- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-11-29
- Bylos Nr.
- 1-2796-1015/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-06776-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- R. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d. Kretingos r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta – Vilniaus miesto savivaldybėje, anksčiau eistas du kartus, teistumai išnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. B. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, o būtent:
jis 2017 m. vasario 11 d., apie 16.45 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1.48 promilių girtumo laipsnis), keleivių kontrolės tarnybiniame automobilyje, visuomeninio transporto sustojime „Spaudos rūmai“, esančiame Laisvės pr. 60, Vilniuje, SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. Š. paprašius netriukšmauti, jis grasindamas „aš turiu peilį, nupjausiu čia pat, gausi į kaklą“ ir laikydamas peilį dešinėje rankoje pradėjo artėti link M. Š., kuris jį nustūmė ir paprašė išlipti iš tarnybinio automobilio, tačiau jis, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, laikydamas peilį dešinėje rankoje priėjo šalia tarnybinio automobilio durų stovinčio M. Š. ir tyčia peiliu dūrė nukentėjusiajam į kairę ranką, tuo pagal specialisto išvadą Nr. G 477/2017(01) padarydamas M. Š. kairės plaštakos III-o ir IV-o pirštų paviršinius odos įbrėžimus ir taip sukeldamas M. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą; tokiu būdu jis pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui - SĮ „Susisiekimo paslaugos“ kontrolieriui M. Š..
Nurodytais veiksmais R. B. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 286 straipsnyje.
Kaltinamasis R. B., duodamas parodymus teisiamojo posėdžio metu, kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, jog mažai prisimena nagrinėjamo įvykio aplinkybes. Atsimena, kad kontrolierius pradėjo jį užgaulioti, kad jis dažnai viešuoju transportu važiuoja be bilieto ir jį pastūmė. Jis turėjo su savimi peiliuką laidams nupjauti, todėl pasakė kontrolieriui, kad jeigu dar kartą jį pastums, tai jam įdurs. Daugiau nieko neatsimena, atsibudo blaivykloje. Nurodė, jog tą dieną buvo svečiuose pas savo pažįstamą, kur išgėrė du butelius „Malūnininkų“ trauktinės ir po to viešuoju transportu važiavo namo. Jis turėjo su savimi vieną vienkartinį bilietą, tačiau jo pasižymėjęs nebuvo. Jis nenorėjo durti peiliu nukentėjusiajam, bet nukentėjusysis jį pastūmė, todėl brūkštelėjo peiliuku jam per pirštus. Alkoholinius gėrimus vartoja iš nuoskaudos, nes žmonai pastatė namą, o žmona jį išvarė. Nukentėjusiojo M. Š. ieškinį pripažįsta iš dalies, sutiktų jam atlyginti 200 eurų dydžio neturtinės žalos. Su kitais civiliniais ieškiniais sutinka.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorui ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu R. B. paaiškino, kad 2017 m. vasario 11 d. jis buvo Karoliniškėse pas savo draugą. Kartu su juo išgėrė du butelius „Malūnininkų“ trauktinės. Gėrė ant tuščio skrandžio, todėl kas buvo po to, nieko neatsimena. Mano, kad be reikalo jo į areštinę nevežtų, todėl savo kaltę pripažįsta. Atsimena, kad prabudo nakvynės namuose „Sala“, o iš ten jį nuvežė į komisariatą Žirmūnų gatvėje, paties įvykio neatsimena. Sulankstomą peiliuką su savimi nešioja visą laiką, nes dirba su elektra, o tas peiliukas labai tinka apipjaustyti plastmasiniams laidams. Gailisi, kad taip įvyko (b.l. 86).
