valstybės remiamų pajamų dydžio. Taigi, net ir pritarus pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nuomojamas būstas turėjo būti į socialinių būstų sąrašą, atsakovas vis tiek negalėtų būti atleistas nuo 2017 m. nuomos mokesčio mokėjimo, nes jo gautos pajamos už 2016 m. viršijo 1 valstybės remiamą pajamų dydį, kuris pagal 2014 m. rugsėjo 10 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą „Dėl Valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ Nr. 923 sudarė 102 EUR. Pažymėtina, jog ieškovė savo 2017-01-05 rašte atsakovui nurodė, kad atsakovui yra išnuomotas savivaldybės būstas ir atleisti atsakovą nuo nuomos mokesčio ar jį sumažinti nėra teisinio pagrindo. Aplinkybė, kad Vilniaus miesto savivaldybė yra parengusi projektus dėl atsakovui išnuomotų gyvenamųjų patalpų įrašymo į Vilniaus miesto savivaldybės socialinio būsto fondo sąrašą dėl nuomos sutarties su atsakovu pakeitimo ir dėl atsakovo atleidimo nuo nuomos mokesčio mokėjimo už socialinį būstą, nesudarė pagrindo vadovautis atsakovą visiškai atleidžiant nuo nuomos mokesčio mokėjimo už 2017 metus.
18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas ieškinį tenkinant visiškai ir iš atsakovo ieškovės naudai priteisinat 1032,05 EUR skolos ir 28,07 EUR delspinigių, viso 1060,12 EUR.
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. papildomo sprendimo
19. Ieškovė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo papildomu sprendimu, kuriuo nuspręsta priteisti iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 192,05 EUR antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
20. Pagal CPK 99 str. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos valstybei atlyginamos pagal šio Kodekso 96 straipsnyje nustatytas taisykles. Šias išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus duomenis apie valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos apskaičiuotas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas. Jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas teismo sprendimu dėl bylos esmės, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojanti institucija turi teisę kreiptis į teismą dėl papildomo sprendimo priėmimo šio Kodekso 277 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal CPK 96 str. jeigu abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo atleistos, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų. Nagrinėjamu atveju abi šalys nuo bylinėjimosi išlaidų buvo atleistos, todėl teismas bylinėjimosi išlaidų negalėjo priteisti iš ieškovės net ir ieškinį tenkinus iš dalies. Nagrinėjamu atveju ieškinys tenkinamas visiškai, todėl bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos ir atsižvelgus į bylos baigtį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 4 d. sprendimą pakeisti ir teismo sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovei SĮ „Vilniaus miesto būstas“, j. a. k. 124568293, 1060,12 EUR skolos už savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomą už laikotarpį nuo 2016 m. gruodžio 1 d. iki 2017 m. lapkričio 30 d. ir 5 procentus dydžio metines palūkanas nuo priteisto sumos (1060,12 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-31) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. liepos 31 d. papildomą sprendimą panaikinti ir atsakovo prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. e2-8337-1012/2018 atmesti.