Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo teisėja Goda Ambrasaitė-Balynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo K. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo pareiškimą antstoliui Vytautui Mitkui dėl antstolio veiksmų pripažinimo neteisėtais, materialinės ir moralinės žalos priteisimo, suinteresuoti asmenys S. T., antstolis Vytautas Mitkus ir antstolio padėjėja I. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 28 d. išdavė vykdomąjį raštą byloje Nr. 2-173-643/2009 pagal 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą, kuriuo teismas įpareigojo S. T. netrukdyti K. B. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis 27/100 dalimis ūkinio pastato 2I1/p, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priteisė iš S. T. K. B. 97,19 Lt bylinėjimosi išlaidų. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 30 d. nutartimi išaiškino, kad antstolis Vytautas Mitkus, vykdydamas minėtą vykdomąjį dokumentą, privalo patikrinti, ar K. B. turi realią galimybę naudotis jam priklausančiu turtu, patekti į pastatą, ar jam priklausanti pastato dalis yra atlaisvinta nuo S. T. daiktų. Patikrinęs situaciją, antstolis turi imtis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 771 straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų veiksmų.

Panaikinti antstolio V. Mitkaus 2011 m. balandžio 18 d. aktą vykdomojoje byloje Nr. 0240/10/05311.Įpareigoti antstolį V. Mitkų surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, atitinkantį Sprendimų vykdymo instrukcijos (redakcija, galiojusi iki 2011 m. lapkričio 18 d.) 2.16 punktą ir 16 priedą.Įpareigoti antstolį V. Mitkų surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.17 punktą ir 17 priedą.Priteisti iš antstolio V. Mitkaus 600 Lt materialinės žalos ir 500 Lt moralinės žalos.Priimti atskirąją nutartį dėl antstolio V. Mitkaus įvykdytų pažeidimų vykdomojoje byloje.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo vykdomąjį raštą pavesti vykdyti kitam antstoliui ir įpareigoti jį pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartį apginti ieškovo, kaip teisėto savininko, valdymą.Už neįvykdytą 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą, 2011 m. kovo 3 d. nutartį, antstolio 2010 m. lapkričio 10 d. raginimą, paskirti skolininkei S. T. 1000 Lt baudą pareiškėjo naudai ir nustatyti naują terminą įvykdyti minėtus teismo sprendimus.Pakartotinai įpareigoti skolininkę S. T. netrukdyti K. B. naudotis jam priklausančia pastato dalimi: nedaryti kliūčių jam patekti į pastatą, atlaisvinti K. B. priklausančias patalpas; suteikti realią galimybę naudotis priklausančiu turtu, pašalinti S. T. įrengtas kliūtis:Dėl gyvūnų globos ir apsaugos reikalavimų piktybinio nevykdymo uždrausti šuns laikymą privačiose valdose adresu (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2009 m. spalio 7 d. sprendimu Nr. 1-1251 patvirtintų Gyvūnų laikymo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje taisyklių 111 punktu nustatyta tvarka įpareigoti S. T. pašalinti šunį.Pašalinti ant K. B. priklausančios betoninės kiemo aikštelės, naujai (po Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo) S. T. sukrautas šiukšles ir daiktus.Pašalinti S. T. daiktus iš jai nepriklausančių patalpų ir grąžinti K. B. jo spynos raktą, laikinai (2011 m. balandžio 14 d.) antstolio V. Mitkaus akivaizdoje įteiktą S. T. jos daiktų pasiėmimo tikslu.Priverstinai įvykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą ir 2011 m. kovo 30 d. nutartį.Pritaikyti CPK 273 straipsnio 1 dalį ir suteikti teisę imtis priemonių, nusamdant tarnybą skolininkės lėšomis pašalinti jos daiktus, šiukšles ir lango užkalimus, trukdančius naudotis pastato dalimi, bei pasidaryti įėjimą pro langą, o patalpas skiriančias duris užrakinti, izoliuojant pareiškėjo ir S. T. patalpas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Priteisti iš suinteresuoto asmens S. T. pareiškėjo naudai 1000 Lt baudą už uždelstą teismo sprendimo ir antstolio 2010 m. lapkričio 10 d. Raginimo nevykdymo laikotarpį ir nustatyti terminą teismo sprendimui įvykdyti.Panaikinti antstolio 2011 m. balandžio 18 d. aktą, įpareigoti antstolį surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijos priede 16 nustatytos formos Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą.Priimti atskirąją nutartį dėl antstolio V. Mitkaus įvykdytų pažeidimų vykdomojoje byloje.