- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-06-30
- Bylos Nr.
- 1-148-169/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- E. M.
- Advokatai
- Eleonora Kvasauskienė
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Aidai Pogojienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, bedarbis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), tris kartus teistas: 1) 2012-09-07 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams ir, vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą dvejiems metams; 2) 2012-12-12 pagal BK 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinus su 2012-09-07 paskirta bausme, – laisvės atėmimu devyniems mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams bei, vadovaujantis BK 82 straipsniu, paskirta auklėjamojo poveikio priemonė – atidavimas į specialią auklėjimo įstaigą dvejiems metams; 3) 2013-10-14 pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, bausmes subendrinus, ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinus vienu trečdaliu, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis subendrinus su 2012-12-12 nuosprendžiu paskirta bausme, – laisvės atėmimu dešimčiai mėnesių, bausmę atlikęs 2014-10-31, turintis teistumą,
kaltinamas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nusikalstamos veikos aplinkybės
E. M. laikotarpiu nuo 2016 m. vasario 6 d. 10.30 val. iki 2016 m. vasario 7 d. 16.30 val., veikdamas kartu su asmenimis, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio jie atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, išlaužus buto, esančio (duomenys neskelbtini), duris, pagrobė svetimą turtą – V. B. priklausančius daiktus: 22 eurų vertės televizoriaus priedėlį, 20 eurų vertės oro šildytuvą, 60 eurų vertės kraujo spaudimo matuoklį, 25 eurų vertės perforatorių, 38 eurų vertės automobilių akumuliatoriaus pakrovėją, iš viso pagrobė turto už 165 eurų.
E. M. savo kaltę pripažino visiškai ir apklaustas teisiamojo posėdžio metu parodė, kad M. Ž. ir E. J. pasiūlė apvogti mamos draugą V. B., kuris išvažiuoja į kaimą. Jis sutiko ir pasiūlė ateiti, kai šie įsitikins, kad mamos draugas išvažiavo. Kai jie įsitikino, kad V. B. išvažiavo, visi nuėjo prie V. B. buto durų. M. Ž. su atsuktuvu bandė atidaryti duris, E. J. jam padėjo, L. Ž. saugojo lauke, o jis stovėjo laiptinėje prie durų. Kai atidarė buto duris, L. Ž. liko stovėti lauke, o jie trise suėjo į vidų. E. kažką pasiėmė, užsikišo už striukės ir išėjo saugoti. Jis su M. bute susirado kelis maišus, į kuriuos susidėjo akumuliatoriaus pakrovėją, šildytuvą, drėlę, kraujo matuoklį ir televizoriaus priedėlį, ir išėjo iš buto uždarydami duris, kaip buvo. Jis su M. nuėjo į prie „Maximos“ esantį lombardą, kur pridavę šildytuvą, akumuliatoriaus pakrovėją ir televizoriaus priedėlį, gavo 15 eurų. Kadangi ten drelės ir kraujo matuoklio nepriėmė, nuėjo į prie „Putino“ esantį lombardą, bet ir ten tų daiktų nepriėmė. Drėlę pasiėmė E. J., o kraujo matuoklį jis parsinešė į namus. Po kurio laiko jį paėmė O. Ž. ir grąžino V. B.. Kiek žino, kitus daiktus nukentėjusiajam iš lombardo grąžino policija. Iš gautų pinigų po vieną eurą davė E. ir L., nusipirko skardinę alaus ir cigarečių, likusius jis pasidalino su M. po penkis eurus.
II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai
Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 218, 273 straipsniai).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo E. M. kaltė padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, yra įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai).
2016-02-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad įvykio vieta yra butas, esantis (duomenys neskelbtini), (1 t., b. l. 8–16).
