- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-10-20
- Bylos Nr.
- A-39-1760-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Stasys Gudynas (pran.)
- Pareiškėjas
- viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija“
- Atsakovas
- Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Kategorijos
- 8.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės (kolegijos pirmininkė), Stasio Gudyno (pranešėjas) ir Laimučio Alechnavičiaus, sekretoriaujant Indrei Mikaitei, dalyvaujant pareiškėjo atstovui D. S. , viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija“ skundą atsakovui Šiaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl turto arešto akto panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas viešoji įstaiga (toliau – VšĮ) „Tautvilos inovacija“ kreipėsi su skundu į Šiaulių apygardos administracinį teismą prašydamas panaikinti Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Šiaulių apskrities VMI) 2007 m. kovo 20 d. turto arešto aktą Nr. 6306-28-3782. Pareiškėjas skunde nurodė, kad vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 punktu, mokesčių mokėtojų turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Vadovaujantis šia įstatymo nuostata ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika (administracinė byla Nr. A6- 96/2007), viena privalomųjų sąlygų, kurioms esant yra pagrindas taikyti turto areštą, yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities VMI viršininko 2006 m. birželio 7 d. pavedimu Nr. 6334-06-112 buvo pradėtas VšĮ „Tautvilos inovacija“ mokestinis patikrinimas, tačiau patikrinimo rezultatai šiandien dar neįforminti patikrinimo aktu ir nepatvirtinti. Visą mokestinio patikrinimo laiką pareiškėjas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, siekdamas palengvinti jo teisių ir pareigų įgyvendinimą, vykdė mokesčių administratoriaus nurodymus. Tačiau atsakovas 2007 m. kovo 20 d. nusprendė taikyti mokesčių išieškojimo užtikrinimo priemones, nenurodydamas faktinių aplinkybių, kuriomis remdamasis padarė prielaidą, kad VšĮ „Tautvilos inovacija“ gali pradėti slėpti, parduoti ar kitokiu būdu tikslingai netekti turimo turto. Pradėjus mokestinį patikrinimą, įmonės turtas ne mažėjo, o augo. VšĮ „Tautvilos inovacija“ mokesčius ir su jais susijusias sumas į biudžetą mokėjo laiku, nėra padariusi mokesčių įstatymų pažeidimų. Tačiau atsakovas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir priėmė nepagrįstą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsakovas Šiaulių apskrities VMI prašė atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, kad Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 4 punktas leidžia areštuoti mokesčio mokėtojo turtą ir patikrinimo stadijoje, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu, taip pat pavedimo dėl specialisto išvados teikimo vykdymo metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Atliekant VšĮ „Tautvilos inovacija“ patikrinimą, kuris pradėtas 2007 m. vasario 28 d., buvo nustatyta pažeidimų, susijusių su pelno mokesčio mokėjimu ir pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaita. Pagal specialisto, atliekančio patikrinimą, 2007 m. vasario 28 d. tarnybinį pranešimą Nr. 11.13-TS-34-32, patikrinimo metu yra numatoma priskaičiuoti 145 314 Lt mokesčių ir su jais susijusių sumų. Patikrinus duomenis Hipotekos duomenų registre, buvo nustatyta, kad pareiškėjo nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos atsiskaitomojoje sąskaitoje nacionaline ir užsienio valiuta bei turtinės teisės yra įkeisti (įkeitimu užtikrintos prievolės dydis – 3 150 000 Lt). Taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėjas jo nurodytu buveinės adresu veiklos nevykdo. Be to, pareiškėjo pateikti finansiniai dokumentai patvirtina, kad įstaigos finansinės skolos ne mažėja, o didėja: 2005 m. gruodžio 31 d. buvo 10 000 Lt skolų, o 2006 m. gruodžio 31 d. – jau 3 903 820 Lt. Todėl, atsakovo nuomone, nagrinėjamu atveju buvo pagrindas areštuoti pareiškėjui priklausantį turtą. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad areštuojant pareiškėjo turtą, nebuvo apribotos visos jo nuosavybės teisės, o tik disponavimo teisė, turtas nebuvo perduotas saugoti kitiems asmenims, nebuvo paimti jokie dokumentai, patvirtinantys skolininko turtines teises.