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 28 d. vykdomąjį raštą pavesti vykdyti kitam apygardos teritorijoje esančiam antstoliui (CPK 590 straipsnio 5 dalis), įpareigoti realiai apginti apelianto valdymą. Nustatyti terminą vykdomojo rašto įvykdymui.Nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai ištyrė įrodymus, padarė neteisingas išvadas ir netinkamai pritaikė bei išaiškino materialinės teisės normas, nepasisakė dėl surinktų įrodymų ir pateiktų konkrečių faktų, posėdžio metu atmetė prašymą organizuoti išvažiuojamąjį teismo posėdį ir įsitikinti, kad nėra įvykdytas teismo sprendimas.Teismo sprendimas yra tik vykdomas, bet neįvykdytas. Antstolis, atlikęs apžiūrą, 2011 m. balandžio 18 d. aktu nustatė, kad tik dalis patalpos yra atlaisvinta. Buvo imtasi priemonių vykdyti teismo sprendimą, bet faktiškai jis nebuvo įvykdytas, apeliantui priklausanti patalpa nebuvo atlaisvinta. Antstolis ir teismas turėtų užtikrinti teismo sprendimo įvykdymą ir nuolatinį vykdymą, kadangi jie patys nurodė, kad teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas yra tęstinio pobūdžio. Antstolio padėjėja patvirtino, jog teismo sprendimas nebuvo įvykdytas, galiniame patalpų kambaryje, kuris sudaro 27/100 pastato dalis, buvo S. T. dviratis ir kiti daiktai, todėl antstolis ir jo padėjėja nutarė kreiptis į teismą dėl baudos už teismo sprendimo nevykdymą skyrimo. S. T. teismo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad patalpoje yra jos daiktai. Antstolis nustatė, kad S. T. neįvykdė teismo sprendimo, bet liko neapgintas apelianto valdymas, jam ir toliau trukdoma naudotis pastato dalimi. Pažeista CPK 594 straipsnio 2 dalies nuostata.Kad teismo sprendimas yra neįvykdytas, apeliantui trukdoma prieiti prie pastato ir naudotis patalpomis, įrodo byloje esantys įrodymai. Nuotraukose matyti, kad patalpoje yra S. T. daiktai, jos šuo laksto nepririštas ir trukdo apeliantui prieiti prie pastato. Vaizdo įrašai įrodo, kad antstolis formaliai vykdė vykdomąjį raštą, nefiksavo apelianto prašymų užfiksuoti kliūtis naudotis pastatu. Antstolis pripažino, kad neturi patirties. Jis įsipareigojo įrašyti, kad langas yra užkrautas ir užkaltas, bet į aktą to neįrašė. S. T. pripažino, jog patalpos yra apkrautos jos daiktais. Ji ir toliau trukdo apeliantui prieiti prie pastato. Tik su policijos pagalba apeliantui pavyko patekti į pastatą. S. T. buvo ne kartą bausta už tai, kad neteisėtai laiko agresyvų vilkinį šunį. Apeliantas neprašė leisti iškirsti lango pastate, tik prašė antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuoti, kad langas yra apkrautas S. T. daiktais.Antstolis privalėjo surašyti Sprendimų vykdymo instrukcijos 2.16 punktu ir 16 priedu nustatytos formos faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą, bet vietoj to surašė laisvos formos aktą. Pažeistos CPK 635 straipsnio 1-3 dalys, neužfiksuoti duomenys.Pažeistas CPK 656 straipsnio 4 punkto reikalavimas, nes antstolis į 2010 m. lapkričio 11 d. raginimą neįrašė termino, per kurį S. T. turi įvykdyti sprendimą. Antstolis neužfiksavo, kad naudodamasi ūkiniu pastatu, nesant servituto, S. T. vaikšto per apeliantui asmenine nuosavybės teise priklausantį kiemo statinį – betoninę kiemo aikštelę ir žemę po ja. S. T. neturi priėjimo prie ūkinio pastato, yra užgrobusi apelianto valdas ir trukdo jam naudotis ne tik statiniais, bet ir žemės sklypu, o tuo pačiu ir ūkiniu pastatu.Paaiškėjo nauji faktai, įrodantys, kad nepašalintos kliūtys apeliantui prieiti prie ūkinio pastato – S. T. prižiūri vokiečių aviganį, kuris laikomas name arba palaidas aptvertoje teritorijoje, kurioje yra ūkinis pastatas. S. T. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnio 1 ir 4 dalis buvo paskirtos administracinės nuobaudos, kadangi ji šunį laiko neturėdama valdos ir namo bendrasavininko K. B. sutikimo.Nagrinėjęs bylą teisėjas buvo šališkas apelianto atžvilgiu, bandė nuslėpti apelianto 2011 m. balandžio 29 d. prašymą dėl kito teisėjo nušalinimo.Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu įvykdytas neteisingumas, pasireiškęs apelianto tetos A. T. ūkinio pastato 211p 73/100 dalių nusavinimu, ir apelianto – teisėto paveldėtojo – žmogaus pamatinių teisių pažeidimai yra nagrinėjami Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje „B. prieš Lietuvą” pagal apelianto 2011 m. vasario 8 d. pareiškimą Nr. 15174/11.

