Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-11-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1-3220-957/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-11-05
Bylos Nr.
1-3220-957/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-27127-2019-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-3220-957/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27127-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.4; 1.2.4.6.2.1; 2.12.1.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 5 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Aušros Zakarkienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, turintis pagrindinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, neregistruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalį – vienerių metų laisvės apribojimo bausme, uždraudžiant lankytis baruose, restoranuose, kavinėse, diskotekose; per šį laikotarpį būti namuose nuo 20.00 iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per vieną mėnesį nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti mokytis, dirbi arba užsiregistruoti darbo biržoje; neatlygintinai išdirbti 50 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 9 d. nutartimi, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 21 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį – galutine vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22.00 iki 6.00 val. būti namuose; pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, mokytis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 24 d. nutartimi, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 7 d. nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta bausmė – vienerių metų ir keturių mėnesių laisvės apribojimas pakeista į 90 parų arešto bausmę;

3. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, BK 284 straipsnio 1 dalį – galutine vienerių metų dviejų mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 8, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, per šį laikotarpį įpareigojant jį registruotis darbo biržoje ar pradėti dirbti; neišeiti iš namų nuo 23.00 iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 4 d. nutartimi nustatyta papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – 5 MGL (188,60 Eur) įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kuri turi būti sumokėta per šešis mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 20 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo minėtoje nutartyje klaida, nurodant sumokėjimo terminą – iki 2017 m. rugsėjo 29 d.;

4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – 20 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2015 m. rugpjūčio 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. (dvi paros);

5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 3 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 36 parų arešto bausme, kartu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – šešis mėnesius, skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (baudžiamasis įsakymas įsiteisėjo 2019 m. gegužės 27 d., 2019 m. rugpjūčio 1 d. paleistas iš pataisos įstaigos atlikęs arešto bausmę);

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. V. 2019 m. birželio 26 d., apie 15.00 val., apleistame name, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sugyventinę S. Ž., kilus ginčui pradėjo elgtis agresyviai, šaukti, grasinti susidorojimu, po to nukentėjusiajai S. Ž. kumščiu sudavė smūgius į galvą, į veidą kelis kartus, nukentėjusiajai nukritus ant žemės, ją spardė į įvairias kūno vietas, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš šeimos narį – sugyventinę S. Ž. dėl muštinės žaizdos dešiniajame momenyje, odos įbrėžimo kaktoje, poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, nežymiai sutrikdė jai sveikatą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, labai nuoširdžiai gailisi. 2019 m. birželio 26 d. pamatė, kad jo kuprinėje trūksta 200 Eur. Kaip tik grįžus sugyventinei S. Ž. ir paklausus, kur dingo jo pinigai, pastaroji atsakė, kad sumokėjo skolą. Susinervinęs, kad išleido pinigus, pradėjo ją mušti. Kumščiu trenkė jai ne mažiau 2 kartų į galvą, tada ne mažiau 2 kartų delnu trenkė per veidą. Nukritus nuo smūgių spyrė koja 3 kartus į šoną, tačiau į kurį šoną, neatsimena. Emocijoms atslūgus, jos atsiprašė ir daugiau jos nebemušė. Tada nuėjo prie upės, esančios netoli apleisto namo, kur S. Ž. apsiplovė kruviną veidą. Viskas įvyko apleistame name (duomenys neskelbtini). Papildomos apklausos metu pareiškė, kad prašo vadovautis ankstesniais parodymais, nieko naujo papildyti neturi (b. l. 68-70, 78).

