- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-04
- Bylos Nr.
- A6.-30-986/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-22-3-00292-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Mindaugas Nekrašas
- Pažeidėjas
- A. J.
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėjas Mindaugas Nekrašas, sekretoriaujant Audronei Argustienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J., jos įgaliotam atstovui adv. Sigitui Štaraičiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), gyv. vietą deklaravusi ten pat, (duomenys neskelbtini) direktorė, traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 20 d. nutartimi pradėta administracinio nusižengimo bylos teisena dėl A. J. galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 str., pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau ir VMI) pareiškimą dėl to, kad (duomenys neskelbtini) vadovė A. J. pažeidė jos, kaip kreditorės teises, pažeisdama kreditorių reikalavimo tenkinimo eilę ir tvarką.
Administracinėn atsakomybėn traukiama A. J. padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą prisipažino visiškai, dėl pažeidimo gailisi. Nurodė, kad pareiškime per laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-28 nurodyta gauta 26077,59 Eur suma yra teisinga, tačiau nemažą dalį šių lėšų sudaro jos, kaip akcininkės įnašas, nes be papildomų lėšų įmonė išsiversti negalėjo. Įmonė turi 7 darbuotojus, jiems turėjo būti mokamos algos. Tuo metu Sodrai ir VMI inspekcijai mokėti negalėjo, nes buvo areštuotos sąskaitos. Šiuo metu su VMI yra pilnai atsiskaitę. Su kreditoriumi UAB „(duomenys neskelbtini)“ privalėjo atsiskaityti, nes buvo teismo sprendimas dėl skolos mokėjimo išdėstymo, neatsiskaičius laiku būtų kilę problemų. Šiuo metu su šia įmone yra pilnai atsiskaitę. Įmonėje dirbančių darbuotojų užimtumui užtikrinti turėjo pirkti audinius, pakabas, kt. prekes. Kadangi įmonė užsiima ir šarvojimo paslaugomis, pirkti rūbai ir avalynė mirusiesiems. Taip pat įmonė privalėjo atsiskaityti ir su nuomojamų patalpų savininkais, kurių viena yra ir ji. Buvo pirkta vinjetė, kuras automobiliui. Įmonė teikė prašymus dėl mokestinių nepriemokų išdėstymo ne tik VMI, bet ir Sodrai, kuri, priešingai nei VMI, leido išdėstyti įsiskolinimą. Į įmonės kasą, tam kad įmonė išgyventų, pastoviai darė įnašus, daugiau įnešti lėšų, kad atsiskaityti su VMI, neturėjo galimybių. Bankai, esant areštuotoms sąskaitoms, kreditų neteikė. Mokėdama sau nedideles sumas už patalpų nuomą negalvojo, kad jos atžvilgiu bus iškelta administracinė byla. Šiuo metu įmonė jokių pradelstų įsiskolinimų nei valstybės biudžetui, nei kitiems kreditoriams neturi.
Pareiškėjo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas posėdyje nedalyvavo, 2018-01-02 teisme gautas prašymas (b. l. 35- 36) bylą nagrinėti VMI prie LR FM atstovui nedalyvaujant.
Šalies argumentai
Iš VMI prie LR FM pareiškimo (b. l. 1- 3) matyti, kad (duomenys neskelbtini) yra jų skolininkė, 2017-12-14 duomenimis bendrovės įsiskolinimas yra 2431,03 Eur. Bendrovės vadovė yra A. J. Bendrovė 2017-09-27 pateikė prašymą dėl 2238,36 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo, tačiau 2017-11-07 buvo priimtas sprendimas, kuriuo nuspręsta neišdėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimo. Pagal bendrovės pateiktus kasos dokumentus nuo 2017-06-01 iki 2017-09-28 nustatyta, kad įsiskolinimas 2017-06-01 buvo 758,87 Eur, o laikotarpio pabaigai 2389,68 Eur. Šiuo laikotarpiu buvo atlikti mokėjimai kitiems kreditoriams- 2017-06-14 471 Eur sumai, 2017-07-29 4968,73 Eur sumai, 2017-08-23 271 Eur sumai, 2017-09-25 473,29 Eur sumai. Taigi vadovė teikė prioritetą atsiskaitymui su kitais kreditoriais. Tokiu būdu (duomenys neskelbtini) vadovė A. J., žinodama apie bendrovės finansinę padėtį, tai kad bendrovė neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, pažeidė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. straipsnio nuostatas ir kreditoriaus VMI interesus.