Nukentėjusiojo V. B. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog gyvena (duomenys neskelbtini), esančiame bute, 2016-02-06 10.30 val. išvyko pas pažįstamą Stanislovą į Cvirkonių k., Mažeikių r. Buto duris išvykdamas užrakino. 2016-02-07 16.30 val. grįžęs į namus pamatė, kad buto durys yra išlaužtos. Buvo išlaužta metalinė dalis staktoje, į kurią užrakinus įsikiša durų spynos liežuvėlis. Spyna buvo nesugadinta. Iki atvykstant policijos pareigūnams jis minėtą dalį sutvarkė. Dėl išlaužtų durų turtinė žala jam nepadaryta. Įėjęs į butą pamatė, kad nebėra kambaryje ant televizoriaus buvusio 22 eurų vertės priedėlio, 20 eurų vertės šildytuvo, 60 eurų vertės kraujo spaudimo matuoklio, virtuvėje nebebuvo 25 eurų vertės perforatoriaus, nuo šaldytuvo dingo 38 eurų vertės automobilių akumuliatorių įkrovėjas. Iš viso jam buvo padaryta 165 eurų turtinė žala. 2016-02-07 10.10 val. jam telefonu paskambinusi pažįstama R. Ž. pasakė, kad jo butą apvogė E. J., bet nepaaiškino, iš kur ji tai sužinojo. Netrukus jis prie (duomenys neskelbtini), namo kiemo sutiko E. J., kuris, paklaustas dėl vagystės, pasakė, kad į jo butą įsibrovė ir apvogė R. Ž. sūnūs, o jam jie tik atidavė televizoriaus priedėlį. E. J. netrukus atnešė ir atidavė jam priklausantį iš jo buto pagrobtą televizoriaus priedėlį bei paaiškino, kad kitus pavogtus daiktus R. Ž. sūnūs nunešė į lombardą (1 t., b. l. 20–22).
Papildomos apklausos metu nukentėjusysis V. B. parodė, kad iš jo buto pavogtus daiktus jam sugrąžino sekančiai: R. Ž. atnešė kraujo spaudimo matuoklį, E. J. – TV priedėlį, policija – iš lombardo išimtą oro šildytuvą bei automobilių akumuliatorių pakrovėją. Civilinio ieškinio nereikš (1 t., b. l. 26, 28).
Liudytojos V. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad dirba UAB „Butmina“ lombardo kasininke–priėmėja. E. M. yra mačiusi kelis kartus kaip pastovų lombardo klientą. 2016-02-06 vakare E. M. atėjo į lombardą su nepilnamečiu, kurio ūgis apie 1,50 m, šviesių plaukų. E. M. jai pateikė savo asmens tapatybės kortelę dėl daiktų pridavimo sutarties surašymo. Jis atnešė akumuliatoriaus pakrovėją ir oro šildytuvą. Dar turėjo kraujospūdžio matuoklį, bet šio ji nepriėmė, nes nežinojo, kaip patikrinti. Daiktus pridavė pardavimui, atsiimti neketino (1 t., b. l. 30).
Liudytojos L. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. M. pažįsta iš matymo. Sūnus E. pasakojo, kad yra apvogtas kaimynas „L.“, išlaužos durys. Sūnus E. į namus buvo parsinešęs TV priedėlį, kurį sakė, kad jam atidavė draugas, o paskui pasakė, kad reikia nunešti „L.“, nes yra pavogtas iš jo. E. nunešė ir atidavė TV priedėlį, o „L.“ sakė, kad E. neturi pretenzijų. Sūnus sakė, kad drėlę (perforatorių) atidavė draugui A. iš vaikų namų (1 t., b. l. 35).
Nepilnamečio liudytojo E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad per M. prieš metus laiko susipažino su E. M.. Jis buvo susitikęs V., kuris prašo jį vadinti „dėde L.“, ir pasakė, kad į jo butą buvo įsibrovęs L. ir M. Ž. bei E. M.. Jis turėjo stovėti prie laiptinės ir žiūrėti, kad neparvažiuotų „dėdė L.“, kuris kartu su M. mama R. Ž. buvo išvažiavęs į kaimą. Tai buvo apie 12–12.30 val. ir truko apie 15 minučių. Jis kartu su draugais nėjo. Jie jam sakė, kad, jei kažką pasakys, pagaus ir sudaužys. Matė, kad jie iš buto išsinešė kažką balto, kažką raudono, grąžtą, daiktai buvo maišelyje. Jam už darbą davė TV priedėlį, kurį jis sekančią dieną sugrąžino „L.“. Jis nėra buvęs su E. M. lombarde, nes bijo kartu vaikščioti. E. M. tą dieną buvo girtas ir kartu vaikščiojo su M. ir L. Jam grasino visi kartu, kad paleis iš peilio, todėl iš baimės sutiko su jais būti (1 t., b. l. 38–39).
Papildomos apklausos metu E. J. parodė, kad „L.“ yra jo kaimynas iš kitos laiptinės. Jis kartą matė, kaip toks L., paprašytas „L.“, atidarė užsitrenkusias duris. Tos durys paprastos, spyna lengvai atidaroma minusiniu atsuktuvu. Apie tai, kaip atidaryti duris, jis su L. buvo papasakoję M., todėl jis mokėjo atidaryti tas duris. Kai po vagystės jie išėjo, tas duris vėl užstūmė taip, kaip buvę. E. M. liepė būti kartu su jais ir saugoti duris, priešingu atveju pagrasino susidoroti, todėl jis išsigandęs taip ir darė. Jis buvo susitikęs draugą A. D., kuriam atidavė grąžtą (1 t., b. l. 41).