Nukentėjusioji S. Ž. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2019 m. birželio 26 d. apie 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) ji buvo su savo sugyventiniu M. V., šventė jo gimtadienį ir nuėję prie upės vartojo alkoholį. Apie 15.00 val. grįžus namo, M. V. būdamas visiškai neblaivus pradėjo konfliktuoti dėl 200 Eur, kuriuos ji paėmė sumokėti baudai. Konflikto metu M. V. agresyviai pradėjo elgtis, šaukti, grasinti susidorojimu, po to kumščiu pradėjo daužyti į galvą, sudavė į veidą kelis kartus. Tačiau kiek kartų, nurodyti negali. Nukritus ant grindų, M. V. pradėjo ją daužyti koja, daug kartų spardė į visas kūno vietas. Po to M. V. liepus jai įlįsti į židinį, ji įlindo, tačiau kokiu tikslu, nežino. Kai išlindo iš židinio, M. V. apsiramino ir pradėjo jos atsiprašinėti. Dėl jo veiksmų pajuto didelį fizinį skausmą. Kartu nuėjo prie upės, kur apsiprausė. Po to nuėjusi į „Rimi“ iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Apžiūrėję medikai išvežė ją į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, susiuvo galvoje žaizdą. Dėl M. V. sukelto fizinio skausmo nori, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2019 m. liepos 11 d. kreipėsi į Vilniaus teismo medicinos ekspertus su užduotimi atlikti objektų tyrimą. Apie įvykį paaiškino, kad kai M. V. ją mušė, namuose buvo dviese ir niekas nieko nematė. Iš M. V. paėmė 200 Eur tam, kad sumokėtų baudą už tapatybės korteles, kurios buvo pavogtos. M. V. pasikarščiavo, sumušė, tačiau vėliau atsiprašė. Civilinio ieškinio nereikš, nes nei moralinės, nei materialinės žalos nepatyrė, pretenzijų jam neturi (b. l. 22, 47).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 27 d., apie 19.25 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. M. pranešimas apie tai, kad važiuojant link Liepkalnio, šalia Geležinės g. prie pranešėjo priėjo S. Ž., (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, sumuštu veidu ir akimis, kuri prašė iškviesti policiją. Aplinkybės neaiškios, greitosios medicinos pagalbos atsisakė. Pranešėjas kartu su moterimi palauks policijos (b. l. 3).

Iš 2019 m. birželio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad buvo atlikta įvykio vietos apžiūra, liudytojo apklausa ir kartu priimtas pareiškimas, kuriame S. Ž. parodė, kad 2019 m. birželio 26 d., apie 15.00 val. (duomenys neskelbtini), apleistame name, sugyventinis M. V. smurtavo prieš ją, sudavė kelis kartus kojomis ir rankomis į galvą, veidą, kūną. Atlikus pareiškėjos apklausą, ji detalizuodama parodė, kad minėtą dieną, M. V., būdamas visiškai neblaivus, išgertuvių metu, kumščiu pradėjo trankyti jai į galvą, kelis kartus į veidą, po to spardė kojomis į įvairias kūno vietas, liepė lįsti į židinį, į kurį ji įlindo. Po to ištraukęs iš židinio, metė ją ant žemės. Po kurio laiko M. V. pradėjo atsiprašinėti. Juto didelį fizinį skausmą. 2019 m. birželio 27 d., apie 15.20 val. ji pati nuvyko pas medikus, nes labai skaudėjo galvą. Be kita ko, atlikus vietos apžiūrą, matoma bendra netvarka, išmėtyti daiktai, rūbai, matosi girtavimo pėdsakai. Pasak apžiūrą atlikusio policijos pareigūno T. K., ant apžiūros metu dalyvavusios S. Ž. veido matėsi daug mėlynių, veidas patinęs, galvoje siūtinė žaizda, mėlynės aplink akis, virš viršutinės lūpos kairėje pusėje. Pridedamos fotonuotraukos ir vaizdo-garso įrašas, kuris pridedamas prie baudžiamosios bylos voke Nr. 2 (b. l. 9-17).