Iš mokesčių mokėtojo- juridinio vieneto aktualių duomenų matyti, kad (duomenys neskelbtini) vadovė ir akcininkė yra A. J., įmonė registruota Kėdainių r. sav. (b. l. 4- 5).
Iš 2017-06-01 (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balanso išrašo matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka šiai dienai sudarė 758,87 Eur (b. l. 6).
Iš 2017-06-14 (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balanso išrašo matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka šiai dienai sudarė 154,51 Eur (b. l. 7).
Iš 2017-07-29 (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balanso išrašo matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka šiai dienai sudarė 2107,29 Eur (b. l. 8).
Iš 2017-08-23 (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balanso išrašo matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka šiai dienai sudarė 1536,33 Eur (b. l. 9).
Iš 2017-09-25 (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos balanso išrašo matyti, kad įmonės mokestinė nepriemoka šiai dienai sudarė 1769,82 Eur (b. l. 10).
Iš 2017-11-07 VMI išvados (b. l. 16) matyti, kad 2017-06-01 – 2017-09-28 iš bendrovės sąskaitų, buvo išieškota 2449,08 Eur, pati bendrovė įmokų neatliko.
VMI prie LR FM gautas (duomenys neskelbtini) 2017-09-27 prašymas išdėstyti 2238,36 Eur mokestinės nepriemokos sumokėjimą dalimis. Bendrovės vadovė nurodė, kad ji kas mėnesį teismo sprendimo pagrindu turinti mokėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ 1230 Eur, dėl ko susidarė lėšų deficitas. Be to bendrovei kiti kreditoriai yra skolingi 34555,13, dėl ko bendrovei pritrūko apyvartinių lėšų (b. l. 27).
2017-11-06 VMI prie LR FM nusprendė bendrovės prašymo netenkinti ir mokestinės priemokos neišdėstyti (b. l. 14- 15) ir pateikė išvadą dėl (duomenys neskelbtini) mokestinės nepriemokos sumokėjimo išdėstymo (b. l. 16- 19). Savo sprendimą grindė tuo, kad bendrovė nesilaikė LR CK numatyto atsiskaitymo eiliškumo. Bendrovės pelnas 2017-08-31 sudarė 29457 Eur, per laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-28 iš bendrovės sąskaitų išieškota vos 7 proc. gautų pajamų, pati bendrovė įmokų nemokėjo.
Iš kasos pajamų knygos išrašo (b. l. 20- 26) matyti, kad atlikti mokėjimai: 2017-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 68,22 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 Eur sumai, K. M. ir A. J., po 51,00 Eur; 2017-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 63,21 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) 3135,21 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) 670,42 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) 547,89 Eur sumai; 2017-08-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 243,00 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28,00 Eur sumai; 2017-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 473,29 Eur sumai; iš įmonės kasos mokėjimai VMI nebuvo atlikti.
ANK 120 straipsnyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.
Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr.63-2243) (toliau -MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas. Prie kreditorių yra priskiriamos mokesčius renkančios institucijos, kai atsiradusi mokestinė skola dar nesumokėta. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad bendrovė, laikotarpiu nuo 2017-06-14 iki 2017-09-25, turėjo mokestinę neprimoką valstybės biudžetui (2017-06-14, 154,51 Eur, 2017-07-29 2107,29 Eur, 2017-08-23 1536,33 Eur, 2017-09-25 1769,82 Eur). Tokiu būdu Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos tuo metu buvo (duomenys neskelbtini) kreditorė.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 6.930¹ str. numato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Šis straipsnis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Iš rašytinės bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J., būdama (duomenys neskelbtini) direktore, turėjo galimybę dengti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę sąmoningai teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais. (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2017-06-14 iki 2017-09-25 turėdama įsiskolinimą valstybės biudžetui (2017-06-14, 154,51 Eur, 2017-07-29 2107,29 Eur, 2017-08-23 1536,33 Eur, 2017-09-25 1769,82 Eur), atliko įvairaus dydžio mokėjimus paskesnės eilės kreditoriams: 2017-06-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“, 68,22 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“, 300,00 Eur, sumai, K. M. ir A. J., po 51,00 Eur; 2017-07-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 63,21 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) 3135,21 Eur sumai, (duomenys neskelbtini) 670,42 Eur sumai; (duomenys neskelbtini) 547,89 Eur sumai; 2017-08-23 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 243,00 Eur sumai, UAB „(duomenys neskelbtini)“ 28,00 Eur sumai; 2017-09-25 UAB „(duomenys neskelbtini)“ 473,29 Eur sumai. Taigi įmonė turėjo galimybę sumažinti mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, tačiau pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais kreditoriais ir tuo nesilaikė CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo bei taip pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos teises. Taigi, įvertinęs surinktus įrodymus, teismas konstatuoja, kad A. J., būdama bedrovės direktore, pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, numatytą CK 6.930¹ str. 1 d. ir padarė ANK 120 str. 1 d. numatytą pažeidimą, todėl yra baustina.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos K. T. yra ne kartą konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. sausio 21 d., 2011 m. sausio 31 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. ir kt. nutarimai). Individualizuodami skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Tais atvejais, kai padaryto pažeidimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo sprendžiama, atsižvelgus į ANK 34 straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. ANK 34 straipsnio 5 dalis gali būti taikoma tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą.
