Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. V. ir I. J. pareiškimą suinteresuotiems asmenims J. V. ir valstybės įmonei „Turto bankas“ dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ prašė pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nagrinėti teismo nuožiūra (e. b. l. 74-75).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų: Kauno miesto 24-ojo notarų biuro liudijimo (e. b. l. 7), Gyventojų registro išrašų (e. b. l. 8-9, 63), mokėjimo kvitų (e. b. l. 11-22, 32-59), gimimo liudijimų (e. b. l. 23, 26), santuokos liudijimų (e. b. l. 24, 29), santuokos sudarymo įrašo (e. b. l. 27), mirties įrašo (e. b. l. 25), 218 BSB pažymos (e. b. l. 61), VĮ „Registrų centro“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (e. b. l. 62), nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų mama O. V.. Po mamos mirties pareiškėjos liko gyventi su tėvu tėvams priklausiusiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). O. V. mirties metu pareiškėjos buvo nepilnametės, o jų tėvas V. V. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Nekilnojamojo turto registre, V. V. vardu yra įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis adresu (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas santuokos metu. Butas buvo įgytas 1992-05-20 gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo pažymos pagrindu, taigi V. V. ir O. V. gyvenant santuokoje, todėl šis turtas laikytinas bendrąja sutuoktiniu nuosavybe.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjos prašo nustatyti palikimo, atsiradusio (duomenys neskelbtini) mirus jų mamai, priėmimo faktą, taigi, sprendžiant dėl šio reikalavimo, taikytinos 1964 m. redakcijos CK normos, reglamentuojančios paveldėjimo teisinius santykius.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 568 straipsnis, 569 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis; 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis).

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (1964 m. CK 41 straipsnis; 2000 m. CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą. Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.

Palikimą po savo sutuoktinės mirties V. V. ir pareiškėjos per įstatyminį atstovą V. V. priėmė pradėdami faktiškai jį valdyti – jie visi liko gyventi bute, toliau naudojosi O. V. priklausančiais namų apyvokos daiktais, baldais, dokumentais ir kitais daiktais, buvusiais jų gyvenamojoje vietoje. Po palikėjos mirties V. V. su dukromis ne tik liko gyventi bute, tačiau juo naudojosi ir valdė kaip savo turtą – mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, gerino jo būklę ir kitaip juo rūpinosi. Faktiškai valdydami palikimą sudarantį turtą, V. V., G. V. ir I. J. išreiškė savo valią priimti O. V. palikimą. Todėl, įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 str. 8 p., 448 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 448 straipsniais,

nusprendė:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po O. V., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, jos sutuoktinis V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei dukros G. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą pradėję faktiškai jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.