II.
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą. Teismas sprendime nurodė, jog tam, kad atsirastų pagrindas taikyti turto areštą Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalies nustatyta tvarka, yra būtinos dvi privalomos sąlygos: 1) patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų; 2) pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti ar kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų. Iš bylos medžiagos matyti, kad skundžiamas turto arešto aktas buvo priimtas vykstant pareiškėjo mokestiniam patikrinimui, pradėtam pagal Šiaulių apskrities VMI viršininko 2006 m. birželio 7 d. surašytą pavedimą. Sprendimas dėl turto arešto buvo priimtas atsižvelgiant į patikrinimą atliekančio specialisto tarnybinį pranešimą, kad mokestinio patikrinimo metu įmonės veikloje yra nustatyti mokestiniai pažeidimai, dėl kurių numatoma priskaičiuoti 50 400 Lt pelno mokesčio, 15 120 Lt pelno mokesčio baudą, 61 380 Lt PVM, 18 414 Lt PVM baudą (bendra suma – 145 314 Lt). Todėl teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pirmoji iš įstatymo numatytų turto arešto sąlygų – mokestinio patikrinimo metu nustatyti mokesčių įstatymų pažeidimai. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad sutikrinus duomenis Hipotekos duomenų registre buvo nustatyta, jog VšĮ „Tautvilos inovacija“ nekilnojamasis turtas (pastatai, esantys adresu J.Basanavičiaus g. 129C, Šiauliai), piniginės lėšos atsiskaitomoje sąskaitoje nacionaline ir užsienio valiuta bei turtinės teisės (nuomos teisė į 0,7483 ha ploto žemės sklypo dalį bendrai naudojamame 1,1679 ha žemės sklype, esančiame adresu J.Basanavičiaus g. 129C, Šiauliuose) yra įkeisti AB bankui “Snoras” (įkeitimu užtikrintos prievolės dydis 3 150 000 Lt). Iš pareiškėjo pateiktų finansinių dokumentų nustatyta, jog įstaigos finansinės skolos ne mažėja, o didėja: 2005 m. gruodžio 31 d. buvo 10 000 Lt, o 2006 m. gruodžio 31 d. – jau 3 903 820 Lt. Pagrindinė pareiškėjo veiklos sričių yra finansinė veikla, apimanti reikalavimo teisių pirkimą-pardavimą. Nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. pirkėjų įsiskolinimai padidėjo 9 378 903,41 Lt. Be to, iš Šiaulių apskrities VMI 2007 m. rugpjūčio 28 d. sprendimo Nr. 14.4-54-35 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo” matyti, kad pareiškėjui nurodyta sumokėti 71 100 Lt PVM, 6 648 Lt PVM delspinigių, 21 330 Lt PVM baudą, 423 602 Lt pelno mokesčio, 81 728 Lt pelno mokesčio delspinigių ir 127 081 Lt pelno mokesčio baudą, t. y. daug didesnę sumą, nei buvo numatyta priskaičiuoti suma, kurios užtikrinimui ir buvo areštuotas pareiškėjo turtas. Atsižvelgdamas į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad skundžiamo sprendimo priėmimo dienai egzistavo pagrįsta rizika, jog pareiškėjo turto iki mokestinio ginčo pabaigos gali nelikti, dėl ko mokestinių nepriemokų išieškojimas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas (antroji turto arešto sąlyga). Teismas konstatavo, kad skundžiamas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas VšĮ „Tautvilos inovacija“ prašo pakeisti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą ir panaikinti Šiaulių apskrities VMI 2007 m. kovo 20 d. turto arešto aktą Nr. 6306-28-3782. Pareiškėjas nurodo, kad mokesčių administratorius, areštuodamas mokesčių mokėtojo turtą, visų pirma, turėtų nurodyti kokios