CPK 771 straipsnyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje nenumatyta, kad Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas būtų surašomas, kai teismo sprendimas yra vykdomas. 2011 m. balandžio 14 d. teismo sprendimas buvo vykdomas, dalis pastato atlaisvinta, K. B. turėjo galimybę į jį patekti, jokio šuns nebuvo.Ūkinio pastato naudojimosi tvarka nėra nustatyta. K. B. reikalavimai negali peržengti teismo sprendimo ribų, o vykdomu teismo sprendimu S. T. nebuvo įpareigota atkalti langus ar atlikti kitus rekonstravimo darbus.Antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jei tuos pačius veiksmus jis turi atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis. Faktinių aplinkybių konstatavimas yra mokama paslauga, apeliantas tai painioja su vykdymo procesu.

Skundžiami antstolio veiksmai vyko konkrečiu laiku, todėl teismas, nuvykęs į vietą, negalėtų nustatyti, ar 2011 m. balandžio 18 d. aktas atitinka faktinę padėtį.Antstolis surašė aktą, kuriuo konstatavo aplinkybes, patvirtinančias, jog nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas yra įvykdytas. Sprendimų vykdymo instrukcija tokio dokumento formos nenumato, todėl antstoliui nedraudžiama surašyti nenumatytos formos dokumentą. Ne teismo pavedimu surašomas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas yra ne priverstinė vykdymo priemonė, bet atskirai teikiama mokama paslauga. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi antstolis negali teikti mokamų paslaugų vykdomosiose bylose, jeigu tuos pačius veiksmus gali atlikti priverstinio vykdymo priemonėmis.Vadovaujantis CPK 659 straipsnio 3 dalimi, vykdant teismo sprendimą, įpareigojantį susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų, terminas įvykdyti sprendimą neskiriamas, o nurodoma sprendimą vykdyti nedelsiant nuo raginimo įteikimo dienos, jei vykdomajame dokumente nenurodyta kitaip.Teismo sprendimas yra vykdomas, o ne įvykdytas, nes yra tęstinio pobūdžio. Antstolis tinkamai pasirinko sprendimo vykdymo būdą — apžiūrą, kurios metu nustatė, kad teismo sprendimas yra vykdomas. Nesant pastate patalpos, kuri atitinka atsakovui priklausančią pastato dalį, S. T. atlaisvino ne visą patalpą, o dalį ūkio pastato, kuri atitinka pareiškėjo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje. Teismo sprendimą S. T. vykdo iki šiol. Jei apeliantas mano kitaip, gali kreiptis į antstolį.K. B. neteisingai cituoja antstolio padėjėjos I. J. žodžius. Ji nesakė, kad teismo sprendimas nevykdomas ir kad buvo nutarta kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo.Dėl betoninės aikštelės ir lango teismas nei sprendime, nei nutartyje išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką nepasisakė, dėl šių objektų nėra išduotas vykdomasis raštas. Kita vertus, lango S. T. nėra užkalusi ar užstačiusi. S. T. nėra įpareigota rekonstruoti pastato pagal pareiškėjo poreikius. 