Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovių N. G. ir V. G. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1062-52/05 pagal ieškovų Ž.B., M. P. , R. G. , D. R. , Vladimiro Četverikovo, G. M. , K. D. , J.S., Z. K. , J. K. ieškinį atsakovams I. M. , N. G. ir V. G. dėl paskolos grąžinimo.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Nukentėjusieji J. D. , Ž.B., M. P. , R. G. , D. R. , V.Č., G. M. , J. S., Z. K. , J. K. , M. O. , V.S., V. P. baudžiamojoje byloje prašė teismo priteisti nusikaltimu padarytą žalą. Baudžiamojoje byloje Vilniaus miesto antrosios apylinkės teismas 2002 m. liepos 5 d. nuosprendžiu civilinius ieškinius paliko nenagrinėtais, nes civilinių ieškinių klausimas atsakovui UAB „Meligre“ yra išspręstas ir yra vykdymo stadijoje. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. spalio 9 d. nuosprendžiu nuosprendžio dalį dėl civilinių ieškinių, paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2004 m. vasario 3 d. nutartimi nuspręsta Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 9 d. nuosprendžio dalį, kuria byla pagal nukentėjusiųjų civilinius ieškinius nutraukta, panaikino ir pripažino nukentėjusiesiems teisę į civilinį ieškinį, o jo dydžio klausimą nusprendė perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nukentėjusieji M. O. , V.S., V. P. ieškinių nepareiškė, įrodymų nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo.

Teismas sprendime nurodė, kad įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra nustatyta, kad I. M. ir T. G. , kaip UAB „Meligre“ atstovai veikdami grupėje, iš anksto susitarę, turėdami tikslą apgaule užvaldyti svetimą turtą, manipuliuodami nesąžininga reklama, laikotarpiu nuo 1993 m. vasario 26 d. iki 1994 m. liepos 1 d. UAB „Meligre“ vardu sudarė su piliečiais 18 paskolos sutarčių ir užvaldė 741 560 Lt svetimą turtą. Ieškovai skolas prisiteisė iš UAB „Meligre“, todėl baudžiamojo proceso tvarka byla dėl nukentėjusiųjų reikalavimų priteisti nusikaltimu padarytą žalą buvo nutraukta. Tačiau ieškovai negali išieškoti skolos ir UAB „Meligre“, nes pastaroji turto neturi, visas bendrovės turtas buvo registruotas fizinių asmenų vardu, todėl nėra galimybės atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2004 m. vasario 3 d. nutartyje nurodė, kad nesant galimybės išieškoti skolos iš UAB „Meligre“, kaltinamasis turi atsakyti subsidiariai su UAB „Meligre“ (CK 2.50 str. 3 d.), todėl šioje dalyje nuosprendį panaikino, pripažino ieškovams teisę į ieškinio patenkinimą ir jo dydžio klausimą perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Teismas nurodė, kad I. M. yra nuteistas už svetimo turto užvaldymą grupėje stambiu mastu, tačiau nukentėjusiesiems žala iš UAB „Meligre“ nėra atlyginta, nes bendrovė neturi turto. Tačiau juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievoles subsidiariai savo turtu, jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl dalyvio nesąžiningų veiksmų (CK 2.50 str. 3 d.). UAB „Meligre“ prezidentas ir akcininkas veikė kartu su T. G. , kuris kaip įmonės agentas pasirašinėjo sutartis įmonės verdu, rinko iš ieškovų pinigus, o už surinktas lėšas pirko nekilnojamąjį turtą, kurį registravo savo vardu. Tokiu būdu T. G. , nors ir nebūdamas bendrovės dalyviu, disponavo surinktomis lėšomis. Todėl I. M. ir T. G. yra laikytini juridinio asmens dalyviais (CK 2.45 str.), o tuo pačiu privalo subsidiariai su juridiniu asmeniu įvykdyti UAB „Meligre“ prievolę ieškovams. Teismas rėmėsi aplinkybe, kad I. M. ir T. G. nesąžiningi veiksmai, apgaule pasisavinant pinigus, konstatuoti Vilniaus apygardos teismo 2003 m. spalio 9 d. nuosprendyje. T. G. atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta dėl jo mirties, o jo turtą paveldėjo įstatyminiai įpėdiniai – žmona N. G. ir V. G. , todėl jos privalo atsakyti kreditoriams paveldėto turto apimtyje, įskaitant ir sumas, gautas už jau parduotus butus (CK 568, 569, 587, 594 str. str.). Teismas pažymėjo, kad nėra įvykdyti ankstesni teismo sprendimai dėl skolos išieškojimo iš UAB „Meligre“, todėl įmonei neturint turto savo prievolei įvykdyti, atsakovai subsidiariai su UAB „Meligre“ atsako už juridinio asmens prievoles, neviršijant priteistų sumų. Teismas nurodė, kad priteistino sumos skaičiuotinos prievolės atsiradimo metu, t.y. paskolos sudarymo metu JAV dolerio ir lito santykis buvo 1:4 (CK 6.36 str. 1 d. ir 5 d.). Atsakovų prašymą dėl ieškinio senaties termino taikymo teismas atmetė, nes ieškovai visų pirma bandė išsiieškoti skolas iš UAB „Meligre“, tačiau bendrovė turto neturėjo. Be to, nagrinėjant baudžiamąsias bylas ieškovai įrodinėjo savo teises į ieškinio patenkinimą iš kaltinamųjų ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas tik 2004 m. vasario 3 d. nutartimi pripažino nukentėjusiesiems teisę į ieškinį, todėl ieškinio senaties terminas nepraleistas. Be to, teismas nurodė, kad net ir esant praleistam 3 metų ieškinio senaties terminui, minėtos aplinkybės pripažintinos svarbiomis ir pažeistos ieškovų teisės turi būti ginamos (CK 90 str. 2 d., 1964 m. redakcija). Teismas nenagrinėjo M. O. , V. S. ir V. P. reikalavimų, nes teismo posėdžiuose jie nedalyvavo, nepateikė ieškininių reikalavimų, nepateikė įrodymų, o M. O. padaryta žala yra atlyginta. Ieškovai atsisakė nuo palūkanų priteisimo, šį atsisakymą teismas priėmė ir bylą šioje dalyje nutraukė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai išsprendė ginčą, todėl naikinti skundžiamą sprendimą, apeliaciniame skunde nurodomais motyvais, nėra pagrindo (CPK 328 str.).

