Panevėžio apygardos teismo nutartis

prokurorui M. R. dalyvaujant naudojantis nuotolinio garso ir vaizdo perdavimo priemonėmis,

asmeniui, kuriam taikomos priverčiamosios medicinos priemonės M. G., ir jo

neviešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjęs M. G. (ankstesnės pavardės - A. G., vėliau M. G.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine 2026 m. kovo 23 d. nutarties, kuria tenkintas Zarasų rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Sveikatos centro (toliau - ir Centras) teikimas ir M. G. pakeistos priverčiamosios medicinos priemonės sąlygos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ignalinos rajono apylinkės teismo 1992 m. gruodžio 30 d. nutartimi M. G. (tuo metu A. G.), buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nepakaltinamumo būsenoje padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 153 straipsnio 2 dalyje, 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnyje (1961 m. Baudžiamojo kodekso redakcija) ir jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis psichiatrijos ligoninėje. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 10 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas griežto stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis, o to paties teismo 2005 m. gruodžio 5 d. nutartimi pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2006 m. balandžio 3 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į stacionarinį stebėjimą sustiprinto stebėjimo sąlygomis. To paties teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartimi priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis buvo pakeistas į ambulatorinį stebėjimą. Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 27 d. nutartimi ambulatorinis stebėjimas pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris paskutinį kartą pratęstas Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. vasario 11 d. nutartimi. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi M. (tuo metu A.) G stacionarinis stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje bendro stebėjimo sąlygomis pakeistas į priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje pagal jo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2021 m. spalio 21 d. ir 2022 m. balandžio 11 d. nutartimis M. G. skirta priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo tęsiamas ir taikomas toliau.

2. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartimi, tenkinant Zarasų rajono VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centras 2022 m. rugsėjo 12 d. teikimą Nr. 321, M. G. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis psichiatrijos ligoninėje. 2022 m. spalio 13 d. Panevėžio apygardos teismas panaikino Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2022 m. rugsėjo 26 d. nutartį ir nutarė M. G. paskirtą priverčiamąją priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis tęsti toliau.

3. 2025 m. kovo 14 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartimi, Zarasų rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Sveikatos centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bei gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, netenkintas ir nutarta M. G. paskirtą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, tęsti. 2025 m. rugpjūčio 20 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų nutartimi Centro teikimas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo iš ambulatorinio stebėjimo pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į stacionarinį stebėjimą bei gydymą bendro stebėjimo sąlygomis, netenkintas.

4. Skundžiama 2026 m. kovo 23 d. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine nutartimi tenkinant Zarasų rajono savivaldybės Viešosios įstaigos Sveikatos centras 2026 m. vasario 11 d. teikimą Nr. (duomenys neskelbtini), M. G. taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis buvo pakeistas į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis (duomenys neskelbtini).

5. M. G. pateiktame skunde nurodo, kad gyvena dorai ir nusikaltimų nedaro. (duomenys neskelbtini) Sveikatos centro darbuotojai iš jo nori atimti butą, neleidžia jame apsigyventi globos namų gyventojai, su kuria planuoja savo ateitį, kaltina jį, kad užsiiminėja destrukcija. Pažymi, kad jis elgiasi tinkamai, tačiau visi globos namų darbuotojai ir gydytojai stengiasi jį grąžinti į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Prašo panaikinti nutartį dėl stacionarinio gydymo ir palikti ambulatorinį gydymą. Po komisijos, kuri tikrino jo socialinius įgūdžius, 2026 m. sausio mėn. buvo išvežtas į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninę ir ten gydomas 18 dienų. Dėl to praleido egzaminų sesiją (duomenys neskelbtini) kolegijoje, liko neišlaikęs dviejų egzaminų ir neatsiskaitęs už savarankišką darbą.

6. Teismo posėdyje M. G. pareiškė, kad jis nėra pavojingas sau ir kitiems, gyvendamas jam skirtame bute tinkamai elgiasi. Lankosi pas gydytoją psichiatrą, išskyrus pastaruosius mėnesius, kuomet su juo ėmė nesutarti ir ėmė jo bijoti. Jam paskirtus vaistus vartoja, nors jie trukdo mokytis ir gyventi, trikdo psichiką, gadina sveikatą. Nesutinka su nutartimi, kuria jis siunčiamas į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Teismas, neaišku kodėl, jį pripažino pavojingu. Mano, kad patys gydytojai nesupranta jo humoro ir požiūrio į gyvenimą. Paskutinį kartą pas psichiatrą lankėsi vasario 3 d.

7. M. G. gynėjas adv. K. G. prašė skundą tenkinti, o prokuroras M. R. ir Zarasų socialinės globos namų atstovė D. D. – atmesti.