2011 m. lapkričio 28 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Vilkpėdės policijos nuovados rašte Nr. 10-13-S-42105 nurodoma, jog K. B. pripažino, kad išėmė langą, per jį vaikšto į pastatą, t. y. langas nėra užkrautas. Betoninė aikštelė yra ne pareiškėjui, o S. T. naudotis paskirtoje žemės sklypo dalyje. Aikštelėje nėra jokių šiukšlių. Žemės sklype 1996 metais yra nustatyta naudojimosi tvarka. Ūkinis pastatas stovi ant S. T. naudotis paskirtos žemės, ir naudodamasis ūkiniu pastatu, pareiškėjas vaikšto per šią žemę.Šuo pareiškėjui į ūkinį pastatą patekti netrukdo, netrukdė antstoliui ir kitiems apžiūroje dalyvavusiems asmenims. Šuo yra 10 metų, nepiktas, dažniausiai būna namuose. Kilus konfliktui su pareiškėju, šuns vieno į kiemą iš esmės nebeišleidžia. Šuo niekada nėra užpuolęs ar išgąsdinęs pareiškėjo. Administracinės nuobaudos dėl šuns pagal K. B. pareiškimus buvo paskirtos dėl to, jog ant vartų į S. T. kiemą nebuvo lentelės, įspėjančios apie šunį, ir dėl to, jog S. T. neturi K. B. sutikimo laikyti šunį. Dėl konflikto su pareiškėju S. T. ir jos dukros gyvenimas tapo nebepakenčiamas, todėl S. T. kreipėsi į teismą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, jai ūkinį pastatą paliekant natūra, o pareiškėjui priteisiant piniginę kompensaciją (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-347-871/2012).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnis). Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Nagrinėjamu atveju apeliantas mano, kad nėra tinkamai vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimas, kuriuo suinteresuotas asmuo S. T. buvo įpareigota netrukdyti pareiškėjui naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis 27/100 dalimis ūkinio pastato. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad minėtu teismo sprendimu nustatytas įpareigojimas netrukdyti pareiškėjui naudotis pastato dalimi yra tęstinio (nuolatinio) pobūdžio. Tokio teismo sprendimo vykdymas negali baigtis įvykdymu, nes vykdymas turi tęstis nuolat. Tokio teismo sprendimo vykdymas gali pasibaigti nebent iš esmės pasikeitus aplinkybėms, susijusiomis su ginčo pastato valdymo ir nuosavybės teisėmis. Esant tęstiniam teismo sprendimo įpareigojimui, antstolis suinteresuotų asmenų prašymu gali ne vieną kartą tikrinti, ar sprendimas yra vykdomas, o teismas sprendžia tik dėl antstolio atliktų veiksmų arba atsisakymo juos atlikti teisėtumo ir pagrįstumo. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, šioje byloje nagrinėtinos tik aplinkybės, susijusios su 2011 m. balandžio 14 d. antstolio atlikta apžiūra, kadangi yra skundžiamas po šios apžiūros surašytas antstolio aktas, o daugiau pareiškėjas į antstolį dėl teismo sprendimo vykdymo nesikreipė. Atsižvelgiant į nurodytą 2009 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimo pobūdį, antstolis 2010 m. lapkričio 11 d. raginime negalėjo nustatyti termino teismo sprendimui įvykdyti – Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu nustatytas įpareigojimas tapo privalomas ir vykdytinas suinteresuotam asmeniui S. T. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