Papildomos apklaustos metu R. B. patvirtino savo pirminius parodymus, išsamesnių parodymų nedavė, nes nurodė, kad 2017 m. vasario 11 d., apie 16.45 buvo girtas ir neprisimena visų įvykio aplinkybių. Savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažįsta visiškai. Sutinka, kad taip galėjo pasielgti ir kalbėti, nes kitu atveju niekas neuždarytų jo į areštinę ir nerašytų pareiškimo. Nuoširdžiai gailisi dėl savo tokio elgesio. Alkoholį vartoja retai, jei vartoja, tai tik namie, vengia rodytis girtas viešoje vietoje. Nėra agresyvus, tiesiog neįvertino savo galimybių ir padaugino alkoholio. Padarytą žalą norėtų atlyginti, bet šiai dienai neturi pinigų (b.l. 91).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. Š. paaiškino, kad jis dirba SĮ „Susisiekimo paslaugos“ vairuotoju – kontrolieriumi. 2017 m. vasario 11 d. jo darbas prasidėjo nuo 15.00 val., jis vykdė tarnybines pareigas, t. y. keleivių kontrolę. Apie 16.33 val. visuomeninio transporto stotelėje „Spaudos rūmai“, esančioje Laisvės prospekte, Vilniuje, netoli adreso Tujų g. 23A, Vilniuje, į tarnybinį automobilį Ford Transit, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo atvesti keleiviai-pažeidėjai. Minėtame automobilyje jis surašinėjo pažeidėjams administracinių nusižengimų protokolus. Tarp kitų pažeidėjų į automobilį taip pat buvo atvestas vienas jam nepažįstamas vyras, kuris akivaizdžiai buvo neblaivus, t.y. vos pastovėjo ant kojų, jo veiksmai buvo nekoordinuoti, jautėsi alkoholio kvapas. Vyras iš karto pradėjo elgtis agresyviai, rėkti, keiktis necenzūriniais žodžiais, grasinti jam susidorojimu, t. y. sakė, kad nušaus. Jis prašė jo prisėsti ir ramiai palaukti, kol jis atliks savo pareigas, tačiau vyras į tai nereagavo, vis provokavo konfliktą, sakė, kad kontrolierių pripjaus. Vyras buvo pasodintas automobilio gale. Po kurio laiko jam rašant protokolus kitiems pažeidėjams, vyras atsikėlė iš sėdimos vietos ir pradėjo artėti link kontrolieriaus, o jo dešinėje rankoje jis pastebėjo peilį. Peilis buvo metalo spalvos, apie 7 cm. ilgio ašmenų. Jis, bandydamas apsaugoti kitus automobilyje buvusius pažeidėjus bei save, atstūmė minėtą vyrą nuo savęs ir jis krito į sėdynę, o kontrolierius iš karto skambino bendruoju pagalbos telefonu Nr. 112. Vyras vis nenurimo, bandė keltis ir eiti link jo. Kitus automobilyje buvusius pažeidėjus, t.y. vieną vaikiną ir dvi merginas kontrolierius iš karto paprašė palikti tarnybinį automobilį, ką jie ir padarė, jų duomenų neturi. Gale be minėto vyro dar liko sėdėti du pažeidėjai, todėl jis, siekdamas, kad jiems nieko neatsitiktų, pradėjo prašyti agresyvaus vyro, kad jis paliktų tarnybinį automobilį. Vyras kaip ir pradėjo eiti link išėjimo, tačiau pamatė, kad jis eina su peiliu rankoje ir ranką laiko ištiesęs, todėl uždarė automobilio duris, kad jis, priėjęs prie jo, nepultų. Tai pamatė kolegos pakartotinai skambino bendruoju pagalbos telefonu. Negalėdamas išeiti vyras automobilyje atsisėdo prie staliuko su kompiuteriu ir truputį aprimo, todėl kontrolierius užėjo į vidų ir išprašė automobilio gale sėdėjusius dar du pažeidėjus - vyrą ir moterį (pastovūs klientai). Kai jau visi buvo lauke, kontrolierius vėl kreipėsi į minėtą vyrą ir prašė jo palikti tarnybinį