aplinkybės buvo įvertintos kaip mokesčių įstatymų pažeidimai. Tačiau nagrinėjamu atveju turto arešto akte nebuvo nurodyta jokių pareiškėjo veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip mokesčių įstatymų pažeidimai, buvo nurodyta tik numatoma priskaičiuoti mokesčių suma. Be to, ši suma nebuvo grindžiama jokiais dokumentais. Atsakovas nebuvo nurodęs pareiškėjui ir jokių aplinkybių, galinčių patvirtinti, jog nagrinėjamu atveju yra pagrįsta rizika, kad pareiškėjas savo turtą gali paslėpti, parduoti ar kitaip jo netekti ir dėl to gali būti sunku išieškoti mokesčius ir su jais susijusias sumas. Tokias aplinkybes atsakovas nurodė tik savo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Tačiau, pareiškėjo nuomone, atsakovo nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip pagrindas turto areštui taikyti. Pareiškėjas nurodo, jog Civilinis kodeksas nenumato, kad juridinis asmuo veiklą turi vykdyti būtent savo buveinėje arba kad jo nuolatinis valdymo organas turi visą laiką būti šioje buveinėje. Dar 2007 m. sausio 26 d. VšĮ „Tautvilos inovacija“ informavo Šiaulių apskrities VMĮ apie savo struktūrinį padalinį, esantį Konstitucijos pr. 23B-110, Vilniuje, kuriame ir buvo vykdoma pagrindinė veikla, nors buveinės adresas tuo metu buvo Serbentų g. 222, Šiauliai. Be to, su įstaigos vadovu visada buvo galima susisiekti mokesčių mokėtojų registre nurodytu telefonu arba per UAB “Vaikonta”, tvarkančios įstaigos buhalterinę apskaitą, įgaliotą asmenį. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jo turtas buvo įkeistas AB bankui “Snoras” vykdant konkretų projektą, kurio pobūdis atitiko pagrindinę pareiškėjo vykdomą veiklą. Kreditas (3 400 000 Lt), kurio grąžinimas buvo užtikrintas įkeitimais, 2007 metų kovo mėnesį buvo grąžintas, o jį grąžinus, 2007 m. kovo 29 d. kredito sutartis papildomu susitarimu Nr. 2 buvo pakeista kredito linijos sutartimi. Pareiškėjo nuomone, tai tik patvirtina jo, kaip ekonominių santykių subjekto, patikimumą. Be to, net tuo atveju, jei bankas nukreiptų išieškojimą į įkeistą pareiškėjo turtą, atsakovas neprarastų galimybės atgauti mokesčio nepriemoką vien iš įkeisto turto likusios vertės, neįskaitant kito pareiškėjui priklausančio turto, nes bendras įkeičiamų daiktų įkainojimas buvo 3 860 000 Lt, o viso pareiškėjui priklausančio turto vertė 2006 m. gruodžio 31 d. buvo 14 178 151 Lt. Atsakovo nurodytą aplinkybę, kad pareiškėjo finansinės skolos per metus išaugo nuo 10 000 Lt iki 3 903 820 Lt, galima paaiškinti tuo, jog 2006 metais iš banko “Snoras” buvo paimtas 3 400 000 Lt tikslinis kreditas, kuris, kaip jau buvo minėta, grąžintas bankui. Tai, kad nuo 2004 m. gruodžio 31 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. pirkėjų įsiskolinimai padidėjo 9 378 903,41 Lt, negali būti vertinama kaip aplinkybė, patvirtinanti tikslingą pareiškėjo siekimą netekti savo turto, nes šiuo atveju didėja ne pareiškėjo įsipareigojimai, o kitų asmenų įsipareigojimai pareiškėjui. Reikalavimo teisių pirkimas yra pagrindinė pareiškėjo veikla, kuri 2005-2006 metais buvo pelninga. Tačiau nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas į aukščiau nurodytas aplinkybes neatsižvelgė. Pareiškėjo nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo areštuoti jam priklausantį turtą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą atsakovas Šiaulių