Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2014-03-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-963-917/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-03-31
Bylos Nr.
1-963-917/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Meškauskienė
Nukentėjusysis
D. M.
Kaltinamasis
Č. M.
Nuteistasis
Č. M., Č. M. Lietuvos
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-963-917/2014Teisminio proceso Nr. 24-1-00037-14-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.5.4; 2.1.16.1.8.; 2.3.6.;2.3.6.4.; 2.3.6.4.4.1. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.Kovo 31 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Meškauskienė, sekretoriaujant Gitanai Žitinevičienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Čapui, nukentėjusiajai D. M., kaltinamajam Č. M., kaltinamojo gynėjui advokatui Ryčiui Šimkui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Č. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mūrininkas-betonuotojas, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1). 2007-02-12 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 129 str.ld., nuteisti 8 (aštuoniems) metams laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose. 2013-05-17 Kaišiadorių r. apylinkės teismo nutartimi - paleistas iš pataisos įstaigos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojoje valdybos pagal 2013 m. balandžio 16 d. nutarimą Nr. 93-233 ir taikyta nuteistajam Č. M. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nustatyta nuteistajam Č. M. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 str. 2 d. numatytos pareigos:1) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos;2) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 3) per visą lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; 4) pradėti dirbti (užsiregistruoti darbo biržoje) per 1 mėnesį nuo nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos;

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 str. 1 d..

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Č. M. šioje byloje buvo kaltinamas pagal BK 145 str. 1 d. tuo, kad 2014 m. sausio 9 d. 15.30 val., name esančiame adresu, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, grasino nužudyti žmogų, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, panaudodamas psichinę prievartą prieš savo žmoną D. M. t.y. sakydamas „padarysiu taip, kaip padariau savo pirmai žmonai“, kuri buvo 2005 m. nužudyta.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis Č. M. kaltu iš dalies prisipažino paaiškindamas, kad nukentėjusios atžvilgiu galėjo negerus žodžius išsakyti, tačiau jos nužudyti tikrai neketino. Kaltinamasis parodė, kad visi barniai prasidėjo dar iš vakaro, o 2014 m. sausio 9 d. buvo atvykęs žmonos sūnus, su kuriuo jis gėrė alų, teisme jis labai jaudinasi.

Teismas, vadovaujantis BPK 276 str. teisiamajame posėdyje balsu perskaitė kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur jis parodė, kad su žmona D. M. gyvena kartu 6 metai laiko. Jo santykiai su žmona yra geri. Alkoholį vartoja labai retai ir saikingai. Iš vakaro 2013-01-08 vakare su D. susipyko, kad reikėjo ją vežti į Savanorių pr. esančią parduotuvę, nes netoli parduotuvės tą pačią dieną buvo jau du kartus, apsižodžiavo ir viskas tuo baigėsi. 2014-01- 09 apie 09.30 val. D. sūnų su šeima išleido, nes buvo grįžę iš Norvegijos pasisvečiuoti. Po to 2014-01-09 apie 15.30 val. būdamas neblaiviame stovyje, vėl susipyko su D. už tą važiavimą į parduotuvę, nes viršijo greitį ir buvo surašytas jam ATPK protokolas. Būdamas įsikarščiavęs žmonai D. galėjo „leptelti“ padarysiu tau, kaip padariau savo pirmai žmonai. Buvo įtariamas, kad 2005 m. lapkričio mėn. nužudė žmoną ir už tai buvo nuteistas. Tikrai nuturėjo jokių ketinimų nužudyti D., tiesiog taip išsprūdo netyčia. Dėl to savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Kada jai taip sakė, tai ji buvo viename kambaryje, o aš jis kambaryje gulėjo lovoje, tuo metu rankose nieko neturėjo. Prieš D. nėra vartojęs fizinio nei psichologinio smurto ankščiau. (b. 1. 32 ). Šiuo parodymus kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino pilnai. Papildomai paaiškino, jog nužudyti žmonos negrasino jokiais kitais būdais, atimti jai gyvybę neturėjo jokių minčių

