Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-09-08 · Administracinė byla Nr. I-6993-764/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-09-08
Bylos Nr.
I-6993-764/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-00903-2015-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rasa Ragulskytė-Markovienė, Egidija Puzinskaitė (pran.), Liudmila Zaborovska
Pareiškėjas
A. K.
Atsakovas
Vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos
Trečiasis asmuo
Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM
Kategorijos
  • 6.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-6993-764/2015Proceso Nr. 3-61-3-00903-2015-3Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1.; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 8 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės ir Liudmilos Zaborovskos, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. K. skundą atsakovėms Vidaus reikalų ministerijai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie VRM dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos pensijos dalies priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. K. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–9), prašydamas: 1) atnaujinti skundo padavimo terminą; 2) panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-28 sprendimą Nr. 1D-1129(11); 3) priteisti iš Vidaus reikalų ministerijos visą neteisėtai neišmokėtą pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį – 5 497,16 eurų (18 980,59 Lt), susidariusią nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31.

Pagrįsdamas savo reikalavimus pareiškėjas nurodė, kad nuo 2010-01-01 jam paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija buvo perskaičiuota vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – Laikinasis įstatymas) 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatomis, todėl kiekvieną mėnesį buvo mokama sumažinta pensija. Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kuriomis remiantis buvo perskaičiuota pareiškėjui paskirta pensija, prieštarauja Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjo pensijos perskaičiavimas pagal šias teisės aktų nuostatas yra neteisėtas, todėl jis įgijo teisę į susidariusią pensijos nepriemoką.

Pareiškėjo nuomone, jis nėra praleidęs trejų metų termino skundui paduoti, nes apie savo teisių pažeidimą sužinojo tik 2012-09-21, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas. Teismui nustačius, kad terminas buvo praleistas, pareiškėjas prašo jį atnaujinti dėl ginčo teisinių santykių srityje vyravusio neaiškumo, kaip valstybinių pensijų gavėjai turėtų ginti pažeistas teises.

Atsiliepimas

Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė Vidaus reikalų ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 24) su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Pažymėjo, kad, mokėdama pareiškėjui perskaičiuotą pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, atsakovė veikė teisėtai ir vadovavosi galiojančiais teisės aktais. Pensijos perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas jau yra įvykdytas, todėl šios pensijos dalies kompensavimas negalimas. Konstitucinis Teismas pripažino, kad paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų perskaičiavimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. nuostatas neprieštarauja Konstitucijai, todėl laikytinas teisėtu. 2012–2013 metais pareiškėjo pensija pagrįstai ir teisėtai buvo perskaičiuota vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatomis, nes jų galiojimas valstybinių pareigūnų ir karių pensijų gavėjams buvo pratęstas iki 2013-12-31.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies. Bylos dalis nutrauktina.

Nagrinėjamoje byloje keliamas ginčas dėl pareiškėjui paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos ribojimo 2010–2013 metais, taikant Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. nuostatas.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojo Laikinasis įstatymas ir Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. pakeitimai, kuriais remiantis buvo perskaičiuojamos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime „Dėl pensijų perskaičiavimo ir mokėjimo valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai“, vertindamas Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos) ir 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), konstatavo, kad: 1) Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos), tiek, kiek ji apima Valstybinių pensijų įstatymo 1 str. 1 d. 1–4 p. nustatytas valstybines pensijas, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23, 29, 52 str., konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. (2009-12-09 redakcija), tiek, kiek joje nustatytas valstybinių pensijų perskaičiavimas, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) Laikinojo įstatymo 5 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-02-11, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas jų gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos ir mokamos privalomosios valstybinio socialinio pensijų draudimo įmokos, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.; 4) Laikinojo įstatymo 5 str. 2 d. (2009-12-09, 2010-10-26 redakcijos), tiek, kiek joje nustatytas sumažintų valstybinių pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštarauja (prieštaravo) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2015-05-14 nutarime taip pat konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymas (2011-12-20 ir 2012-12-20 redakcija) tiek, kiek jame buvo nustatyta, kad Laikinasis įstatymas valstybinėms pensijoms, paskirtoms ir mokamoms pagal Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymą, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą ir Lietuvos Respublikos mokslininkų valstybinių pensijų laikinąjį įstatymą, galioja iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31 neprieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimus, konstatuotina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2013-12-31 pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. buvo pagrįstas ir teisėtas. Pensijos gavėjų konstitucines teises pažeidė paskirtų pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas, taikant iki 2012-08-31 galiojusias Valstybinių pensijų įstatymo 3 str. 3 d. (2009-12-08, 2010-11-12 redakcijos) ir Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) išplėstinė teisėjų kolegija 2013-03-12 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A552-519/2013, konstatavo, kad ginčams dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalies priteisimo pagal analogiją taikytinos panašius teisinius santykius reguliuojančios teisės normos, skirtos valstybinių socialinio draudimo pensijų nepriemokų klausimams spręsti, todėl suinteresuoti asmenys savo pažeistas teises dėl valstybinės pensijos mokėjimo galėjo apginti per trejų metų terminą. Išplėstinė LVAT teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogiško pobūdžio bylą dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo, 2013-11-07 nutartyje (a. b. Nr. A444-2232/2013) konstatavo, kad reikalavimui dėl valstybinės pareigūnų ir karių pensijos dalies priteisimo pareikšti taikomas trejų metų procesinis kreipimosi į teismą terminas, kurio eigos pradžia turi būti skaičiuojama nuo pirmosios sumažintos valstybinės pensijos išmokėjimo dienos.