2011 m. balandžio 18 d. aktu antstolis, patikrinęs, kaip yra vykdomas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimas pagal 2010 m. spalio 28 d. vykdomąjį raštą, nustatė, kad patikrinimo metu, t.y. 2011 m. balandžio 14 d., 9.00 val. teismo sprendimas buvo vykdomas – pareiškėjui nebuvo kliūčių patekti į pastatą ir naudotis jam nuosavybės teise priklausančiomis 27/100 dalimis ūkinio pastato (b. l. 11). Apeliantas nurodo, kad sprendimas tik buvo pradėtas vykdyti, nes suinteresuotas asmuo S. T. buvo atlaisvinusi tik dalį patalpos. Tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo sprendimo vykdymui šiuo atveju pakanka, kad yra atlaisvinta dalis patalpos, kadangi apeliantui priklauso tik 27/100 dalys ūkinio pastato. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apelianto reikalavimas įpareigoti skolininkę netrukdyti naudotis pareiškėjui priklausančia pastato dalimi jau yra išspręstas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis (b. l. 97-102), nėra nustatyta, kuri konkreti pastato dalis priklauso apeliantui, o kuri – S. T., nėra nustatyta minėto pastato naudojimosi tvarka, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendime taip pat nenustatyta, kurią pastato dalį, kurias patalpas turi atlaisvinti S. T.. Todėl antstolis, nustatęs, kad pastato dalis, atitinkanti 27/100, yra atlaisvinta, pagrįstai konstatavo, jog teismo sprendimas yra vykdomas. Kadangi klausimas dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos nėra išspręstas teismo sprendimu, tokį reikalavimą apeliantas gali reikšti ginčo teisenos tvarka paduodamas pirmosios instancijos teismui naują ieškinį.

Pažymėtina, kad teismui išdavus vykdomąjį raštą ir apeliantui vykdomąjį raštą pateikus antstoliui vykdyti, laikytina, jog yra visos sąlygos vykdyti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimą priverstinai, todėl apelianto reikalavimas priverstinai įvykdyti minėtą teismo sprendimą ir teismo nutartį dėl sprendimo išaiškinimo negali būti tenkinamas. CPK 771 straipsnio nuostatos taikytinos antstoliui nustačius, kad teismo sprendimas nėra tinkamai vykdomas, tačiau 2011 m. balandžio 14 d. tokių aplinkybių nenustatyta. Tačiau vėliau suinteresuotam asmeniui S. T. nevykdant teismo sprendimo, apeliantas turi teisę kreiptis tiesiai į antstolį, nereikšdamas atskirų reikalavimų teisme.