Iš 2019 m. birželio 28 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji S. Ž. pateikė asmens ambulatorinio gydymo statistinę kortelės kopiją, greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės kopiją, VŠĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės sutikimo kompiuterinei tomografijai kopiją. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad S. Ž. (buvusi R.), gim. (duomenys neskelbtini), 2019 m. birželio 27 d., apie 15.53 val. kreipėsi į medikus dėl galvos žaizdos. Dešinėje galvos pusėje apie 2 cm žaizda, aktyviai nekraujuoja (b. l. 23-29).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. liepos 11 d. specialisto išvados Nr. G 2327/2019(01) matyti, kad remiantis S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta muštinė žaizda dešiniame momenyje, padaryta kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VŠĮ RVUL 2019 m. birželio 27 d., 15.53 val. Odos įbrėžimas kaktoje, padarytas kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina 3-7 parų laikotarpyje iki 2019 m. liepos 11 d. apžiūros. Poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padaryta kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina, 3-7 parų laikotarpyje iki 2019 m. liepos 11 d. apžiūros. Dėl 21-o danties netekimo, padaryto kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, laiko nėra galimybės pasisakyti, kadangi dantenose sužalojimų žymių nėra. Sužalojimai, nustatyti S. Ž., tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38-39).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. specialisto išvados Nr. pG 3444/2019(01) matyti, kad remiantis S. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), apžiūros (atliktos 2019 m. liepos 11 d.) ir medicinos dokumentų duomenimis, pateikiama išvada, jog jai nustatyta muštinė žaizda dešiniajame momenyje, odos įbrėžimas kaktoje, poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, 21-0 danties netekimas. S. Ž. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti mažiausiais keturiais trauminiais poveikiais į aukščiau nurodytas kūno sritis, padarant aukščiau nurodytus kūno sužalojimus. Sužalojimai, nustatyti S. Ž., tiek visumoje tiek ir kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Dėl 21-o danties netekimo, padaryto kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, laiko nėra galimybės pasisakyti, kadangi dantenose sužalojimų žymių nėra (b. l. 43-44).

Iš 2019 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą iš pranešėjo tel. Nr. (duomenys neskelbtini) garso įrašas (vokas Nr. 1), jame reikšmingos informacijos neužfiksuota (b. l. 55).

Motyvuojamoji dalis

M. V. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Nurodyti veikų objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta.

Kaltinamasis M. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. birželio 26 d. pamatė, jog jo kuprinėje trūksta 200 Eur. Kaip tik grįžus sugyventinei S. Ž. ir paklausus, kur dingo pinigai, pastaroji atsakė, kad sumokėjo skolą. Susinervinęs, kad išleido pinigus, pradėjo ją mušti. Pasak kaltinamojo, kumščiu trenkė jai ne mažiau 2 kartų į galvą, tada ne mažiau 2 kartų delnu trenkė per veidą. Nukritus nuo smūgių spyrė koja 3 kartus į šoną. Emocijoms atslūgus, jos atsiprašė ir daugiau nebemušė (b. l. 68-70). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustos nukentėjusiosios S. Ž. duoti parodymai bei kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš nukentėjusiosios S. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog ji itin detaliai bei nuosekliai nurodė visas įvykio aplinkybes bei įvykio situaciją. Nukentėjusioji S. Ž. apklausiama detalizuodama parodė, kad 2019 m. birželio 26 d. apie 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini) su savo sugyventiniu M. V. šventė jo gimtadienį, nuėję prie šalia esančios upės vartojo alkoholį. Apie 15.00 val. grįžus namo M. V. pradėjo konfliktuoti dėl 200 Eur. Konflikto metu M. V. agresyviai pradėjo elgtis, šaukti, grasinti susidorojimu, po to kumščiu pradėjo daužyti į galvą, sudavė į veidą kelis kartus. Nukritus ant grindų M. V. pradėjo ją daužyti koja, spardė į visas kūno vietas. Po to M. V. liepus jai įlįsti į židinį, ji įlindo. Kai išlindo iš židinio, M. V. apsiramino ir pradėjo jos atsiprašinėti. Dėl jo veiksmų pajuto didelį fizinį skausmą. Po to nuėjusi į prekybos centrą iškvietė greitąją medicinos pagalbą, medikai išvežę į VŠĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę susiuvo galvoje žaizdą. Papildomos apklausos metu nukentėjusioji apie įvykį paaiškino, kad kai M. V. ją mušė, namuose buvo dviese ir niekas nieko nematė. Iš M. V. paėmė 200 Eur tam, kad sumokėtų už tapatybės korteles, kurios buvo pavogtos. M. V. pasikarščiavo, sumušė, tačiau vėliau atsiprašė (b. l. 22, 47). Iš 2019 m. birželio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad iš esmės analogiškus parodymus nukentėjusioji S. Ž. davė ir apklausiama iš karto sekančią dieną po nagrinėjamo įvykio, nusikaltimo vietos apžiūros metu. Iš šio protokolo, be kita ko, matyti, kad apžiūrą atlikęs policijos pareigūnas T. K. užfiksavo, jog ant nukentėjusiosios S. Ž. veido matėsi daug mėlynių, veidas patinęs, galvoje siūtinė žaizda, mėlynės aplink akis, virš viršutinės lūpos kairėje pusėje, skruostas patinęs, akivaizdžiai matosi mėlynė (b. l. 9-17). Be kita ko, iš policijos įvykių registro išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog 2019 m. birželio 27 d., apie 19.25 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešėjo V. M. pranešimas apie tai, kad važiuojant link Liepkalnio, šalia Geležinės g. prie pranešėjo priėjo S. Ž. sumuštu veidu ir akimis, kuri prašė iškviesti policiją (b. l. 3). Iš 2019 m. birželio 28 d. savanoriškai pateiktų nukentėjusios S. Ž. medicininių dokumentų matyti, kad 2019 m. birželio 27 d. apie 15.53 val. ji kreipėsi į medikus dėl galvos žaizdos. Dešinėje galvos pusėje apie 2 cm žaizda, aktyviai nekraujuoja (b. l. 23-29). Tuo tarpu iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2327/2019(01) matyti, kad remiantis S. Ž. apžiūros ir medicinos dokumentų duomenimis, jai nustatyta muštinė žaizda dešiniame momenyje, padaryta kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VŠĮ RVUL 2019 m. birželio 27 d., 15.53 val. Odos įbrėžimas kaktoje, padarytas kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina 3-7 parų laikotarpyje iki 2019 m. liepos 11 d. apžiūros. Poodinė kraujosruva kairės akies apatiniame voke, padaryta kietu buku daiktu, labiausiai tikėtina, 3-7 parų laikotarpyje iki 2019 m. liepos 11 d. apžiūros. Dėl 21-o danties netekimo, padaryto kietu buku daiktu ar, galimai, paviršiumi, laiko nėra galimybės pasisakyti, kadangi dantenose sužalojimų žymių nėra. Sužalojimai, nustatyti S. Ž., tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 38-39). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG 3444/2019(01) iš esmės konstatuotos tos pačios aplinkybės, kaip ir prieš tai minėtoje išvadoje (b. l. 44). Taigi, minėtose specialisto išvadose nurodyti duomenys, vertinant juos kartu su aukščiau aptartais įrodymais, neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis M. V. nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą. Sugretinus aukščiau aptartus duomenis, teismas konstatuoja, kad šių byloje esančių įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad M. V. 2019 m. birželio 26 d. prieš nukentėjusiąją S. Ž. panaudojęs fizinį smurtą sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sužalojo sveikatą.