8. Skundas netenkinamas.

9. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs M. G. skundą, pateiktą bylos medžiagą bei skundžiamą Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine 2026 m. kovo 23 d. nutartį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pakeitė M. G. taikomą priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis į priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tenkinti skundą jame nurodytais motyvais pagrindo nėra.

10. Priverčiamųjų medicinos priemonių paskirtis yra neleisti asmeniui daryti pavojingų veikų, taikant medicinos priemones bei stebint jo elgesį. BK 98 straipsnio 6 dalyje ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 405 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad priverčiamoji medicinos priemonė taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Šių priemonių taikymas priklauso išimtinai teismo kompetencijai, kuris parinkdamas medicininės priemonės rūšį, atsižvelgia į pagrindinius kriterijus, kuriuos nustato baudžiamasis įstatymas (BK 98 straipsnis), bei į sveikatos priežiūros įstaigos išvadą, kuri yra rekomendacinio pobūdžio. Taigi, yra du kriterijai, kuriuos turi įvertinti teismas, tęsdamas, keisdamas arba panaikindamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymą: 1) asmens psichinė sveikata, 2) su ja susijęs asmens socialinis pavojingumas.

11. Apylinkės ir apygardos teismo posėdžio dalyvių paaiškinimai teisme ir į bylą pateikti rašytiniai dokumentai rodo, jog M. G. psichinė būsena šiuo metu tapo nestabili, iškilo pavojus jam ir aplinkiniams. Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Pirminės sveikatos priežiūros centro komisijos 2026 m. vasario 10 d. akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog tiriamasis M. G., įvertinus 2025 m. rugpjūčio 20 d. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų teisėjo nutartį, kuria pratęsta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, teikiama išvada, jog M. G. turi būti keičiamas priverstinis ambulatorinis stebėjimas bei gydymas, nes pacientas atvykęs į Psichikos sveikatos centrą būna sujaudintas, kalba monologu, pokalbio nepalaiko, emocijos ir elgesys neadekvatūs. Paciento būklė išlieka prasta, nestabili. Yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos sau ir aplinkiniams. Psichikos sveikatos centras negali užtikrinti priverčiamosios medicininės priemonės taikymo ambulatorinėmis sąlygomis.

12. Iš teismui pateikto 2026 m. vasario 11 d. teikimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. G. buvo gydomas (duomenys neskelbtini) ligoninėje stacionarinio stebėjimo griežto, sustiprinto ir bendro stebėjimo sąlygomis nuo 2015 m. spalio 27 d. iki 2021 m. balandžio 22 d. Po to gydymas iki šiol tęsiamas Zarasų rajono savivaldybės VšĮ Sveikatos centras Psichikos sveikatos centre. Konstatuojama, kad paciento būklė tapo prasta, blogėjanti, išlieka išreikšta paranoidinė ir kliedesinė simptomatika su santykio kliedesiais prieš aplinkinius asmenis, socialinius ir pensionato darbuotojus, med. personalą ir teisėsaugos pareigūnus, juos įtaria veikiant kartu prieš jį. Pastarąjį pusmetį atvykęs į Psichikos sveikatos centrą būna sujaudintas, kalba monologu, pokalbio nepalaiko, mąstymas kliedesinis, emocijos ir elgesys neadekvatūs. Dėl ūmios psichozės su psichomotoriniu sujaudinimu nukreiptas į psichiatrijos stacionarą ir ten buvo gydomas. 2023 m. vasario 3 d. apsilankius Zarasų psichikos sveikatos centre konstatuota ūmi paranoidinė psichozė su santykio kliedesiais, psichomotoriniu sujaudinimu, todėl pacientui rekomenduota vykti į psichiatrijos stacionarą, tačiau jis vykti atsisakė. Konstatuojama, kad M. G. tapo pavojingas sau ir kitiems, o Centras negali užtikrinti priverčiamosios medicininės priemonės taikymo ambulatorinėmis sąlygomis.