Nukentėjusioji D. M. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog prasidėjo viskas iš vakaro, kaip kaltinamasis ir pasakojo. Važiavo kartu su juo apsipirkti, ji pamiršo, kad nori užsukti į „Vynoteką“, esančią Žaliakalnyje. Jis susinervavo, todėl viršino greitį, gavo baudą, kurią sumokėjo. Dėl tos baudos jis ant nukentėjusios pyko, nes ji buvo kalta, kad reikėjo į parduotuvę. Apsipirko, grįžo namo, atėjo jos sūnus su žmona, pasėdėjo visi. Kai vaikai išėjo, jau buvo naktis, tuomet būdamas neblaivus kaltinamasis pradėjo vapalioti. Č. pasakė, kad padarys tai, ką padarė savo pirmai žmonai. Nukentėjusioji žinojo, kad jis labai mušė pirmą žmoną, todėl galvojo, kad ir ją muš. Liepė jam apsiraminti, bet ryte jis vėl pradėjo vapalioti, todėl nukentėjusioji paprašė, kad jos jauniausias sūnus neišvažiuotų. Sūnus kaltinamajam taip pat sakė: „Tėvai apsiramink“, bet jis nenurimo ir visokiais žodžiai koliojosi. Kai jis nenurimo, tai nukentėjusioji pasakė jam, kad iškvies policiją, o jis atkirto: „kviesk“. Ji iškvietė policiją ir pareigūnams pasakė, kad bijo su kaltinamuoju likti. Policijos pareigūnai išsivedė jį į lauką. Pareigūnai paklausė, ar rašysiu pareiškimą, ji pasakė, kad rašys. Įvykio metu kaltinamasis nemušė, tik negražiais žodžiais koliojo, sakė, kad padarys tai, ką padarė savo pirmai žmonai, todėl ji suprato, kad jis mane sumuš, o ne nužudys. Jis turėjo omenyje sumušti, tikrai nenorėjo užmušti, nieko rankose neturėjo tai sakydamas neturėjo. Kaltinamąjį pažinojo nuo senai ir jo buvusią žmoną taip pat. Jis geras, darbštus, atsakingas darbe jį vertina, bet kai jis išgeria grasina ir koliojasi negražiai. Jis vartoja alkoholį saikingai, tik per šventes. Tą akimirką kai grasino, tai ji bijojo, jo žodžiai agresyvūs buvo. Bet jis tik koliojo, o ji bijojau sekančios nakties. Ikiteisminio tyrimo metu ji ir tyrėjai sakė ir aiškino, kad tiesiogiai užmušti jai negrasino, tik sakė, kad padarys kaip pirmai žmonai, nebūtinai tai turėjo reikšti, kad užmuš, tai jai reiškė, kad gali mušti. Lig tol jos nei karto nėra mušęs. Tuos grasinamus žodžius pasakė nakties metu, tada nekvietė policijos. Kvietė policiją tik kitą dieną po pietų, kai jau jis koliojo kitais žodžiais, nes bijojo ateinančios nakties. Tuos žodžius pasakė 2014 m. sausio 9 d. apie 4 val. ar 5 val. nakties, kad padarys tai, ką padarė pirmai žmonai. Kvietė policiją, kad nuramintų jį.

2014-01-20 akistatos protokolu nustatyta, kad akistatos metu tarp nukentėjusios D. M. ir įtariamojo Č. M. nukentėjusioji patvirtino anksčiau duotus savo parodymus (b.l. 21).

2014-01-09 pranešimu apie smurtą artimoje aplinkoje pranešta dėl smurto artimoje adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 4).

2014-01-09 pareigūno tarnybiniu pranešime nurodyta dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b.l. 5-8).

2014-01-09 įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu (duomenys neskelbtini) (b. 1. 9-11 ).

2014-01-09 Č. M. buvo sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka (b.l. 23), 2014-01-10 paleistas iš sulaikymo(b.l. 25).

Č. M. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 71-72).

Nukentėjusioji D. M. civilino ieškinio nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos LR BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas Č. M. dėl grasinimo nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nepasitvirtino.