Nustatyta, kad pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija, ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. 2010–2013 metais, buvo perskaičiuojama vadovaujantis Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. ir 5 str. (nuo 2010-08-01 iki 2012-01-31) nuostatomis. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas perskaičiuota pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 m. vasario mėnesį, todėl skundas dėl 2010–2011 metais neišmokėtos pensijos turėjo būti paduotas iki 2013 metų vasario mėnesio. Pirmoji pagal Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas perskaičiuota pensija pareiškėjui buvo išmokėta 2010 metų rugsėjo mėnesį, todėl skundas dėl 2010-08-01–2011-12-31 taikant Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatas neišmokėtos pensijos dalies turėjo būti paduotas iki 2013 metų rugsėjo mėnesio. Nuo 2012-01-01 ir 2013-01-01 Laikinojo įstatymo nuostatų taikymas valstybinių pensijų gavėjams buvo pratęstas atitinkamai iki 2012-12-31 ir iki 2013-12-31. Vadinasi, 2012 ir 2013 metais pareiškėjui paskirta pareigūnų ir karių valstybinė pensija pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuojama esant skirtingam teisiniam pagrindui. Skundą dėl nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 neišmokėtos pensijos dalies priteisimo pareiškėjas turėjo paduoti iki 2015 metų vasario mėnesio, o dėl nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos pensijos dalies priteisimo į teismą galėjo kreiptis iki 2016 metų vasario mėnesio.

Skundą teismui pareiškėjas padavė 2015-02-04 (b. l. 14), t. y. akivaizdžiai praleidęs terminą skundui dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos priteisimo paduoti. Skundas dėl laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2013-12-31 neišmokėtos pensijos dalies priteisimo paduotas nepraleidus taikomo trejų metų procesinio kreipimosi į teismą termino.

Pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą trejų metų skundo padavimo teismui terminą, tačiau nemano, kad jį yra praleidęs, nes skundo padavimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo paskelbimo dienos (2012-09-21), o ne nuo pirmos sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Kita vertus, ilgą laiką net nebuvo aišku, kaip valstybinių pensijų gavėjai turėtų ginti savo pažeistas teises, todėl, nežinodamas ko iš jo reikalauja teisė, pareiškėjas negalėjo laiku kreiptis į teismą.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 34 str. 1 d., teismas gali atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą, jeigu bus nustatyta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. LVAT ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios, konkrečioje teisinėje situacijoje jo pasirinkto elgesio modelio, ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti skundą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai, pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti teisinę situaciją. Savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai inter alia susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą. Pažymėtina ir tai, jog griežtu procesinių terminų skaičiavimu yra siekiama skatinti asmenis operatyviai reaguoti į savo teisių pažeidimą ir įstatymu nustatyta tvarka užtikrinti kaip galima greitesnę jo galbūt pažeistų teisių gynybą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-01-06 nutartis administracinėje byloje Nr. AS822-61/2012; 2011-11-05 nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-62/2011).

Įvertinęs pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kurios, jo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo teismui padavimo terminą, teismas konstatuoja, kad svarbių ir nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių priežasčių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą, nenustatė. Teismas pažymi, kad

nuo 2013-11-07 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja nuoseklią praktiką, kad savo teises valstybinių pensijų gavėjai turėjo ginti per trejus metus nuo pirmosios sumažintos pensijos išmokėjimo dienos. Pirmoji sumažinta pensija pareiškėjui išmokėta 2010 m. vasario bei 2010 metų rugsėjo mėnesiais, todėl į teismą jis turėjo kreiptis iki 2013 metų vasario / rugsėjo mėnesio. Skundą teismui pareiškėjas padavė tik 2015-02-04, t. y. praleidęs nustatytą trejų metų terminą. Jokių objektyvių aplinkybių, kurios sukliudė jam laiku kreiptis į teismą, pareiškėjas nenurodė. Argumentai, kad apie savo teisių pažeidimą jis sužinojo tik po to, kai buvo paskelbtas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas, prieštarauja nuosekliai administracinių teismų praktikai, todėl atmestini. Teismo vertinimu, pareiškėjas terminą praleido dėl pasirinkto pasyvaus elgesio būdo.

ABTĮ 101 str. 7 p. nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą. Atsižvelgus į tai, kad pagrindas atnaujinti skundo padavimo terminą nenustatytas, t. y. pareiškėjo prašymas netenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 101 str. 7 p., bylos dalis dėl reikalavimo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikytų Laikinojo įstatymo nuostatų, nutrauktina.