Atsakovės 2005 m. liepos 25 d. pateikė patikslintą apeliacinį skundą (2 t., b.l. 106), tačiau tokio apeliacinio skundo patikslinimo CPK nenumato, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja CPK 301, 307 straipsnių nustatyta tvarka paduotą apeliacinį skundą.

1. Sutinkamai su CPK 38 straipsnio 4 dalimi nepilnamečių iki keturiolikos metų, taip pat fizinių asmenų, pripažintų neveiksniais, teises ir įstatymų saugomus interesus gina teisme jų atstovai pagal įstatymą - atitinkamai jų tėvai, įtėviai, globėjai. Byloje, kaip nepilnametės V. G. įstatyminė atstovė, dalyvavo ir gynė teises jos motina N. G. . Todėl įstatymo nustatyta nepilnamečių iki 14 metų teisių apsauga nebuvo pažeista. Įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu Vilniaus miesto savivaldybės vaiko teisių apsaugos tarnybą teismas neturėjo teisinio pagrindo. Tuo labiau, kad gyvenamosiose patalpose, dėl kurių nagrinėjamas ginčas, atsakovės niekada negyveno ir jomis nesinaudojo. V. G. nuolatos gyvena kitoje gyvenamojoje patalpoje, dėl kurios, nagrinėjamoje byloje, ginčo nėra.

2. Apeliacinio skundo argumentas, kad mirusio atsakovės sutuoktinio kaltė baudžiamojoje byloje nebuvo nagrinėjama ir įrodinėjama, nes byla buvo nutraukta dėl jo mirties, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo šioje civilinėje byloje išnagrinėti šias aplinkybes ir nustatyti T. G. kaltę ir jos laipsnį, yra teisinga.