Apelianto argumentai dėl užkalto ar apkrauto daiktais ūkinio pastato lango neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi teismo sprendimu, dėl kurio vykdymo kilo ginčas, nustatytas įpareigojimas nėra susijęs su ginčo pastato langu, apie langą neužsiminta nei 2010 m. spalio 28 d. išduotame vykdomajame rašte, nei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 30 d. nutartyje dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimo išaiškinimo. Apeliantas reikalavimais dėl pastato lango atidarymo ir konkrečių pastato patalpų atlaisvinimo iš esmės kelia ginčą dėl bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarkos, kuri nėra nustatyta ir dėl kurios 2009 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimu nespręsta. Taip pat apeliantas reikalauja, kad S. T. grąžintų jam spynos, kuria užrakinamas ginčo pastatas, raktą, tačiau šis reikalavimas taip pat susijęs su bendrosios nuosavybės naudojimosi tvarka, be to, raktą grąžinus K. B. bendrasavininkė neturėtų galimybės naudotis pastatu. Remiantis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir antstolio 2011 m. balandžio 18 d. aktu, raktais buvo pasidalinta būtent siekiant suteikti abiem bendrasavininkiams galimybę naudotis pastatu.

Apeliantas taip pat nurodo, kad jam pastatu naudotis ir prie jo prieiti trukdo šuo, tačiau iš antstolio ir jo padėjėjos parodymų, antstolio 2011 m. balandžio 18 d. akto, taip pat ir apelianto teismui pateiktų vaizdo įrašų (b. l. 124, 154, 156) matyti, kad tikrinimo metu šuns nesimatė, antstolis ir apeliantas netrukdomi įėjo į ginčo pastatą, todėl antstolis neturėjo pagrindo apžiūros akte įrašyti duomenis apie šunį. Faktas, kad S. T. laiko šunį, savaime nereiškia, kad dėl to apeliantui yra trukdoma naudotis pastatu ir taip nevykdomas 2009 m. lapkričio 4 d. teismo sprendimas.

Apeliacinės instancijos teismas nenagrinėja šalių nurodytų aplinkybių, susijusių su betonine kiemo aikštele ir žemės sklypo naudojimosi tvarka, kadangi tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Apeliantas, vadovaudamasis CPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatomis, taip pat reiškė reikalavimą suteikti teisę įvykdyti teismo sprendimą išieškotojo lėšomis dėl to, kad jo neįvykdė skolininkas. Toks reikalavimas atmestinas visų pirma todėl, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui nagrinėjant bylą dėl S. T. įpareigojimo netrukdyti apeliantui naudotis jam priklausančia pastato dalimi, nebuvo reiškiamas reikalavimas įvykdyti teismo sprendimą išieškotojo lėšomis ir teismas 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimu dėl to nepasisakė, todėl tai yra naujo ginčo objektas. Dėl galimybės vykdyti teismo sprendimą išieškotojo lėšomis, vadovaujantis CPK 273 straipsnio 1 dalimi, teismas gali pasisakyti tame pačiame sprendime, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus. Antra, kadangi nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad teismo sprendimo suinteresuotas asmuo S. T. nevykdo, nėra pagrindo spręsti dėl sprendimo vykdymo išieškotojo lėšomis.

Atmestini ir apelianto argumentai dėl antstolio surašyto akto procesinės formos. Antstolis 2011 m. balandžio 14 d. atliktą patikrinimą (apžiūrą) įformino 2011 m. balandžio 18 d. aktu, kuriame nurodė patikrinimo aplinkybes. Kadangi patikrinimo metu Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 4 d. sprendimas buvo tinkamai vykdomas, antstolis neturėjo pagrindo surašyti sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nevykdymo aktą, ir teismas neturi pagrindo įpareigoti antstolį tokį aktą surašyti. Nei CPK, nei Sprendimų vykdymo instrukcija nenumato, kokios procesinės formos aktą privalo surašyti antstolis, nustatęs, kad yra tinkamai vykdomas nepiniginio pobūdžio teismo sprendimas – įpareigojimas netrukdyti naudotis pastato dalimi (CPK 771 straipsnio 1 dalis). Apelianto reikalavimas įpareigoti antstolį surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą taip pat nepagrįstas, nes vykdomu teismo sprendimu nebuvo nustatytas teismo pavedimas antstoliui surašyti faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (CPK 635 straipsnio 3 dalis).

