Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsituokęs, neteistas, E. R., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), susituokęs, teistas, kaltinami padarę nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Veikų aplinkybės

2017 m. balandžio 26 d. laikotarpiu nuo 08.59 val. iki 09.40 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, E. R., apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.

2017 m. gegužės 2 d. laikotarpiu nuo 09.02 val. iki 09.32 val. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos Ketvirtojo skyriaus patalpose, esančiose Birželio 23-iosios g. 16, Vilniuje, M. M., apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini)dėl pasikėsinimo padaryti sukčiavimą, būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal BK 235 straipsnio 1 dalį už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Teisiamojo posėdžio metu M. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. J. D., kuris yra jo draugas, jo paprašė duoti melagingus parodymus, t. y. pasakyti taip, kaip šis nori, ir jis sutiko. Už tai J. D. jam nieko nežadėjo. Apklausiamas liudytoju jis davė melagingus parodymus. Iš tikrųjų buvo taip: jis nuvažiavo į Visagino rajoną ir rado griovyje automobilį, kurį jis iš griovio išvairavo. Vėliau automobilį ištraukė sunkvežimis. Apklausiamas liudytoju policijos pareigūnams jis sakė netiesą, t. y. jis sakė, kad automobilį vairavo J. D. ir kad jis matė, kaip J. D. įvažiavo į griovį. Iš tiesų minėtą automobilį vairavo J. D. draugė, J. D. nevairavo automobilio, bet jis pareigūnams pasakė, kad automobilį vairavo J. D.. Jis matė, kad J. D. draugė iš tiesų vairavo automobilį. Jo J. D. paprašė padėti ir jis padėjo J. D., pareigūnams sakydamas netiesą. Minėtus melagingus parodymus jis davė Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariato patalpose, esančiose Birželio 23-osios gatvėje. Tuo metu jis į viską atsainiai pažiūrėjo. Jis nesuprato, kad už melagingus parodymus jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Jeigu jis būtų žinojęs, kuo viskas baigsis, jis būtų pasiūlęs J. D. prisipažinti. Jis daugiau taip nedarys, nemeluos, o žinodamas apie padarytą nusikaltimą padės pastarąjį atskleisti ir paprašys žmogaus prisipažinti. Jis labai blogai padarė ir labai gailisi dėl savo veiksmų. Nuo 2012 metų jis prekiauja automobiliais pagal individualią veiklą. Jis anksčiau buvo teistas, bet teistumas išnykęs.

Teisiamojo posėdžio metu E. R. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę jis pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Jo J. D. paprašė nuvažiuoti ir padėti išstumti automobilį. Jis ir M. M. ištempė automobilį. Po to jis davė melagingus parodymus apie tai, kad automobilį vairavo J. D., o iš tiesų automobilį vairavo J. D. draugė. J. D. važiavo kartu su juo ir M. M. ištempti automobilį iš griovio. J. D. automobilio nevairavo. J. D. už melagingų parodymų davimą jam nieko nežadėjo, nes jis ir J. D. yra geriausi draugai. Jis labai blogai padarė. Lenkijoje jis buvo teistas už cigaretes, jam buvo skirta piniginė bauda, kurią jis po truputį moka. Lietuvoje teismas pripažino minėtą nuosprendį ir skyrė jam sumokėti baudą.

Teisiamojo posėdžio metu M. M. ir E. R., kurie nėra kaltinami labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad prisipažįsta esą kalti ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, jų gynėjas ir prokuroras sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. parodė, kad 2017 m. gegužės 2 d. būdamas įspėtas dėl melagingų parodymų apklausiamas liudytoju apklausoje jis nurodė neteisingas įvykio aplinkybes, o teisme teisiamojo posėdžio metu jis davė teisingus parodymus ir teismo atsiprašė. Jis dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailisi, daugiau tokie dalykai nepasikartos (b. l. 106).