Šioje byloje A. J. padaryto pažeidimo pavojingumą mažina jos elgesys tiek pažeidimo padarymo, tiek ir bylos nagrinėjimo metu, esminių pažeidimo faktinių aplinkybių pripažinimas, asmenybės charakteristika. Nustatyta, kad tokio pobūdžio nusižengimą A. J. padarė pirmą kartą (b. l. 34). Ji pripažino administracinio nusižengimo padarymą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. A. J. neginčija faktinių aplinkybių, kad sumokėjo pareiškime nurodytais laikotarpiais nurodytas sumas paskesnės eilės kreditoriams, tačiau tokius veiksmus vertina kaip būtinus, skirtus sudaryti galimybę darbuotojams dirbti, įmonei įsigyjant darbui reikalingų medžiagų, taip pat atsiskaityti už kurą, kelių vinjetei įsigyti. Šias A. J. nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtina jos pateiktos sąskaitos faktūros ir kvitai (b. l. 43- 47). Byloje surinktų duomenų pagrindu teismas daro išvadą, kad mokestinės nepriemokos įmonė pilnai negalėjo sumokėti dėl ilgalaikio pobūdžio problemų- trūkstamų apyvartinių lėšų, kadangi ji nuo 2017-06-29 iki 2017-12-29 kas mėnesį teismo sprendimo pagrindu turėjo mokti 1230 Eur sumą UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 55- 55), be to įmonė turi skolininkų, bendrai 34550,13 Eur sumai (b. l. 17). A. J., siekdama atsiskaityti su kreditoriumi teismo sprendimo pagrindu, apmokėti už įmonės darbui reikalingas priemones, į įmonės kasą per laikotarpį nuo 2017-06-09 iki 2017-09-11 įnešė 11790 Eur piniginių lėšų (b. l. 65). Atsižvelgtina į tai, kad per laikotarpį nuo 2017-06-01 iki 2017-09-28 iš įmonės sąskaitų VMI ne ginčo tvarka išieškojo 2449,08 Eur sumą (b. l. 18). Taigi darytina išvada, kad (duomenys neskelbtini), nors ir nesilaikė Lietuvos Respublikos CK 6.930¹ str. 1 d. nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, tačiau mokesčiai į valstybės biudžetą buvo išieškomi, ir įsiskolinimas valstybės biudžetui mažėjo (nuo 2107,29 Eur sumos 2017-07-29 iki 1769,82 Eur sumos 2017-09-25); be to A. J. teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo metu įsiskolinimas VMI yra visiškai likviduotas. Atsižvelgus į šias aplinkybes teismas mano, kad net ir minimali už A. J. inkriminuojamą nusižengimą numatyta nuobauda, būtų neadekvati ir neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl nei teisinga, nei protinga. Todėl teismo įsitikinimu, yra pagrindas ANK 34 straipsnio 5 dalies taikymui ir A. J. skirtina administracinė nuobauda – 400 Eur bauda. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 34 straipsnio 5 dalimi, 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
A. J., a. k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, ir pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, skirti jai administracinę nuobaudą – 400 Eur (keturių šimtų eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti: bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda turi būti sumokėta pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamų sąskaitų: Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB DNB bankas, banko kodas 40100; arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB SEB bankas, banko kodas 70440; arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank", AB, banko kodas 73000; arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Atliekant mokėjimo pavedimą, būtina unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti administracinio nusižengimo bylos Nr. A6.-30-986/2018.
Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę mokesčių inspekciją (pagal savo gyvenamą vietą) dėl paskirtos baudos mokėjimo termi,no atidėjimo ar išdėstymo. Prašymas dėl paskirtos baudos mokėjimo termino atidėjimo ar išdėstymo gali būti pateikiamas ir internetu, adresu https://www.vmi.lt/manovmi. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimo terminą atidėti ar išdėstyti, ji išieškoma priverstinai.