automobilį, pats bei kolegos tuo metu buvo lauke. Vyras kaip ir pradėjo eiti link išėjimo, tačiau jį priėjęs pasisuko ir vėl grįžo į vidų, todėl jis, paėmęs jį už striukės rankovės, pradėjo traukti į lauką, bet vyras kairiu pečiu įsirėmė į staktą, o dešinėje rankoje laikytu peiliu iš apačios dūrė jam į kairę ranką. Jis atsitraukė, nes pajuto skausmą bei pamatė, kad kraujuoja kairė ranka. Jo paleistas vyras grįžo atgal ir atsisėdo automobilyje prie staliuko. Jo kolegos pamatė, kad jis sužalotas, atėjo jam į pagalbą, ištraukė vyrą iš automobilio. Kadangi vyras buvo agresyvus, tai prieš jį buvo panaudotos dujos. Po kurio laiko vyrą pavyko sulaikyti, paguldyti ant žemės, užlaužti jam kairę ranką, o dešinę ranką su peiliu jis laike po savimi, todėl jie jį tiesiog prispaudė prie žemės ir laikė, kol atvyko policijos pareigūnai. Atvykus pareigūnams, jie vyrą sulaikė, išmušė jam iš rankos peilį. Pamatęs išmuštą peilį gali tvirtinti, kad tai buvo būtent tas peilis, kurį vyras visą laiką turėjo rankoje ir kuriuo jį sužalojo. Sulaikytą vyrą pareigūnai išvežė. Jis kreipėsi į policiją su pareiškimu bei į RVUL dėl med. pagalbos suteikimo. Konflikto metu, išskyrus jį, kiti pažeidėjai ir kolegos nenukentėjo, turtas sugadintas nebuvo. Minėtas įvykis yra užfiksuotas vaizdo stebėjimo kameromis ir dėl jo būtina kreiptis į vadovybę. Minėtą įvykį galės paliudyti kolegos: M. L., A. M. ir O. F.. RVUL jam buvo diagnozuotas kairės plaštakos III ir IV pirštų žaizdos (b.l. 15).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. L. paaiškino, kad 2017 metų vasario ar kovo mėnesį, tikslios įvykio datos nepamena, pamena kad buvo šeštadienis, jis dirbo kontrolieriumi ir tą dieną dirbo antroje pamainoje nuo 15.00 iki 23.30. Kartu su juo dirbo A. M., O. F., M. Š.. Apie 15.15 val. jie atvyko į visuomeninio transporto stotelę „Spaudos rūmai“ (važiuojant nuo Karoliniškių link prekybos centro „Mada“), kur pradėjo vykdyti keleivių kontrolę, tikrinti visuomeninį transportą. Vykdant keleivių kontrolę, tiksliai nepamena koks buvo visuomeninis transportas (ar tai autobusas, ar troleibusas), jis priėjo prie vyro ir paprašė pateikti pravažiavimo bilietą. Vyras atsakė, kad neturi bilieto, tad kontrolierius pasakė, kad reikalingas asmens dokumentas administraciniam protokolui surašyti. Vyras atsakė, kad neturi asmens dokumento. Iš pokalbio suprato, kad minėtas vyras yra neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai. Vyras buvo apie 50 metų, apie 170 cm ūgio, vidutinio kūno sudėjimo. Tiksliai negali pasakyti kaip buvo apsirengęs vyras, kiek pamena buvo su tamsiais drabužiais. Po to jis paprašė vyro praeiti į tarnybinį automobilį „Ford Tranzit“. Vyras sutiko praeiti ir nesipriešino. Jis turėjo prilaikyti vyrą, einantį link tarnybinio automobilio, nes jis vos pastovėjo ant kojų ir vos neišėjo į važiuojamąją kelio dalį. Jis palydėjo vyrą iki pat tarnybinio automobilio, kartu su juo įlipo į automobilį, vyras pats praėjo į tarnybinio automobilio galą, kur atsisėdo. Pagal nustatytą tvarką visus, kas važiuoja be bilieto, sodina į automobilio galą, kad nepasišalintų. Automobilyje tuo metu dar buvo keli pažeidėjai (kiek tiksliai nepamena) ir jo bendradarbis M. Š., kuris tuo metu rašė protokolus kitiems