Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2016-01-19 · Civilinė byla Nr. e2-19-325/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-01-19
Bylos Nr.
e2-19-325/2016
Teisminio proceso Nr.
2-25-3-01039-2015-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Petras Kontrimas
Ieškovas
UAB „(duomenys neskelbtini)“
Atsakovas
V. R.
Kategorijos
  • 2.5.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2-19-325/2016Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01039-2015-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.1.; 2.5.10.5.1.; 2.5.16.10.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.;
KRETINGOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 19 d.Kretinga
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Petras Kontrimas,sekretoriaujant Vitai Šimkienei,dalyvaujant ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei G. U.,atsakovui V. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui V. R. dėl skolos, palūkanų ir nuostolio iš turto pardavimo ir papildomų išlaidų priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. R., kuriuo prašo iš atsakovo ieškovo naudai priteisti 3834,84 Eur, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiko teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

Atsiliepimas

Atsakovas tiek atsiliepime į ieškinį, tiek teismo posėdžio metu su ieškiniu nesutinka. Jis paaiškino, kad išnuomotą automobilį pridavė geram stovyje, ieškovas jam jokių pretenzijų nereiškė, todėl skaito, kad ieškinys jam pareikštas nepagrįstai. Prašo ieškinį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių duomenų nustatyta, kad 2008-04-24 tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta Lizingo sutartis Nr. LT073145, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iš atsakovo nurodyto pardavėjo nupirkti sutartyje nurodytą turtą – automobilį NISSAN X-TRAIL, identifikacinis Nr. JN1TBNT31U0003452, ir perduoti jį naudoti ir valdyti atsakovui su sąlyga, kad atsakovas sutartyje numatytais terminais mokės sutartines įmokas. 2008-04-24 ieškovas sudarė pirkimo – pardavimo sutartį Nr. LT073145/PPS, pagal kurią įgijęs turtą nuosavybės teise, perdavė jį atsakovui valdyti ir naudotis sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. 2009-09-03 atsakovas išsiuntė ieškovui prašymą nutraukti sutartį nurodydamas, kad nebegali vykdyti prisiimtų finansinių įsipareigojimų bei pažymėdamas, kad automobilį pastatė UAB „(duomenys neskelbtini)“ aikštelėje. 2009-09-14 pranešimu Nr. 01-30-4885 ieškovas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą bei remdamasis sutarties bendrosiomis sąlygomis, vienašališkai nutraukė lizingo sutartį Nr. LT073145. Iš 2015-06-10 pažymos dėl nuostolio iš turto pardavimo paskaičiavimo ir pirkimo – pardavimo sutarties Nr. LT073145/PPS-1 nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 797,79 Eur dydžio nuostolį iš turto pardavimo. Iš 2015-06-10 pažymos apie V. R. palūkanas nustatyta, kad paskaičiuotos palūkanos sudaro 2198,91 Eur sumą. Iš 2015-06-10 pažymos apie V. R. papildomas išlaidas nustatyta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patyrė 847,14 Eur papildomų išlaidų, susijusių su turto pardavimu.

Lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, nutraukus sutartį dėl jo padaryto esminio sutarties pažeidimo, įtvirtinta CK 6.574 straipsnyje, nustatančiame lizingo davėjo nuostolių apskaičiavimo kriterijus. Lizingo davėjas turi teisę reikalauti iš lizingo gavėjo tiek, kiek jis būtų gavęs, jeigu sutartis būtų buvusi įvykdyta. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis savo nuosavybėje pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį. A. V. Raudoniui tinkamai nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir ieškovui šiuo pagrindu nutraukus finansinio lizingo sutartį, ieškovas įgijo teisę reikalauti grąžinti jam sutarčių dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartis (CK 6.574 str.). Iš esmės analogiška nuostata numatyta ir šalių sudarytos finansinio lizingo sutarties 11.2.3. p.

Dėl 2189,91 Eur palūkanų įmokų nuo lizingo sutarties nutraukimo iki lizingo sutarties pabaigos.

Lizingo sutarties 11 str. numatyta, kada sutartis gali pasibaigti lizingo bendrovei vienašališkai nutraukus lizingo sutartį, esant esminiam lizingo sutarties pažeidimui. Nagrinėjamu atveju ginčo dėl to, kad Lizingo sutartis nutraukta pagrįstai – nėra. Lizingo sutarties 11.2.3 p. šalys įtvirtino lizingo davėjo teisę nutraukus lizingo sutartį reikalauti iš lizingo gavėjo nuostolių atlyginimo. Pagal CK 6.249 str. nuostatas nukentėjusiai sąžiningai šaliai gali būti atlyginami tiek tiesioginiai nuostoliai, tiek ir netiesioginiai nuostoliai, t.y. negautos pajamos, kurias asmuo (šalis) būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas, yra pripažįstama lizingo davėjo teisė tiek į tiesioginių, tiek į netiesioginių nuostolių atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje, lizingo gavėjui nepažeidus esminės lizingo sutarties sąlygos (įmokų mokėjimo), lizingo sutartis nebūtų nutraukta, ji būtų ir toliau vykdoma, ir ieškovas būtų gavęs lizingo sutartimi nustatytas palūkanų įmokas. D. V. (duomenys neskelbtini) kaltės nutraukus lizingo sutartį, ieškovas neteko galimybės gauti pelno. Ieškovas pagrįstai tikėjosi, jog lizingo gavėjas lizingo sutarties sąlygas vykdys visą jos terminą, dėl ko ieškovas gaus su lizingo santykiais susijusias pajamas. Šiuo atveju tarp lizingo gavėjo veiksmų ir tarp lizingo davėjo patirtų netiesioginių nuostolių yra priežastinis ryšys, nes ieškovas šių nuostolių nebūtų patyręs, jei lizingo sutartis būtų tinkamai vykdyta. Todėl ieškovo reikalavimai dėl 2189,91 Eur palūkanų įmokų (netiesioginių nuostolių, t.y. negautų pajamų) priteisimo iš V. R. yra pagrįsti ir tenkintini .

