Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Lietuvos kelių policijos tarnybos (toliau – Institucija) apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimo J. J. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. nubaustas už tai, kad 2015-04-09, 8.45 val., (duomenys neskelbtini) gatvėje, vairavo UAB (duomenys neskelbtini) priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus. Jam nustatytas lengvas (0,61 promilės su alkoholio matuoklio paklaida) neblaivumo laipsnis. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalis apibrėžianti apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje nagrinėjimo ribas apygardos teisme numato, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Nagrinėjamu atveju, ginčo dėl šio pažeidimo nėra ir teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius pažeidimą. Tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Teigiama, kad J. J. atžvilgiu taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje nebus pasiekti ir tokia nuobauda yra per švelni.

J. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, kuri numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo laipsnis (0,41 promilės iki 1,5 promilės) ir užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki keturių šimtų trisdešimt keturių eurų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Analizuojant skundžiamo Utenos rajono apylinkės teismo nutarimo turinį matyti, kad teismas, skirdamas J. J. administracinę nuobaudą, atsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą teisės pažeidimą ir gailisi dėl jo padarymo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad teisė vairuoti transporto priemones J. J. būtina dėl darbo pobūdžio, o padarytą pažeidimą atsižvelgus į tai, kad jis nesukėlė sunkių pasekmių, vertino kaip atsitiktinio pobūdžio. Be to, pirmosios instancijos teismas pasisakė, kad lyginant su kitais tos pačios rūšies pažeidimais J. J. padarytasis yra mažiau pavojingas bei įvertinęs jo asmenybę charakterizuojančius duomenis, nusprendė, kad administracinės nuobaudos tikslai nagrinėjamu atveju gali būti pasiekti skiriant minimalią, ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą piniginę baudą, su trumpesniu nei numatytas sankcijoje teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos faktines aplinkybes, įvertinęs J. J. asmenybę ir kitas administracinės nuobaudos individualizavimui reikšmingas aplinkybes su tokiu apylinkės teismo sprendimu sutikti negali.

ATPK 30¹ straipsnyje, be kita ko, numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013). Tačiau akcentuotina, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4-2013, 2AT-8-2013, 2AT-13-2013). Tačiau įvertinus pateiktą administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, matyti, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

J. J. rytiniu darbo dienos metu, esant pakankamai dideliam transporto priemonių judėjimo srautui ir intensyvumui, būdamas neblaivus, vairuodamas krovininį automobilį, kaip padidinto pavojaus šaltinį, skirtingai nei nurodo apylinkės teismas padarė vieną šiurkščiausių ir grubiausių teisės pažeidimų, keliantį pavojų transporto eismo saugumui, žmonių gyvybei bei sveikatai. Būtent siekiant prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams eismo dalyvių, jų turto atžvilgiu, įstatymų leidėjas įtvirtino gana griežtas administracines nuobaudas už šio teisės pažeidimo padarymą, tarp jų ir privalomą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ATPK 126 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytam trumpiausiam 12 (dvylikos) mėnesių terminui.

Skundžiamame pirmosios instancijos teismo nutarime nurodytos aplinkybės – teisės pažeidėjo gailėjimasis dėl padaryto teisės pažeidimo, darbo pobūdis, ar alkoholio vartojimo aplinkybės, nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis ATPK 30¹ straipsnio taikymo prasme. Tai, kad padarytas pažeidimas realiai nesukėlė pasekmių ATPK 30¹ straipsnio taikymui reikšmės neturi, nes sukėlus pasekmes – sugadinus turtą ar sužalojus kitus eismo dalyvius, atsakomybė neblaiviam vairuotojui kiltų pagal kitą normą, numatančią ir kitą sankciją už padarytą pažeidimą.

J. J., būdamas profesionaliu vairuotoju, neabejotinai žinojo, jog už jam inkriminuotą pažeidimą yra baudžiama teisės vairuoti transporto priemones atėmimu. Žinodamas, kad teisė vairuoti yra būtina tiek dėl darbo pobūdžio, tiek norint tinkamai pasirūpinti šeimos nariais vairuojantis asmuo, privalėjo elgtis ypač atidžiai ir rūpestingai, įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes sau ir savo šeimos nariams. Tačiau jis sąmoningai pasirinko priešingą teisei elgesį, padarė vieną grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų - vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę kitiems eismo dalyviams. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens bei jo šeimos gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti pažeidėjo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad J. J. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį skirta nuobauda yra aiškiai per švelni, ji buvo netinkamai individualizuota, pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda nebuvo, todėl pirmosios instancijos teismo priimtas procesinis sprendimas keistinas ir J. J. dėl padaryto pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 1 dalyje, padarymo skiriama minimali administracinė nuobauda – bauda 289 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Atkreiptinas dėmesys, jog praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laiko, jeigu teisės atėmimo laikotarpiu nebus padaręs jokio teisės pažeidimo, o taip pat bus gavęs Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, J. J., remdamasis ATPK 329 straipsnio nuostatomis, turės teisę su prašymu kreiptis į apylinkės teismą, kad būtų sutrumpintas specialiosios teisės atėmimo terminas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

Lietuvos Kelių policijos tarnybos apeliacinį skundą tenkinti.

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 18 d. nutarimą pakeisti:

Panaikinti nutarimo dalį, kuria J. J. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, taikant ATPK 30¹ straipsnį, paskirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams ir J. J. paskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą vieneriems metams.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.