automobilyje esantiems asmenims. Jis paaiškino M. Š., kad atvestas į automobilį vyras yra be bilieto ir be asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, todėl jam reikia nustatyti asmens tapatybę. Asmens tapatybę nustato policijos įstaigoje arba iškviečia patrulius. Liudytojas išlipo iš tarnybinio automobilio ir toliau nuėjo vykdyti keleivių kontrolę. Į tarnybinį automobilį kontrolierius ir jo kiti bendradarbiai dar atvedė kelis pažeidėjus. Jis, be minėto vyro, į tarnybinį automobilį atvedė vyrą ir moterį. Jam atvedus moterį ir vyrą į tarnybinį automobilį, vyras atsisėdo šalia vyro, kurį jis prieš tai atvedė ir kuriam padėjo eiti, o moteris atsisėdo arčiau M. Š.. M. Š. tuo metu sėdėjo už stalo, kur stovi kompiuteris. Atvedus vyrą ir moterį, jis išgirdo, kad vyras, kurį jis atvedė prieš tai ir kuriam padėjo eiti, grasino jo bendradarbiui M. Š., sakydamas, kad „nušaus“ (tuo metu vyras sėdėjo gale). Vyras dar keikėsi. Jokio peilio tuo momentu pas vyrą nematė. Jam dar būnant automobilyje, M. Š. paprašė vyro apsiraminti. Po to jis išėjo ir nematė kas toliau vyko tarnybinio automobilio viduje. Jam stovint visuomeninio sustojimo stotelėje, jis pamatė, kad po 10-15 minučių iš tarnybinio automobilio staigiai pradėjo lipti žmonės. Tarnybinis automobilis nuo stotelės stovėjo 15-20 metrų atstumu. Jis pribėgo pažiūrėti, kas vyksta. Pribėgęs prie tarnybinio automobilio, jis atidarė automobilio duris (jos buvo pilnai uždarytos) ir įkišo į automobilio vidų galvą. Šalia kitų bendradarbių nebuvo, nes jie tikrino viešąjį transportą. Jam įkišus galvą, jis pamatė stovintį M. Š. prie durų, pro kurias yra įlaipinami ir išlaipinami pažeidėjai, ir vyrą, stovintį nuo M. Š. 2-3 metrų atstumu, kuris dešinėje rankoje laikė peilį. Nepamena, ar grasino tuo metu vyras su peiliu. Peilis buvo nedidelis, peilio ašmenys buvo neilgi, kitų peilio požymių nurodyti negali. Automobilyje dar buvo moteris ir vyras, kurie sėdėjo už vyro gale. Jis, pamatęs M. Š., išlipo iš automobilio ir paliko duris atviras. Automobilyje liko vyras su peiliu, ir moteris su vyru (nežino duomenų vyro ir moters, kurie liko automobilyje su vyru, kuris turėjo peilį). M. Š. išlipus iš automobilio ir jiems stovint lauke prie automobilio, paprašė vyro su peiliu išlipti iš automobilio, nes bijojo, kad jis peiliu gali sužaloti kitus automobilyje esančius žmones. Moteris ir vyras, pamatę kad vyras turi peilį, pasišalino iš automobilio. Išlipus iš automobilio vyrui ir moteriai, jis neatsimena, ar M. Š., ar kas kitas uždarė automobilio duris ir vyras su peiliu automobilyje liko vienas. Uždarius duris jis ar M. Š. (kas tiksliai jis nepamena) pradėjo skambinti į policiją. Po 1-2 minučių vyras su peiliu iš vidaus atidarė automobilio duris ir bandė išlipti iš automobilio, M. L. nematė ar tuo metu vyras laikė rankoje peilį. M. tuo metu stovėjo 1 metrų atstumu ir priėjo prie vyro stovinčio durų tarpduryje, o jis stovėjo 3 -5 metrų atstumu (jis greičiausiai tuo metu kvietė policiją). Jis nematė, kas įvyko tarp M. Š. ir vyro. Vyras, stovėdamas tarpduryje, kažką murmėjo, ką tiksliai jis nepamena. Kai jis priėjo prie automobilio, pamatė, kad M. Š. (M. stovėjo 1 metrų atstumu) yra sužalotas. Buvo sužalota M. Š. kairė ranka, buvo supjaustyti