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. parodė, kad baudžiamojoje byloje dėl sukčiavimo apklausiamas liudytoju jis davė melagingus parodymus, nors prieš tai jis buvo įspėtas pagal BK 235 straipsnį dėl atsakomybės už melagingus parodymus. Teisiamojo posėdžio metu jis davė teisingus parodymus ir teismo atsiprašė (b. l. 114).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

Teisiamojo posėdžio metu Vidas Makauskas paprašė perduoti M. M. jo atsakomybei pagal laidavimą. Jis yra M. M. tėvas. Jis nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, tik prieš mėnesį jis sužinojo, kas yra įvykę. Jis su sūnumi gyvena gretimuose namuose ir vaikšto vienas pas kitą. Tarp jo ir sūnaus pykčių, nesutarimų nebuvo. Jis sūnui yra pavyzdys. Jis sūnui nesutrukdė padaryti nusikaltimą, tačiau jis sūnui aiškino, kad taip negalima daryti. Jis su sūnumi apie tai kalbėjo, pastarajam aiškino, kad kvaila taip elgtis. Jam toks sūnaus poelgis netikėtas. Jis nesitikėjo, kad sūnus taip gali padaryti. Jis daug metų dirbo draudimo kompanijoje skaičiavimo centro viršininku. Vėliau jis perėjo į Projektavimo institutą, iš ten- į statybų sritį, paskui vėl grįžo į Projektavimo institutą, kuriame dirba programuotoju. Jis turi įgijęs aukštąjį išsilavinimą. Paskutiniu metu jis dirbo draudimo kompanijos autokelių direkcijoje, vėliau jis dirbo valdininku. Šiuo metu jis dirba Priešgaisrinės apsaugos gelbėjimo tarnyboje. Jis nuobaudų neturėjo, jis yra gavęs pagyrimus, garbės raštus. Jis pokalbiais bando įtakoti sūnų. Jis nėra teistas, bet turi administracinių nuobaudų už greičio viršijimą. Su sūnumi sudėtingi santykiai buvo tada, kai sūnus buvo paauglys. Sūnus buvo lepinamas, nes augo pas jo motiną. Jis sakė mamai, kad sūnus turi būti auklėjamas atsakingu žmogumi, turi galvoti, ką daro, atsakyti už savo veiksmus. Jis sūnui sakė, kad kol mokosi, sūnus sulauks pagalbos, o jei nesimokys- privalės dirbti. Baigęs mokyklą sūnus nedirbo. Jis su žmona išsiskyrė, jam teko sūnų pasiimti, kai šiam buvo penkeri metai. Jis gyveno Trakuose, o jo motina norėjo Mantą auginti, ir Mantas norėjo būti pas močiutę. Jis taip pat augino sūnų, kalbėdavo su motina, kaip turi Mantas augti, kaip šį auklėti. Kai Mantas buvo pas močiutę, ši darė Mantui įtaką. Vėliau jo įtaka Mantui didėjo, nes jis su sūnumi kartu gyveno. Jis ir sūnus norėjo kartu gyventi, todėl dabar jie abu kartu gyvena. Jis žino apie sūnaus ankstesnius teistumus. Tai yra jų šeimos tragedija. Jis supranta, kad reikėjo daugiau prižiūrėti sūnų. Tuo metu sūnui draugai darė įtaką. Jis J. D. pažįsta, su pastaruoju jis taip pat kalbėjo, kai šis buvo pas Mantą namuose. Po pirmojo sūnaus teistumo jis sūnui pasakė, kad šį susigrąžino. Jam reikėjo sūnumi labai susirūpinti, tačiau sūnaus pakeisti taip greitai negalėjo. Jam reikėjo laiko suprasti, kaip sūnų paveikti geruoju. Šis procesas yra ištisas ir nepertraukiamas.

Teisiamojo posėdžio metu E. R. paprašė būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį I. K. atsakomybei pagal laidavimą. E. R. nurodė, kad I. K. yra jo sutuoktinės motina. Jis su ja gerai sutaria, dažnai aplanko, telefonu bendrauja, į savaitę tris kartus susiskambina, kas antrą savaitgalį į svečius važiuoja arba jo žmonos motina atvažiuoja.

BK 40 straipsnis.

1. Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo.

2. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu:

2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir

3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

3. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.

4. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

M. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. M. M. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. M. M. nėra teistas, jo padaryti administraciniai nusižengimai nesusiję su šio baudžiamojo proceso metu nagrinėjama nusikalstama veika, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog M. M., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemonę, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoju sutinka būti M. M. tėvas Vidas Makauskas. Vidas Makauskas nėra teistas, administracine tvarka nebaustas. Teisiamojo posėdžio metu Vidas Makauskas parodė, kad jis dirba Specialiojoje priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje Informacinio technologijų ir ryšių skyriuje vyriausiuoju specialistu. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats M. M., jo tėvas Vidas Makauskas jam yra autoritetas, jis klauso V. M. patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad Vidas Makauskas yra vertas teismo pasitikėjimo, yra artimas M. M., su kuriuo kartu gyvena kaimynystėje, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką M. M., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus M. M., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

E. R. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. E. R. nusikalstama veika žala padaryta nebuvo. E. R. Lenkijos Respublikos Augustavo rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 8 d. nuosprendžiu teistas už neteisėtą disponavimą akcizinėmis prekėmis, tačiau duomenų, kad E. R. nuo 2011 metų būtų padaręs naują nusikalstamą veiką, teismas neturi. E. R. administracinėmis nuobaudomis nebaustas, taigi teismas mano, kad yra pagrindas manyti, jog E. R., jam skyrus baudžiamojo poveikio priemonę, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotoja sutinka būti E. R. sutuoktinės motina I. K.. I. K. nėra teista, administracine tvarka nebausta. Teisiamojo posėdžio metu I. K. parodė, kad ji dirba UAB (duomenys neskelbtini), taiso drabužius. Be to, kaip teisiamojo posėdžio metu parodė pats E. R., jo sutuoktinės motina I. K. jam yra autoritetas, jis klauso jos patarimų. Apibendrinant išdėstytus argumentus konstatuotina, kad I. K. yra verta teismo pasitikėjimo, yra artima E. R., atstoja jam motiną, taigi savo pavyzdžiu, asmeninėmis savybėmis bei nuolatiniu bendravimu gali daryti teigiamą įtaką E. R., kad šis laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus E. R., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant dvejų metų laidavimo terminą be užstato, ir baudžiamoji byla nutrauktina.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

BK 67 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės:

1) uždraudimas naudotis specialia teise;

2) viešųjų teisių atėmimas;

3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;

4) turtinės žalos atlyginimas ar pašalinimas;

5) nemokami darbai;

6) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą;

7) turto konfiskavimas;

8) įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu;

9) dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose;

10) išplėstinis turto konfiskavimas.

BK 71 straipsnis (redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 5 d.).

Teismas gali paskirti nuo 5 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoka turi būti sumokėta per teismo nustatytą terminą.

Teismas įsitikinęs, kad baudžiamojo poveikio priemonės- įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymas M. M. ir E. R. galėtų taisomai veikti M. M. ir E. R.: taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę M. M. ir E. R. patirs neigiamus baudžiamosios atsakomybės padarinius tokia apimtimi, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, dėl ko M. M. ir E. R. skirtina BK 71 straipsnyje įtvirtinta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios dydis nustatytinas lygus šios įmokos dydžių vidurkiui- 15 minimalių gyvenimo lygių (toliau- MGL), t. y. 564,90 eurų (iki 2017 m. gruodžio 30 d. buvęs MGL dydis- 37,66 eurų), įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Procesinės prievartos priemonės

BPK 119 straipsnis.

Kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.

BPK 139 straipsnio 1 dalis.

Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

Ikiteisminio tyrimo metu M. M. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 107), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Ikiteisminio tyrimo metu E. R. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 115), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 71, 74 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 139 straipsnio 1 dalimi, 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

M. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojo V. M. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti M. M. baudžiamojo poveikio priemonę- 15 MGL, t. y. 564,90 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

E. R., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos I. K. atsakomybei pagal laidavimą dvejiems metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Skirti E. R. baudžiamojo poveikio priemonę- 15 MGL, t. y. 564,90 eurų dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant šią įmoką sumokėti per dešimt mėnesių nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT70 7044 0600 0026 9468 (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.

M. M. ir E. R. skirtas kardomąsias priemones- rašytinius pasižadėjimus neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus- panaikinti.

Išaiškinti M. M., V. M., E. R. ir I. K., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Išaiškinti M. M. ir E. R., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Teismo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė- įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurios asmuo negali įvykdyti dėl pateisinamų priežasčių, jo prašymu gali būti pakeista kita baudžiamojo poveikio priemone. Asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.