Pažymėtina ir tai, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji S. Ž. duodami parodymus patvirtino, jog jiedu yra sugyventiniai. BPK 38 straipsnyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariu laikomas ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė). Kadangi M. V. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. V. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. V. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 116-118, 120).

Nukentėjusiajai S. Ž. buvo išsiųstas pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, kuriuo ji informuota apie galimybę šį sprendimą apskųsti (b. l. 121). Prašymų, skundų negauta.

Dėl M. V. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę M. V., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta, nukentėjusiajai padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. V. – yra jauno amžiaus, nevedęs, bedarbis (b. l. 113), neregistruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 115), įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, praeityje teistas (b. l. 89-98), veikos padarymo metu buvo baustas administracine tvarka (b. l. 106-112), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi M. V. yra linkęs nusikalsti, savo antivisuomeninio elgesio nekeičia, anksčiau paskirtos nuobaudos ir bausmės jam teigiamos įtakos nepadarė. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad jis padarė analogišką smurtinio pobūdžio veiką prieš sugyventinę S. Ž. (b. l. 102-105). Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam M. V. už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – areštą, jos dydį nustatant didesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis. Teismo vertinimu, atsižvelgus į pirmiau minėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, tokia bausmė atitiks teisingumo ir protingumo kriterijus bei nebus akivaizdžiai per griežta.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam M. V. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam M. V. kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo metu nepaskirta.

Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašas (vokas Nr. 1) ir įvykio vietos vaizdo įrašas (vokas Nr. 2), paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

M. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam devyniasdešimt (90) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. V. paskirti galutinę šešiasdešimt (60) parų arešto bausmę.

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio M. V. sulaikymo dienos.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Bendrojo pagalbos centro skambučio garso įrašą (vokas Nr. 1) ir įvykio vietos vaizdo įrašą (vokas Nr. 2), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti M. V., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Marijus Kursevičius