13. Minėtas 2026 m. vasario 11 d. teikimas Nr. (duomenys neskelbtini) iš esmės grindžiamas Zarasų socialinės globos namų administracijos pateikta charakteristika, kurioje pateikiami esminiai duomenys apie globotinį M. G., aprašomas jo elgesys ir asmeninės savybės. Nurodoma, jog jam nustatytas IV lygio individualios pagalbos kompensacijos poreikis ir 25 proc. dalyvumo lygis. Psichikos liga serga nuo 26 metų. Jis yra ganėtinai savarankiškas – mokosi (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo centre ir studijuoja (duomenys neskelbtini) kolegijoje, laisvai komunikuoja su įvairiomis institucijomis, pats sprendžia kylančius buitinius ir finansinius klausimus. Nuo 2025 m. spalio 27 d. Zarasų socialinės globos namai jam teikia apsaugoto būsto paslaugą. Tačiau jis lankosi globos namuose, konfliktuoja su kitais globotiniais ir socialiniais darbuotojais. M. G. elgesys kelia baimę kitiems globos namų gyventojams bei darbuotojams, nesuvokia, kad jis serga psichine liga, yra priešiškas jos gydymui. Administracija įtaria, kad jis, gyvendamas atskirai, nevartoja vaistų. Pokalbių metu su globos namų vadove ir kitais administracijos darbuotojais kalba nerišliai, be loginės sekos, neleidžia pasisakyti kitiems, nepalaiko akių kontakto, nebūtais dalykais kaltina jam priskirtus socialinius darbuotojus, jiems rašo grasinančio pobūdžio SMS žinutes.

14. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės patvirtina, jog M. G. šiuo metu yra reikalinga griežtinti jo gydymo sąlygas ir taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichiatrijos įstaigoje, nes, kaip matyti, ambulatorinis gydymas trunka santykinai ilgą laikotarpį – nuo 2021 m. gegužės mėnesio. Jis nustojo lankytis pas gydytoją, nebegauna jam skirtų vaistų. Sprendžiant jo tolesnio gydymo klausimą 2026 m. kovo mėnesį, M. G. elgesyje įžvelgiami neigiami pokyčiai. Remiantis pateiktais duomenimis, dabartinė jo būklė blogėja. Kaip nurodoma teikime, M. G. ryškėja interpretacijos poveikio, persekiojimo kliedesiai socialinės globos namų, Centro darbuotojų ir pacientą gydančio psichiatro atžvilgiu, jis darosi pavojingas sau ir kitiems, vyrauja sutrikimai mąstymo ir emocijų sferoje, lieka nekritiškas psichikos sutrikimui, kuris jam diagnozuotas. Be to, apeliacinės instancijos teisme išklausius Pareiškėją, akivaizdžiai matyti kritikos savo psichiniam negalavimui stoka ir reiškiamas priešiškumas medikamentiniam gydymui, todėl darytina išvada, jog tolesnis jo savarankiškas gydymasis ir vaistų vartojimas nebus pakankamai efektyvūs, ir tai kels pavojų jam pačiam, bei aplinkiniams.

15. Pirmiau paminėtos aplinkybės rodo, kad šiuo konkrečiu atveju įvertinęs pablogėjusią M. G. psichikos sveikatos būklę bei su juo susijusį jo socialinį pavojingumą, žemesnysis teismas pagrįstai ir motyvuotai pakeitė jam taikomą priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą ir gydymą bendro stebėjimo sąlygomis į stacionarinį gydymą (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Aukštesniajam teismui nebuvo pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų M. G. psichikos būsenos patikrinimo akto išvados pagrįstumą, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ne tik šiuo aktu, komisijos kompetencija ir objektyvumu, tačiau kartu ir skundžiama pirmos instancijos teismo nutartimi. Esant šioms aplinkybėms, Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine 2026 m. kovo 23 d. nutartis yra pagrįsta, ir ją naikinti teisinio pagrindo nėra.

16. Taigi, aukščiau aptarti duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad siekiant užtikrinti tinkamą M. G. elgesio kontrolę, kad nustatytas psichikos sutrikimas nekeltų pavojaus nei jam pačiam, nei aplinkiniams, dabartiniu metu jam turi būti taikoma priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, skundžiamoje nutartyje nurodytoje gydymo įstaigoje. Teismo vertinimu, būtent ši M. G. taikoma priverčiamoji medicinos priemonė užtikrins galimybę, kad pastarasis bus nuolatinėje priežiūroje, dėl ko reguliariai gaus jam skirtus medikamentus tam, kad jo psichinė būklė neblogėtų ir galėtų gerėti.

17. Dėl kitų apelianto teiginių, susijusių su trukdymu jo visuomeninei veiklai ir siekiui gauti profesinį ir aukštąjį išsilavinimą, komplikuotų santykių su jam priskirtais socialiniais darbuotojais ir kitais asmenimis, dėl pareikšto noro kurti asmeninius santykius ir daromų tam kliūčių, aukštesnysis teismas priimamoje nutartyje nepasisako, kadangi šiuo atveju yra tikrinamas tik Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. kovo 23 d. nutarties teisėtumas ir pagrįstumas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. M. G., kuriam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė, skundą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų Visagine 2026 m. kovo 23 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.