Dėl 797,79 Eur nuostolio iš turto pardavimo

Vadovaujantis CK 6.574 str. bei lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3. p., lizingo davėjas turi teisę reikalauti atlyginti tokio dydžio nuostolius, kurie lizingo bendrovę grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs lizingo sutartį. Atsižvelgiant į tai, ieškovas turi teisę reikalauti atlyginti patirtus nuostolius, pardavus iš V. R. atsiimtą turtą. Ieškovas, pardavęs iš kliento atsiimtą turtą pagal lizingo sutartį Nr. LT073145 patyrė 797,79 Eur nuostolį.

Ieškovas atsakovą pranešimu apie lizingo sutarties nutraukimą informavo ir įspėjo apie tai, kad pastarajam reikės padengti visus nuostolius, susijusius su lizingo sutarties nutraukimu, jeigu tokių atsiras. Atsakovas taip pat galėjo ieškoti ginčo turtui pirkėjo ir tokiu būdu išvengti nuostolio iš turto pardavimo, tačiau tokia galimybe nepasinaudojo. Tokiu būdu atsakovas pats save eliminavo iš turto pardavimo proceso, sutikdamas su tuo, kad ieškovas savo iniciatyva realizuos turtą. Teismų praktikoje, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas laikomasi pozicijos, jog reali turto pardavimo kaina priklauso nuo to, kiek atsiras ar gali atsirasti realių konkretaus turto vieneto pirkėjų ir tikroji turto rinkos kaina gali būti nustatyta tik sudarius pirkimo – pardavimo sandorį (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo 2012- 01- 19 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-44/2012 ir kt.). Atsakovas nepateikė objektyvių įrodymų apie realią galimybę parduoti ginčo turtą už didesnę kainą, nei pardavė ieškovas, todėl teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovo veiksmai nustatant turto kainą ir jį realizuojant neatitiko ekonomiškumo kriterijaus (CPK 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovo reikalavimai dėl patirtų nuostolių iš turto pardavimo tenkintini (CK 6.251 str.).

Dėl 847,14 Eur papildomų išlaidų priteisimo

Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.3 p. nurodyta, jog „<...> Klientas įsipareigoja atlyginti Lizingo bendrovės patirtus nuostolius.“. Padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai (CK 6.251 str. 1 d.). Ieškovas yra finansų įstaiga, kurios pagrindinis veiklos tikslas yra finansavimo teikimas. Dėl kitų papildomų paslaugų ieškovas kreipiasi į kitus paslaugų teikėjus. Nagrinėjamu atveju ieškovui buvo atliktos dviejų tipų paslaugos, t.y. turto suradimo paslaugos, bei turto pardavimo paslauga. 2015-06-10 pažyma apie papildomas išlaidas, PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymai, bendradarbiavimo sutartis patvirtina ieškovo prašomų priteisti papildomų išlaidų dydį. Vadovaujantis išdėstytu, ieškovo reikalavimai dėl papildomų išlaidų priteisimo pagrįsti ir tenkintini.

Įstatymas taip pat numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Šiuo atveju ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo prašymas tenkinamas. CK 6.210 straipsnio 1 dalis nustato, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d. pagrindu iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovo ieškovui priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 86,00 Eur žyminio mokesčio. Taip pat iš atsakovo valstybei priteistina 7,46 Eur pašto išlaidų (CPK 93, 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 270 str., teismas

nutaria:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. 111568069, iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 797,79 Eur (septynis šimtus devyniasdešimt septynis eurus ir 79 ct) nuostolio iš turto pardavimo, 847,14 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt septynis eurus ir 14 ct) papildomų išlaidų, 2189,91 Eur (du tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt devynis eurus ir 91 ct) dydžio palūkanų įmokų po lizingo sutarčių nutraukimo, iš viso 3834,84 Eur (tris tūkstančius aštuonis šimtus trisdešimt keturis eurus ir 84 ct), 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3834,84 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015 m. liepos 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 86,00 Eur žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 7,46 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Išaiškinti, kad valstybės naudai priteistos bylinėjimosi išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660. Įmokos mokėjimo kvitą apie sumokėtas bylinėjimosi išlaidas valstybei yra būtina pateikti teismui.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Kretingos rajono apylinkės teisme.

Teisėjas Petras Kontrimas