kairės rankos pirštai iš vidinės pusės (kiek pirštų buvo supjaustyta ir kokio gylio buvo žaizdos pasakyti negali, bet akivaizdžiai buvo matomas kraujas). Tuo metu iš automobilio išlipo vyras, sužalojęs M. Š. ir pradėjo judėti link jo ir M. (jie stovėjo šalia vienas kito), laikydamas peilį dešinėje rankoje, nukreiptą ašmenimis į juos. Neatsimena ar tuo metu vyras, sužalojęs M. Š., grasino. Tada M. Š. paprašė jo duoti dujas (nes M. savo dujų neturėjo). Jis padavė dujas M. Š. ir jis papurškė jomis vyrui, kuris jį sužalojo, į akis. Kiek kartų papurškė M. Š. dujų jis nepamena. Po to, laukdamas momento kol vyras valėsi veidą, jis pribėgo prie vyro iš galo ir, paimdamas už striukės, pargriovė vyrą ant žemės. Su dešine koja prispaudė vyro dešinį petį, nes dešinėje rankoje turėjo peilį. Pribėgęs M. Š. padėjo laikyti vyrą. Vyro ranka su peiliu buvo prispausta pilvu, o kairė ranka buvo laisva. Kairės rankos vyrui nei jis, nei M. nelaužė. Pareigūnai atvyko po 5-8 minučių. Atvykę pareigūnai ištraukė vyro dešinę ranką su peiliu iš po pilvo ir atėmė peilį, po to vyrui uždėjo antrankius ir patalpino į policijos tarnybinį automobilį. Po to M. nuvažiavo į 1 PK rašyti pareiškimo ir nuvyko į Lazdynų ligoninę (b.l. 38).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. paaiškino, kad patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. S., 2017 m. vasario 11 d., apie. 16. 50 val. iš VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, prie namo adresu Tujų g. 23A, stotelėje „Spaudos rūmai“ keleivių kontrolė sulaikė agresyvų vyrą, kuris grasina peiliu. Atvykus į įvykio vietą pamatė šalia keleivių kontrolės tarnybinio automobilio Ford Transit, valstybinių numerių nepamena, gulintį ant žemės (ant grindinio) vyriškį, kaip vėliau paaiškėjo tai R. B., kurį prilaikė 2 ar 3 keleivių kontrolės kontrolieriai. Minėtas vyriškis gulėjo ant pilvo, abi savo rankas jis buvo užsikišęs sau po pilvu. Kontrolieriai, kuris iš jų tiksliai nepamena, pasakė, kad jis laiko peilį rankoje, kurioje rankoje nepasakė. M. S., priėjęs prie gulinčio vyriškio, ištraukė jo rankas iš po pilvo ir užlenkė jas už nugaros, kad uždėtų atrankius. Vienoje iš rankų, kurioje konkrečiai nepamena, vyras laikė peilį. Peilis buvo nedidelis, nepamena, ar peilis buvo lenktinis. M. S., pamatęs peilį, išmušė jį vyriškiui iš rankų, po ko vyriškiui buvo uždėti antrankiai ir jis buvo patalpintas į tarnybinio automobilio sulaikytiems asmenims skirtą patalpą. Išmuštą iš rankų peilį M. S. nustūmė nuo vyriškio į šoną. Vėliau peilį pakėlė nuo žemės (kuris iš jų pakėlė jis nepamena) ir pasiėmė su savimi, kaip daiktinį įrodymą. Pas R. B. buvo apibrozdinta kakta ir kraujuotas veidas, vyro rankos ir drabužiai buvo purvini. Vyriškis buvo labai girtas, vos pastovėjo ant kojų, todėl buvo pristatytas į nakvynės namus „Sala“ išblaivinimui. Vieno iš keleivių kontrolės darbuotojo ranka (kuri ranka nepamena) buvo sužalota, matėsi kraujuojanti žaizda. Kokioje vietoje buvo žaizda jis nepamena. Kaip vėliau paaiškėjo, peiliu buvo sužalotas M. Š.. Jis pasakė, kad ranką jam supjaustė minėtas vyriškis, kokiomis aplinkybėmis jam sužalojo ranką, jis nesakė, tik paminėjo, kad prieš tai vyriškis jį dar puolė peiliu, tačiau jis apsigynė (b.l. 26).
VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Paciento, patyrusio traumą apžiūros lape, nurodyta, kad M. Š. 2017 m. vasario 11 d. kreipėsi į šią ligoninę dėl kairės rankos plaštakos pirštų sužalojimų (b.l. 16).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 477/2017 (01) duomenimis, M. Š. nustatyti kairės plaštakos III-o ir IV-o pirštų paviršiniai odos įbrėžimai, padaryti kietu ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais) arba įrankiu (įrankiais), galimai įvykio aplinkybėmis nurodytu laiku (2017-02-11). Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai dviem trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis. Nustatyti sužalojimai pagal makromorfologinį vaizdą ir lokalizaciją visumoje nebūdingi griuvimui ant kieto paviršiaus (b.l. 24-25).
2017 m. kovo 3 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėtas iš kaltinamojo paimtas pramoninės gamybos lenktinis buitinės paskirties peilis, kuris ginklams yra nepriskiriamas (b.l. 32-34).
Žemesnės instancijos teismas
Bendrojo pagalbos centro pateikto 2017 m. vasario 11 d., 16.48 val. garso įrašo apžiūros protokolu nustatyta, jog keleivių kontrolės darbuotojai kvietė policiją dėl agresyvaus piliečio su peiliu (b.l. 45, 46).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Nurodyti veiksmai, teismo nuomone, atitinka pasipriešinimo BK 286 straipsnio prasme sąvoką, kadangi, kaip minėta, atvestas į kontrolierių autobusiuką po to, kai buvo nustatyta, kad visuomeniniu transportu važiuoja be bilieto, kaltinamasis trukdė nukentėjusiajam vykdyti savo pareigas, paprašytas nusiraminti – nereagavo, o priešingai – tiek grasino panaudoti smurtą, tiek ir galiausiai jį panaudojo prieš nukentėjusįjį. Taip pat pažymėtina, kad atsakomybė už pasipriešinimą valstybės tarnautojui ar viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui galima tik tais atvejais, kai tas asmuo eina įstatymo jam pavestas pareigas arba viešųjų įstaigų ar nevyriausybinių organizacijų atstovas atlieka konkrečias viešojo administravimo funkcijas. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu nukentėjusysis M. Š. vykdė jam pagal pareiginius nuostatus, patvirtintus SĮ „Susisiekimo paslaugos“ direktoriaus 2011-08-30 įsakymu Nr. 186, nustatytas viešojo administravimo funkcijas, todėl jis atitiko specialaus subjekto, numatyto BK 286 straipsnyje, požymius.
Taigi atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas pripažįsta, kad nurodytais veiksmais R. B. pasipriešino viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui, nes atliekančiam savo darbines funkcijas nukentėjusiajam, iš pradžių grasindamas panaudoti fizinį smurtą, t. y. suduoti jam peiliui, o po to ir tyčia suduodamas nukentėjusiajam peiliu į ranką, sukėlė pastarajam nežymų sveikatos sutrukdymą.
Pažymėtina tai, kad kaltinamajame akte R. B. kaltinimas buvo pareikštas dėl to, kad jis tyčia peiliu durdamas nukentėjusiajam į kairę ranką ir tuo padarydamas jam kairės plaštakos III-o ir IV-o pirštų paviršinius odos įbrėžimus, sukėlė M. Š. fizinį skausmą. Byloje esanti Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 477/2017 (01) patvirtina, kad M. Š. nustatyti kairės plaštakos III-o ir IV-o pirštų paviršiniai odos įbrėžimai yra vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 24-25). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. B. pareikštas kaltinimas tikslinamas, nurodant, jog jis tyčia peiliu durdamas nukentėjusiajam į kairę ranką ir tuo padarydamas jam kairės plaštakos III-o ir IV-o pirštų paviršinius odos įbrėžimus, sukėlė M. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą. Šis kaltinimo patikslinimas neturi įtakos veikos kvalifikacijai.