2016-04-27 akistatos metu liudytojas E. J. parodė, kad nuėjus prie „L.“ buto jis stovėjo lauke, E. – prie laukinių durų viduje, M. ir L. darė buto duris, bet jiems nesisekė, pasikvietė ir jį. Jis atėjo jiems padėti. M. turėjo atsuktuvą. Bute M. jam davė grąžtą ir TV priedėlį. Ėjo kartu su visais į lombardą ir laukė, kol jie priduos daiktus. E. M. vykdyti vagystės nevertė, nebijo jo, jis nėra jo gąsdinęs. Vagystėje dalyvavo dėl pinigų. Jis su L. gavo po 1 eurą (1 t., b. l. 125).
Liudytojos R. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. M. pažįsta kaip dukters draugą. Žino, kad jos sūnūs M. ir L. kartais bendrauja su E. M.. Apie vagystę iš V. B. buto sužinojo, kai grįžo iš kaimo ir sūnus T. papasakojo, kad M. ir L. su draugais apvogė „L.“. Tą dieną ji su V. B. buvo išvažiavusi į kaimą, o E. J. žinojo, kaip jo duris atidaryti, ir, pasinaudoję proga, apvogė. Jai paskambinęs „L.“ pasakė, kad pasigedo daiktų. Ji pasakė jam, kad žino apie vagystę. Ji žinojo iš dukros O., kad kraujo spaudimo matuoklis yra pas E. M. močiutę, todėl liepė M. nueiti ir parnešti, o pati jį nunešė ir atidavė „L.“. Kiek žino, grąžtą atidavė E. J., o pastarasis atidavė kitam savo draugui. Ji atsiprašė „L.“, toliau su juo bendrauja. Jis atleido jos vaikams, neturi pretenzijų (1 t., b. l. 47–48).
Nepilnamečio liudytojo M. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. M. pažįsta, nes sesuo O. su juo draugauja. Jis E. papasakojo, kad mama su „L.“ išvažiuoja į kaimą ir galima pas jį eiti, nes norėjo tą butą apvogti. Jis, E., L. ir E. tą dieną apie 9.30 val. išėjo iš laiptinės. E. pabarškino, sakė, kad nieko nėra viduje. L. stovėjo prie laiptinės ir saugojo, kad neparvažiuotų, E. su atsuktuvu darė duris, po to visi trys įėjo į vidų ir paėmė mašinos pakrovėją, TV priedėlį, laidus maiše, grąžtą, šildytuvą, kraujo spaudimo matuoklį, kuriuos susidėjo į rastą maišiuką. Daiktų ėjo priduoti į lombardą prie „Maximos“ Žemaitijos g. Pridavė mašinos pakrovėją ir oro šildytuvą. Kitų daiktų nepriėmė. Gavo už tai 15 eurų, iš kurių jis gavo 5 eurus. Į kitą lombardą prie „Putino“ nunešė TV priedėlį, bet ten nepridavė. Laidus, grąžtą ir TV priedėlį atidavė E., o kraujo spaudimo matuoklį E. atidavė močiutei, paskui mama atidavė „L.“ (1 t., b. l. 52).
Nepilnamečio liudytojo L. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad E. M. pažįsta, nes šis yra sesers O. draugas. M. sugalvojo, kad reikia apvogti „L.“. Buvo jis, M., E. ir E. E. su M. mėgino atidaryti duris, atidarę įėjo į vidų, o jis saugojo prie laukutinių laiptinės durų, kad niekas nepamatytų. Kadangi butas yra pirmame aukšte, matė, kaip lengvai atidarė duris. E. turėjo atsuktuvą. Po kokių 10 minučių jie išsinešė maišelius, kuriuose jis matė grąžtą, kraujospūdžio aparatą, TV priedėlį. Lombarde priėmė tik šildytuvą. Jis ir E. gavo po 1 eurą, E. atidavė grąžtą (1 t., b. l. 54).
Nepilnamečio liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pažįsta E. J., susitinka su juo, kai ateina pas savo mamą. E. pasiūlė grąžtą, sakydamas, kad jį rado. Jis pats tą grąžtą atidavė savo patėviui A. D. (1 t., b. l. 56).
Liudytojo A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis nepažįsta E. J., tik žino, kad šis bendrauja su jo posūniu A. D.. Tikslios datos nepamena, gal vasario mėnesį, A. parnešė į namus grąžtą ir pasiūlė jam. Iš kur gavo, nesakė. Kad grąžtas vogtas, nežinojo. Grąžto nesiruošė nei parduoti, nei kam atiduoti, tiesiog laikė namuose, pats nenaudojo (1 t., b. l. 58).