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Lietuvos Aukščiausiasis teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą gali būti išreikštas žodžiu, raštu, telefonu ir pan., gali būti išsakytas tiek nukentėjusiajam tiesiogiai, tiek ir per kitus asmenis ar viešus pasisakymus, kad svarbu yra tai, jog grasinimas būtų realus, duodantis pagrindą manyti, kad jis gali būti realizuotas. Sprendžiant klausimą apie grasinimo realumą, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama, kaip grasinimo realumą suprato pats asmuo, kuriam buvo grasinama. Byloje nustatyta, kad Č. M., būdamas neblaivus, nukentėjusiajai D. M. žodžiu pasakė, jog jai padarys, ką padarė pirmai žmonai. Faktinės aplinkybės rodo, kad sakydamas šiuos žodžius, kaltinamasis jokio daikto rankose neturėjo, nukentėjusios nepuolė, nemušė. Pati nukentėjusioji patvirtino, jog Č. M. tik koliojo ją įvairiais necenzūrinis žodžiais, tačiau ją realiai nužudyti neketino ir ji nemano, kad jis būtų galėjęs taip padaryti. Tapačias aplinkybes nukentėjusioji tvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu, jog kaltinamasis sakydamas, kad padarys jai tai, ką padarė pirmai žmonai, neturėjo manymo ją nužudyti, nebent tik sumušti. Tačiau lig tol jis jos nei karto nėra mušęs, D. M. kaltinamąjį charakterizavo tik teigiamai kaip gerą, darbštų žmogų, alkoholį vartojantį tik per šventes. Teisiamojo posėdžio metu D. M. taip pat patvirtino ir tai, kad nemano, kad kaltinamasis būtų galėjęs ją nužudyti ar kitaip sunkiai sužaloti, tai buvo tik neblaivaus žmogaus vapaliojimai. Pažymėtina ir tai, kad kaip patvirtino pati nukentėjusioji, šiuos grasinamus žodžius kaltinamasis jai išsakė 2014 m. sausio 9 d. apie 4 val. ar 5 val. nakties, o ji į policiją kreipėsi tik praėjus gerokam laiko tarpui, t.y. 2014 m. sausio 9 d. 15 val. 55 min., kas rodo, kad net ir turėdama laisvą galimybę pranešti apie įvykį policijai tuojau pat, nukentėjusioji to nepadarė, nes ji nejuto realios grėsmės dėl savo gyvybės. Į policiją ji kreipėsi beveik po 12 val. laikotarpio todėl, nes norėjo, kad pareigūnai nuramintų neblaivų besikoliojantį jos sutuoktinį.

LR BK 145 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tik veikiant tyčia: tiesiogine arba netiesiogine, kai kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato dėl to kilsiančias pasekmes ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti. Valinis tiesioginės tyčios momentas apibūdina asmens, padariusio pavojingą veiką, psichinį santykį su pavojingų padarinių kilimu ir įstatyme (LR BK 15 str. 2 d. 2 p.) įtvirtintas žodžiais ,,norėjo pavojingų padarinių kilimo“. Norėjimas – tai tikslinga veikla. Sukėlęs pavojingus padarinius kaltininkas pasiekia savo tikslą. Todėl tiesioginės tyčios atveju būtina įrodyti, kad asmuo norėjo pavojingų padarinių. Valinis netiesioginės tyčios momentas įstatyme (LR BK 15 str. 3 d.) įtvirtintas žodžiais: ,,nors ir nenorėjo įstatyme numatytų padarinių, bet sąmoningai leido jiems atsirasti“. Vadinasi, asmuo nesuinteresuotas, kad kiltų įstatyme numatyti pavojingi padariniai, jis jų nenori, tačiau nieko nedaro, kad tų padarinių nekiltų. Netiesioginės tyčios kaltė numato absoliutų abejingumą galimų padarinių atžvilgiu.

Teisiamajame posėdyje ištyręs ir įvertinęs virš aptartus įrodymus, teismas Č. M. tyčios grasinant nužudyti žmogų, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, nenustatė. Kaltinamasis teisme patvirtino, kad pasakė sutuoktinei, jog padarys jai taip, kaip padarė pirmai žmonai, bet jos realiai nužudyti tikrai net neketino ir neturėjo tokių minčių. Nukentėjusioji taip pat patvirtino, jog kaltinamasis šiuos žodžius sakydamas jos realiai nenorėjo nužudyti, tai buvo tik neblaivaus žmogaus vapaliojimai.

Aptartų įrodymų pagrindu nenustačius kaltinamojo veiksmuose tyčios grasinant nužudyti žmogų, negalima konstatuoti, jog yra visi privalomi nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., sudėties požymiai, būtini apkaltinamajam nuosprendžiui priimti, todėl Č. M. išteisintinas.

Č. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Proceso išlaidų apmokėti nepateikta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 272 str., 276 str., 297-299 str., 301-303 str., 304-305 str., 307-308 str., 313 str.,

nusprendžia:

Č. M. pagal BK 145 str. 1 d. išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Č. M. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Meškauskienė