Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-12 · Civilinė byla Nr. 2A-1673-881/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-12
Bylos Nr.
2A-1673-881/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-11757-2010-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Asta Radzevičienė, Andrius Ignotas
Ieškovas
I. B.
Atsakovas
UAB „Kameras“
Kategorijos
  • 11.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1673-881/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-11757-2010-1Procesinio sprendimo kategorija: 11.10.; 14.1.; 14.4.; 14.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 12 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės,

sekretoriaujant Ritai Sindikaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. sausio 6 d. sprendimo už akių, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1154-141/2011 pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui UAB „Kameras“ dėl neišmokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė I. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo UAB „Kameras“ nesumokėtą darbo užmokestį – 3 200,16 Lt – už 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, 68,00 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1 000,43 Lt už uždelstą atsiskaityti laiką, 1 000 Lt neišmokėtus atostoginius ir moralinę žalą. Nurodė, kad 2010 m. kovo 5 d. su UAB „Kameras“ sudarė darbo sutartį Nr. 2, pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovui dirbti 5 darbo dienas per savaitę, 8 val. per dieną, o atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovei 1 241,00 Lt (neatskaičius mokesčių) ir direktoriaus įsakymu skirti kintamus priedus, mokėti darbo užmokestį vieną kartą per mėnesį. Už 2010 m. rugpjūčio mėn. ieškovė gavo nepilną darbo užmokestį – 200 Lt, nors turėjo būti išmokėta 1 200,01 Lt, už 2010 m. rugsėjo mėn. ir spalio mėn. atlyginimas nebuvo išmokėtas, nors už 2010 m. rugsėjo mėn. turėjo būti sumokėta 1 199,72 Lt, o už 2010 m. spalio mėn. – 1 000,43 Lt.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. sausio 6 d. sprendimu už akių ieškinį patenkino iš dalies – ieškovės I. B. naudai iš atsakovo UAB „Kameras“ priteisė 3 200,16 Lt nesumokėto darbo užmokesčio (suma nurodyta neišskaičiavus priklausančių pajamų ir socialinio draudimo mokesčių) ir 68,00 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laikotarpį, likusią ieškinio dalį atmetė. Taip pat priteisė iš atsakovo 158 Lt žyminio mokesčio ir 4,60 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad ieškovė I. B. dirba UAB „Kameras“ nuo 2010 m. kovo 8 d. Darbo sutartis tarp ieškovės ir atsakovo UAB „Kameras“ nėra nutraukta (Sodros pažyma apie asmens įdarbinimus už 2010-01-01 – 2011-01-31 laikotarpį). Atsakovas laiku ir pilnai ieškovei darbo užmokesčio nemokėjo ir liko skolingas 3 200,16 Lt (neatskaičius mokesčių). Atsižvelgdamas į tai, teismas ieškovei priteisė nesumokėtą 3 200,16 Lt darbo užmokestį ir 68,00 Lt dydžio delspinigių už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

Šalies argumentai

Ieškovės prašymą priteisti iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1 000,43 Lt, teismas atmetė, nurodęs, kad ieškovės darbo sutartis nėra nutraukta, todėl vidutinis darbo užmokestis už uždelstą atsiskaityti laiką jai negali būti priteisiamas (DK 141 str. 3 d.).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas taip pat atmetė ieškovės reikalavimą dėl 1 000,00 Lt neišmokėtų atostoginių. Teismas nurodė, kad pagal DK 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama nutraukiant darbo sutartį neatsižvelgiant į jos terminą, tuo tarpu atsakovės darbo sutartis nėra nutraukta, ji gali naudoti atostogas, todėl pagrindo priteisti kompensaciją už nepanaudotas atostogas nėra.

Teismas nusprendė, kad ieškovės prašymas dėl neturtinės žalos taip pat atmestinas. CPK 178 straipsnyje nurodyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių šio Kodekso tvarka nereikia įrodinėti. Ieškovė nenurodė motyvų, pagrindo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji tikrai patyrė moralinę žalą, todėl priteisti neturtinę žalą nėra jokio pagrindo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė I. B. apeliaciniu skundu prašo ieškovės naudai priteisti iš atsakovo UAB „Kameras“ 3 200,16 Lt darbo užmokesčio už 2010 m. rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesius, 68 Lt delspinigių, vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1 000,43 Lt, už uždelstą laiką, 1 000 Lt neišmokėtų atostoginių, išeitinę kompensaciją, 2 000,86 Lt atlyginimo už lapkričio ir gruodžio mėnesius, visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra netinkamas, nes atsakovas su apeliante iki šiol nėra atsiskaitęs, nors darbo sutartis nutraukta 2011 m. sausio 12 d. pagal 128 straipsnio 1 dalį. Pagal UAB „Kameras“ pažymą apie priskaičiuotą ir neišmokėtą darbo užmokestį, darbdavio įsiskolinimas apeliantei yra 7 900,33 Lt.

Atsakovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Apeliantė pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo jos skundo nenagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija netenkina apeliantės pareiškimo dėl apeliacinio skundo atsisakymo (atsiėmimo), kadangi jis neatitinka tokio pareiškimo turiniui keliamų reikalavimų, t. y. apeliantė nenurodė, kad jai yra žinomos apeliacinio skundo atsisakymo (atsiėmimo) teisinės pasekmės (CPK 308 str.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, todėl ieškovės ieškinį dėl darbo užmokesčio, delspinigių, kompensacijos už uždelstą atsiskaityti laiką, neišmokėtų atostoginių ir moralinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos argumentais, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatyta kiekvieno žmogaus teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį, jis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą (DK 186 str. 1, 2 d.). Taigi, darbo užmokestis apima tiek pagrindinį darbo užmokestį, tiek ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą pagal iš anksto nustatytus rodiklius, t. y. priedus, priemokas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-602/2008). Darbo kodekso 93 straipsnyje įtvirtinta darbdavio pareiga mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį. Remdamasis ieškovo ir atsakovo pasirašyta darbo sutartimi ir vadovaudamasis Darbo kodekso 186, 201 straipsnio nuostatomis, pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo ieškovės naudai priteisė nesumokėtą 3 200,16 Lt darbo užmokestį (už 2010 m. rugpjūčio mėnesį – 1 000,01 Lt, už 2010 m. rugsėjo mėnesį – 1 199,72 Lt ir už 2010 m. spalio mėnesį – 1 000,43 Lt (sumos nurodytos neišskaičiavus priklausančių pajamų ir socialinio draudimo mokesčių).

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino, jog pagal Darbo kodekso 207 straipsnio 1 dalies nuostatas, tais atvejais, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui išmokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai, todėl pagrįstai ieškovei priteisė 68,00 Lt dydžio delspinigius už uždelstą atsiskaityti laikotarpį.

Tiek ieškinyje, tiek ir apeliaciniame skunde ieškovė prašo iš atsakovo taip pat priteisti vidutinį darbo užmokestį, t. y. 1 000,43 Lt, už uždelstą atsiskaityti laiką. Kadangi ieškovė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme dar dirbo atsakovo įmonėje, o įrodymą, kad darbo sutartis buvo nutraukta pateikė tik apeliacinės instancijos teismui, be to, sutartis buvo nutraukta 2001 m. sausio 12 d., t. y. jau išnagrinėjus bylą iš esmės (pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas 2011 m. sausio 6 d.), teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė šį ieškovės reikalavimą, kadangi pagal Darbo kodekso 141 straipsnio nuostatas, kai uždelsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės, darbuotojui turi būti sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką tik tuo atveju, jei darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, sprendimo priėmimo metu ieškovės darbo sutartis dar nebuvo nutraukta, taigi sprendimo priėmimo metu, kompensacija už pradelstą atsiskaityti laiką jai nepriklausė.

Dėl analogiškų argumentų, teisėjų kolegija sprendžia, jog ir reikalavimas priteisti ieškovei iš atsakovo 1 000 Lt neišmokėtų atostoginių buvo pagrįstai atmestas, nes pagal Darbo kodekso 177 straipsnio 2 dalį piniginė kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas išmokama tik nutraukiant darbo sutartį, o pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo metu, su ieškove darbo sutartis dar nebuvo nutraukta.

Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, tuo tarpu ieškovė nenurodė jokių motyvų, reikalavimo pagrindo, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji tikrai patyrė moralinę žalą, todėl atsisakė priteisti ieškovei moralinę žalą. Jokių naujų aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima minėtą ieškovės reikalavimą tenkinti, apeliantė nenurodė ir apeliaciniame skunde.

Kita vertus, apeliantė apeliaciniame skundė iškėlė naujus reikalavimus ir prašo ne tik tenkinti ieškinį visa apimtimi, bet ir priteisti neišmokėtą darbo užmokestį už 2010 m. lapkričio ir gruodžio mėnesius, taip pat išeitinę kompensaciją. Apeliantei išaiškinama, jog CPK 306 straipsnio 2 dalis draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Be to, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme (CPK 312 str.). Taigi teisėjų kolegija nepasisako dėl ieškovės naujai nurodomų aplinkybių bei naujai iškeltų reikalavimų.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde nurodytais teiginiais ir argumentais nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Teisėjų kolegija, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Andrius IgnotasVilija MikuckienėAsta Radzevičienė