Iš visų nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad antstolis nepažeidė teismo sprendimų vykdymą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų, nebuvo nustatyti antstolio neteisėti veiksmai, nenustatyta ir antstolio veiksmais ar neveikimu padaryta materialinė ar moralinė žala apeliantui. Todėl nėra pagrindo priteisti apeliantui iš antstolio materialinę ar moralinę žalą, o nenustačius antstolio įvykdytų pažeidimų vykdomojoje byloje, nėra ir CPK 299 straipsnyje numatytų pagrindų atskirajai nutarčiai priimti.

Apeliantas, pateikdamas vykdyti vykdomąjį raštą antstoliui V. Mitkui, įgyvendino savo teisę pasirinkti iš Vilniaus miesto 1, 2, 3, 4 ir rajono apylinkės teismų veiklos teritorijoje veikiančių antstolių. Pažymėtina, kad vadovaujantis CPK 631 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 3 dalimi, vykdomasis raštas gali būti grąžintas išieškotojui jo prašymu, ir išieškotojas, kol nėra pasibaigęs vykdomojo rašto pateikimo vykdyti terminas (CPK 606 straipsnio 2 dalis), gali iš naujo pateikti šį dokumentą vykdymui (tokiu atveju apeliantas galėtų pasirinkti kitą antstolį, veikiantį Vilniaus miesto 2 teismo teritorijoje). Apeliantas, prašydamas perduoti vykdomąjį dokumentą kitam antstoliui, nepagrįstai remiasi CPK 590 straipsnio 5 dalimi, kadangi paminėta nuostata taikytina tais atvejais, kai vykdymo veiksmus reikia atlikti kitoje, nei antstoliui priskirta, teritorijoje (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2011), o ne tais atvejais, kai, išieškotojo manymu, antstolis netinkamai vykdo savo pareigas.

Vadovaujantis CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatomis, skolininkui nevykdant teismo sprendimo atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, kuriuos gali atlikti arba nutraukti tiktai pats skolininkas, antstolis surašo aktą ir perduoda teismui. Teismas, nustatęs, kad skolininkas sprendimo neįvykdė, gali jam skirti iki 1000 Lt dydžio baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti dėl baudos skyrimo S. T., kadangi antstolis nenustatė, kad teismo sprendimas yra nevykdomas ir CPK 771 straipsnio 5 dalies pagrindu nesikreipė į teismą, prašydamas skirti baudą dėl teismo sprendimo nevykdymo.

Vadovaujantis CPK 336 straipsniu, atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kadangi šalių atsikirtimai ir argumentai yra grindžiami į bylą pateiktais įrodymais, kurie gali būti tinkamai įvertinti rašytinio proceso tvarka, bylos aplinkybės buvo išsamiai ištirtos pirmosios instancijos teisme žodinio proceso tvarka vykusiuose posėdžiuose, kurių protokolai yra byloje. Išvažiuojamasis posėdis juo labiau nėra būtinas nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, be to, ginčo dalykas yra ne šiandieninė situacija, o aplinkybės, buvusios 2011 m. balandžio 14 d., kai buvo atliktas patikrinimas, kurio rezultatai užfiksuoti surašant skundžiamą antstolio aktą.

Apelianto prašymas išreikalauti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. vasario 23 d. Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą, esantį civilinėje byloje Nr. 2-347-871/2012, netenkintinas, kadangi byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, be to, neaišku, kokias nagrinėjamai bylai svarbias aplinkybes minėtas ekspertizės aktas gali įrodyti.

Apelianto argumentus dėl bylą pirmosios instancijos teisme nagrinėjusio teisėjo šališkumo apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais. Šiuos argumentus paneigia ir tai, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta laikantis civilinio proceso normų ir principų, aplinkybės kruopščiai ištirtos, o įrodymai argumentuotai įvertinti teismo sprendime.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo (CPK 329, 330 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.