Taigi teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nustatyti tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji požymiai (tiesioginė tyčia – kadangi kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų galimas sukelti pasekmes, ir to siekė) R. B. veikoje, pripažįsta jį kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 286 straipsnį. Nors konkrečiu atveju R. B. viena ir ta pačia veika pažeidė du baudžiamojo įstatymo saugomus gėrius – kito žmogaus sveikatą bei normalią viešojo administravimo funkcijas atliekančio subjekto veiklą, tačiau nukentėjusiajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas apima BK 286 straipsnį ir šie padariniai nereikalauja papildomai kvalifikuoti veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo ir kitų klausimų
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo R. B., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis (tiesioginė tyčia), nesunkus nusikaltimas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens veiklai, šia veika nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta žala.
Teisiamojo posėdžio metu R. B. prisipažino kaltu dėl jam pareikšto kaltinamo, pareiškė, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, ką padarė, taip pat prisipažino ir ikiteisminio tyrimo metu bei nurodė, kad gailisi. Todėl spręstina, kad nustatyta R. B. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kita vertus, nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas du kartus, teistumai išnykę (b.l. 98), daug kartų baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų (b.l. 99-108), nuo 2005 m. balandžio 15 d. iki 2005 m. gegužės 13 d. buvo gydytas VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrinėje, jam diagnozuotas mišrus asmenybės sutrikimas, dekompensacija. Tyčinis apsinuodijimas gamtinėmis dujomis, žalingas alkoholio vartojimas, girtumas (b.l. 110), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (b.l. 111), į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą neįrašytas (b.l. 112), pagal specialisto išvadą, skirti jam teismo psichiatrinę ekspertizę yra netikslinga (b.l. 114).
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.
Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybės lengvinančios ir sunkinančios aplinkybių buvimą, atsižvelgdamas į konkrečios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui buvo pasipriešinta su peiliui), nukentėjusiajam nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, į aplinkybę, kad kaltinamasis ne kartą baustas administracine tvarka, išnykusius teistumus (paskutinį kartą buvo teistas 1980 metais), be to, aplinkybę, kad kaltinamasis nedirba, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju kaltinamajam turi būti skirta sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, didesnė nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t.y. 9 mėnesiai, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu R. B. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. vasario 11 d., 17.04 val. iki 2017 m. vasario 13 d., 14.30 val. (2 paros) (b.l. 79, 94). Šis laikinojo sulaikymo laikas, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo parą prilyginus šešioms viešųjų darbų valandoms.
R. B. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 92, 93) - paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – naikintinos.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas su peiliu, saugomas Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje, pagal 2017-08-30 kvitą B, serija BBB Nr. 5PK001227 – nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktas vaizdo įrašas CD laikmenoje, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis, paliktinas saugoti byloje (b.l. 54).
Dėl civilinių ieškinių
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Nukentėjusysis M. Š. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. B. 1500 eurų neturtinės žalos. Ieškinys motyvuojamas tuo, kad kaltinamasis ne tik įžeidinėjo jį necenzūriniais žodžiais, bet grasino jį nužudyti ir, vykdydamas savo nusikalstamą ketinimą, peiliu perpjovė jam dešinės rankos pirštus, dėl ko nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, didelį emocinį šoką ir moralinę skriaudą. Dėl šio įvykio nukentėjusiojo žmona taip pat patyrė šoką. Nukentėjusysis dėl šio įvykio buvo nedarbingas 12 dienų, turėjo pakeisti darbą, kadangi dėl sukelto emocinio sukrėtimo nebegalėjo toliau dirbti minėtame darbe, jį persekioja nesaugumo jausmas.
Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Būtina atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus neturtinės žalos nustatymo kriterijais, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.
Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad dėl aktualios nusikalstamos veikos, susijusios su kaltinamojo atliktais smurtiniais veiksmais viešoje vietoje, panaudojant peilį, nukentėjusiajam atliekant pareigines funkcijas, jis patyrė atitinkamas neigiamas pasekmes - fizinį skausmą, nežymų sveikatos sutrikdymą, emocinius išgyvenimus, pažeminimą bei stresą. Be to, nukentėjusysis tam tikrą laiką dėl įvykio buvo nedarbingas. Taip pat įvertinus nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo teiginiais, kad jis iki šiol jaučiasi nesaugus ir dėl to, kaip jis pats teigė, pakeitė darbą. Todėl teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nustatytą nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, be to, teismų praktiką dėl priteistinos neturtinės žalos, sprendžia, kad nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir jam priteistina 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį 19,19 eurų sumai, kadangi tokio dydžio žalą Privalomojo sveikatos draudimo fondas patyrė dėl nukentėjusiojo M. Š. gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje (b. l. 57-59).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog nurodyta žala buvo patirta būtent dėl kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai priteistina 19,19 eurų turtinės žalos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį 228,84 eurų sumai. Ieškinyje nurodoma, kad dėl 2017 m. vasario 11 d. nelaimingo atsitikimo darbe M. Š. buvo laikinai nedarbingas nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 15 d. ir jam šiuo nedarbingumo laikotarpiu buvo išduoti du nedarbingumo pažymėjimai. VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 8, 14 str. bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 19, 34, 58 p., 2017 m. gegužės 25 d. sprendimu Nr. 6-12-183762 „Dėl M. Š. teisės į ligos išmoką“ M. Š. už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 15 d. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) biudžeto lėšų paskyrė 137,30 eurų ligos išmoką. VSDFV Vilniaus skyriaus 2017 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. 6-15-1384 M. Š. 2017 m. vasario 11 d. įvykęs nelaimingas atsitikimas darbe buvo pripažintas draudiminiu įvykiu, todėl VSDFV Vilniaus skyrius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 12, 15 str. bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo pašalpų nuostatų 33, 37, 99 p., 2017 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. PASP5-4617 „Dėl M. Š. ligos išmokos perskaičiavimo“ perskaičiavo M. Š. paskirtą ligos išmoką ir paskyrė 91,54 eurų ligos išmokos skirtumą. Iš viso už laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2017 m. vasario 11 d. iki 2017 m. vasario 15 d. iš Fondo biudžeto M. Š. buvo paskirta 228,84 eurų ligos išmoka (b.l. 62-72).
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 str. 1 d. numato, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinės žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia pat tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., pagal kurią tais atvejais, jei ištyrus nelaimingą atsitikimą darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise išreikalauja išmokėtas išmokų sumas iš kalto asmens civilinio kodekso nustatyta tvarka (t. p. ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. kovo 22 d. nutarimu Nr. 309 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo išmokų nuostatų (redakcija, galiojusi iki 2017 m. birželio 28 d.) 117 p.). CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog žalą, padarytą asmeniui, turtui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo, o pagal CK 6.290 straipsnio 3 dalį, draudimo išmokas išmokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalą padariusį asmenį, išskyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusįjį asmenį mokėjo žalą padaręs asmuo.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus teisės aktus bei į tai, kad M. Š. sužalojimo ir nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo lėšos, priežastis yra neteisėti R. B. veiksmai, todėl jis ir privalo atlyginti Fondo biudžetui padarytą 228,84 eurų dydžio turtinę žalą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 286 straipsnyje, ir skirti jam 9 mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. B. paskirti 6 (šešių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 30 (trisdešimt) valandų kas mėnesį visuomenės labui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2b punktu, 66 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaityti R. B. dvi laikino sulaikymo paras nuo 2017 m. vasario 11 d., 17.04 val. iki 2017 m. vasario 13 d., 14.30 val., prilyginant vieną laikino sulaikymo parą šešioms viešųjų darbų valandoms.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
R. B. paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įskaitoje ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Nukentėjusiojo M. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš Rimučio B. M. Š. naudai 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.
Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 19,19 eurų (devyniolika eurų ir 19 centų) turtinės žalos.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš R. B. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai 228,84 eurų (du šimtus dvidešimt aštuonis eurus 84 centus) turtinės žalos.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su peiliu, saugomą Vilniaus apskrities VPK Logistikos skyriaus daiktinių įrodymų saugykloje, esančioje Buivydiškių g. 19, Vilniuje, pagal 2017-08-30 kvitą B, serija BBB Nr. 5PK001227 – sunaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.
SĮ „Susisiekimo paslaugos“ pateiktą vaizdo įrašą CD laikmenoje, kuriame užfiksuotas nagrinėjamas įvykis, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.