apskrities VMI prašo palikti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo nurodyti jo atsiliepime į pareiškėjo skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Papildomai pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, formuojamą šios kategorijos bylose, teisiniu požiūriu reikšmingas ne registruojamo turto kiekis, kuriuo disponuoja mokesčių mokėtojas, o pagrįstos rizikos, jog pareiškėjas, siekdamas išvengti mokesčių sumokėjimo, paslėps, parduos ar kitaip neteks savo turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų, faktas. Iš pelno - nuostolio ataskaitų, pateiktų kartu su pareiškėjo apeliaciniu skundu, matyti, kad pareiškėjui vykdant savo pagrindinę veiklą (reikalavimo teisių pirkimą – pardavimą) ir didėjant pirkėjų įsiskolinimams, pareiškėjo uždirbamas pelnas per 2005 - 2006 metų laikotarpį mažėjo: per 2005 metus uždirbta 345 301 Lt, per 2006 metus – 164 394 Lt. Tai, kad pareiškėjas, neatsižvelgdamas į šį faktą, ir toliau nuosekliai vykdo skolų pirkimo veiklą, vertintina kaip tikslingas siekimas netekti savo turto, kad būtų išvengta mokesčių sumokėjimo. Atsakovas taip pat pažymi, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 754 straipsnio 1 dalimi, tenkinant reikalavimus prioritetas teikiamas hipotekos kreditoriaus ir įkaito turėtojo reikalavimams. Todėl yra pagrįsta rizika, kad Šiaulių apskrities VMI gali prarasti galimybę atgauti mokesčio nepriemoką ir baudas, nurodytas turto arešto akte, iš turto vertės, likusios patenkinus hipotekos kreditoriaus reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Mokesčių administravimo įstatymo 101 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojo turtas gali būti areštuojamas, jeigu patikrinimo, ar teisingai apskaičiuotas ir sumokėtas mokestis, metu nustatoma mokesčių įstatymų pažeidimų ir yra pagrįsta rizika, kad mokesčių mokėtojas jam priklausantį turtą gali paslėpti, parduoti at kitokiu būdu jo netekti ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčio ir su juo susijusių sumų.
Byloje nustatyta, kad Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2006 m. birželio 7 d. pavedimu buvo atliekamas pareiškėjo mokesčių mokėjimo patikrinimas. Dar nebaigus patikrinimo jau buvo numatyta priskaičiuoti pareiškėjui galimą 145314 litų mokestinę nepriemoką. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas turi 3150000 litų kitų prievolių. Pareiškėjo nekilnojamasis turtas įkeistas. Todėl atsakovui atsirado pagrįsta rizika, kad pareiškėjas gali netekti turto ir dėl to gali būti sunku arba neįmanoma išieškoti mokesčius ir su jais susijusias sumas.
Pažymėtina, kad 2007 m. birželio 19 d. patikrinimo aktu pareiškėjui priskaičiuota nesumokėtų mokesčių ir su jais susijusių sumų 583078,47 litų. Be to, padidėjo ir kiti pareiškėjo įsiskolinimai. Todėl pirmosios instancijos administracinis teismas priėjo prie teisingos išvados, kad atsakovui buvo pakankamas pagrindas areštuoti pareiškėjo turtą. Areštuoto turto vertė nėra didesnė nei priskaičiuoti pareiškėjui mokesčiai ir su jais susijusios sumos. Teismas teisingai nustatė visas reikšmės bylai turinčias aplinkybes, tinkamai taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2007 m. gruodžio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo viešosios įstaigos „Tautvilos inovacija“ apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.