Sveikatos priežiūros tarnybos prie VRM 2015-01-22 pažyma Nr. 11DP(P)-632 (b. l. 22–23) tvirtina, kad dėl 2012 metų sausio mėnesį taikytų Konstitucijai prieštaraujančių Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų pareiškėjui buvo neišmokėta 110,77 eurų (382,46 Lt) dydžio pareigūnų ir karių valstybinė pensija. Dėl nurodytos sumos byloje ginčo nėra. Atsižvelgus į tai, kad pareigūnų ir karių valstybinių pensijų ribojimas pagal Laikinojo įstatymo 4 str. 1 d. nuostatas pripažintas neprieštaraujančiu Konstitucijai, likusi pareiškėjo reikalavimo dalis netenkintina.

LVAT išplėstinė teisėjų kolegija, nagrinėdama iš esmės analogišką administracinę bylą dėl neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo, nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje dėl sumažintos valstybinės pensijos mokėjimo yra Lietuvos valstybė, o ne Vidaus reikalų ministerija (2013-03-12 nutartis a. b. Nr. A552-519/2013). Atsižvelgiant į tai, neišmokėtos pensijos dalį – 110,77 eurų – įpareigotina išmokėti Lietuvos valstybė, atstovaujama Vidaus reikalų ministerijos.

Pareiškėjas prašo panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-28 sprendimą Nr. 1D-1129(11).

ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p. nustatyta, kad skundžiamas aktas ar jo dalis turi būti panaikinti, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams. Minėta nuostata yra imperatyvi, todėl teismas, nustatęs skundžiamo akto ar jo dalies neteisėtumą, vienareikšmiškai privalo šį aktą ar jo dalį panaikinti.

Nagrinėjamos bylos kontekste pripažintina, kad remiantis teisės aktų ir jų padarinių konstitucingumo bei teisėtumo prezumpcija, Vidaus reikalų ministerija, priimdama 2015-01-28 sprendimą, iš esmės neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir išmokėti susidariusią pensijos nepriemoką. Vis dėlto, tokia situacija, kai administracinis sprendimas, kurio priėmimo teisinis pagrindas yra Konstitucijai prieštaraujanti įstatymo nuostata, ir kuris yra ginčijamas jam teisines pasekmes sukėlusio asmens, nebūtų pašalintas iš teisės sistemos prieštarautų teisėtumo principui. Pareiškėjo teisių pažeidimas iš esmės kyla dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų, pagal kurias pensijų gavėjams buvo sumažinta valstybinė pensija, taikymo, todėl yra pagrindas panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-28 sprendimo Nr. 1D-1129(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo 2012 metų sausio mėnesį. Likusi sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

Teismui priėmus pareiškėjo skundą ir jo pagrindu pradėjus nagrinėti administracinę bylą, Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymą (toliau – Kompensavimo įstatymas), kuris įsigaliojo 2015-08-01. Šiuo įstatymu įgyvendindamas Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimas ir nustatoma praradimų, atsiradusių, be kita ko, dėl valstybinių pensijų, sumažintų dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo, kompensavimo tvarka. Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarime Laikinojo įstatymo 5 str. prieštaravimas Konstitucijai nesiejamas su įstatymo leidėjo pareiga nustatyti sumažintų pensijų kompensavimo mechanizmą. Vadinasi, nuo 2015-08-01 pareiškėjo teisė į dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusią pensijos nepriemoką gali būti ginama dviem būdais, t. y. teisminiu ir pasinaudojant Kompensavimo įstatyme įtvirtintu kompensavimo mechanizmu.

Savo pažeistos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynybos būdą bei apimtį, nustato pareiškėjas, prašyme suformuluodamas savo materialinį teisinį reikalavimą (prašymo dalyką) bei nurodydamas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą (prašymo pagrindą). Teismas negali keisti skundo dalyko, t. y. turi nagrinėti bylą pareiškėjo nurodyto skundo dalyko ribose (LVAT 2008-09-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1627/2008). Pareiškėjas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį nepasinaudojo Administracinių bylų teisenos įstatymo 52 straipsnyje jam suteikta teise tikslinti ir pakeisti skundo pagrindą ar dalyką arba atsisakyti skundo.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, taip pat į tai, kad pareiškėjas pasirinko teisminį savo pažeistos teisės į dėl Laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo susidariusios pensijos nepriemoką gynimo būdą, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo šią pareiškėjo teisę ginti kitu būdu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 ir 2 p., 101 str. 7 p., 127 str. ir 129 str. teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. K. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vidaus reikalų ministerijos 2015-01-28 sprendimo Nr. 1D-1129(11) dalį, kuria atsisakyta išmokėti pareiškėjui neišmokėtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos dalį, susidariusią dėl Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų taikymo 2012 metų sausio mėnesį.

Įpareigoti Lietuvos valstybę, atstovaujamą Vidaus reikalų ministerijos, išmokėti A. K. 110,77 eurų (vieno šimto dešimties eurų ir 77 euro centų) dydžio pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl 2012 metų sausio mėnesį taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo 5 str. nuostatų.

Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

Bylos dalį dėl reikalavimo priteisti pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemoką, susidariusią dėl laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 taikytų Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, nutraukti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė ir pranešėja Egidija PuzinskaitėTeisėjos Rasa Ragulskytė-MarkovienėLiudmila Zaborovska