2016-02-06 sutartyje Nr. 772 nurodyta, kad E. M. pridavė į lombardą UAB „Butmina“, adresu: Žemaitijos g. 22-1, Mažeikiai, pakrovėją mašinos, šildytuvą STORM (1 t., b. l. 59).
2016-02-10 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole konstatuota, kad UAB „Butrima“ pardavėja K. P. pateikė sutarties Nr. 772 kopiją bei pakrovėją (1 t., b. l. 60–62).
2016-02-15 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole užfiksuota, jog UAB „Butrima“ pardavėja K. P. pateikė oro šildytuvą (1 t., b. l. 63–65).
2016-03-25 ir 2016-04-14 nutarimais akumuliatorinis pakrovėjas, oro šildytuvas ir elektrinė drėlė–grąžtas grąžinti V. B. (1 t., b. l. 72, 76).
2016-03-31 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole nurodyta, jog A. D. pateikė grąžtą–drėlę (1 t., b. l. 73).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 178 straipsnio 2 dalį kyla tam, kas <...> pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją <...>.
Ištyrus ir pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertinus byloje surinktus įrodymus – nukentėjusiojo V. B., liudytojų V. G., L. J., E. J., R. Ž., M. Ž., L. Ž., A. D., A. D. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo ir apžiūros protokoluose užfiksuotus duomenis, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. M. kaltės padarius BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką – pagrobus svetimą turtą įsibrovus į patalpą ir todėl jis baustinas už šį nusikaltimą.
E. M. kaltinamajame akte buvo inkriminuota atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad veiką padarė bendrininkų grupėje. Pagal BK 24 straipsnio nuostatas bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamajame akte jau aprašant nusikalstamą veiką nurodyta, jog E. M. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltamą veiką padarė veikdamas kartu su asmenimis, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėjęs amžius, nuo kurio jie atsakytų pagal baudžiamuosius įstatymus, t. y., M. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), L. Ž., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir E. J., gimusiu (duomenys neskelbtini), kurie nusikaltamos veikos padarymo metu buvo nepakaltinami, ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė E. M. iš kaltinimo pašalintina.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Kaltinamojo E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio dalyje nustatytus bausmės tikslus: sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas veikas, paveikti bausmę atliekančius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Skirdamas kaltinamajam E. M. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (vienas apysunkis baigtas nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – praeityje jis teistas tris kartus, iš kurių ne kartą už tos pačios rūšies nusikaltimų padarymą, nusikaltimą padarė neišnykus teistumui, praėjus vos metams po paleidimo iš laisvės atėmimo įstaigos, baustas administracine tvarka. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog kaltinamasis iš ankstesnių teistumų reikiamų išvadų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nepaklusti visuomenėje priimtoms elgesio taisyklėms, yra socialiai pavojingas, tačiau nusikaltimą jis padarė būdamas jauno amžiaus, jam diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo; psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant alkoholį, žalingas vartojimas, todėl teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus ne pačią griežčiausią BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę, o laisvės apribojimą, paskiriant įpareigojimus (BK 54 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnis). Atsižvelgus į tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, neigiamai vertino savo poelgį, jam skirtino laisvės apribojimo terminas nustatytinas mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytas šios bausmės vidurkis.
Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam E. M. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 3, 7, 9–10 dalyse.
E. M. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti: akumuliatoriaus pakrovėjas, oro šildytuvas, elektrinė drelė (grąžtas), ikiteisminio tyrimo metu grąžinti saugoti nukentėjusiajam V. B. (1 t., b. l. 72, 76), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini teisėtam jų savininkui (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
Atsižvelgiant į BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, <...>, o kaltinamajam gynėja buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu atveju, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, iš jo nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297–307 straipsniais,
nusprendžia:
E. M. pripažinti kaltu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams, įpareigojant: būti namuose nuo 19 val. iki 7 val. ir per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam laisvės apribojimą aštuoniems mėnesiams, įpareigojant:
būti namuose nuo 19 val. iki 7 val.;
per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimą vykdančiai institucijai;
jeigu dėl objektyvių priežasčių jis negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;
jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistajam E. M. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: akumuliatoriaus pakrovėją, oro šildytuvą, elektrinę drelę (grąžtą), ikiteisminio tyrimo metu grąžintus saugoti nukentėjusiajam V. B., nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti teisėtam jų savininkui V. B..
Teismo nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.