T. G. atžvilgiu apkaltinamasis teismo nuosprendis nėra priimtas. Kitų asmenų atžvilgiu priimtas teismo nuosprendis nagrinėjamoje byloje prejudicinės reikšmės neturi ir gali būti vertinamas tik kaip vienas iš įrodymų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, nagrinėdama civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens N. N. kasacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2004 m. lapkričio 24 d. nutarties ir Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. sausio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo (išieškotojo) Tristar business L.L.C. prašymą suinteresuotam asmeniui (skolininkui) A. N. dėl vykdymo proceso metu buvusių sutuoktinių turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, padalijimo ir turto, iš kurio išieškoma, priklausymo, išaiškino, jog „CPK 666 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo išieškojimas gali būti nukreipiamas į turtą, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu teismo nuosprendyje nustatyta, kad tas turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas. (...) Jeigu teismo nuosprendyje nenurodyta, kad skolininko konkretus turtas yra įgytas už nusikalstamu būdu gautas lėšas kaip bendroji jungtinė nuosavybė, tai šis faktas gali būti nustatomas civilinio proceso tvarka.

Nustačius tokį faktą nukreipiamas išieškojimas į turtą, kuris skolininko gautas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. (...) Kad būtų nukreiptas išieškojimas į turtą, įgytą iš už nusikalstamu būdu gautas lėšas, turi būti nustatytas atitinkamas faktas. Jis nustatomas įvertinant byloje pateiktus įrodymus pagal faktinių duomenų visumą (CPK 185 straipsnis). Turi būti įvertinta, kokiu laiko tarpu ir kokio dydžio lėšos buvo pagrobtos, ar namo statybai jos naudotos.“

Todėl byloje turi būti išaiškinta, ar nusikalstamu būdu gautos lėšos buvo panaudotos įsigyti turtui, į kurį prašoma nukreipti išieškojimą.

Atsakovė N. G. , apklausiama kaip liudytoja baudžiamojoje byloje (2 t., b.l. 185) parodė, kad „po vyro mirties sužinojau, kad mano vyro vardu yra užregistruota vienuolika butų. Ar turėjo vyras tiek pinigų, kad galėtų juos visus nusipirkti aš pasakyti negaliu, nes nežinau. Gali būti, kad jo vardu užregistruotas ir uždarosios akcinės bendrovės „Meligre“ turtas.“ 1996 m. gegužės 15 d. apklausiama liudytoja N. G. parodė (6 t., b.l. 9-10), kad „kartu su šeima vyras negyveno, bet mūsų santykiai buvo draugiški. Apie tai, kuo tiksliai užsiima UAB „Meligre“ vyras man nepasakojo. Iš jo žodžių aš žinau, kad UAB „Meligre“ užsiimdavo nekilnojamojo turto prekyba, buvo pirkusi eilę butų Vilniaus m., bet butai buvo įregistruoti mano vyro, T.G., vardu. (...) Už kokius pinigus mano vyras pirkdavo butus aš nesidomėjau. Kiek butų jis turėjo ir kiek jų pardavė aš taip pat nežinau.“, (...) „Kieno turtas buvo įregistruotas mano vyro T.G. vardu, bei kur nuplaukdavo pinigus, gautus nuo butų pardavimo, aš nežinau.“

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 3 d. nutartyje, priimtoje išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. M. ir nukentėjusiųjų D. R. , G. M. , Ž.B., M. P. , R. G. kasacinį skundą nurodyta, kad I. M. nuteistas už tai, kad jis grupėje iš anksto susitarusių asmenų, būdamas UAB “Meligre” prezidentu, iš anksto susitaręs ir veikdamas grupėje su bendrovės agentu T. G. , o J. S. ir N. O. turto užvaldymo apgaule atvejais ir grupėje su bendrovės steigėja bei akcininke T. K. , pakartotinai apgaule užvaldė svetimą turtą stambiu mastu, laikotarpyje nuo 1993 m. vasario 26 d. iki 1994 m. liepos 1 d., sudarė UAB “Meligre” vardu su piliečiais 18 paskolos sutarčių firmos ūkinei veiklai vystyti pagal kurias gavo iš jų pinigus, žadėdamas juos grąžinti ir mokėti už perduotas pinigų sumas palūkanas, gautų pinigų negrąžino, tuo pakartotinai apgaule stambiu mastu užvaldė svetimą turtą 741 560 Lt. Nutartyje konstatuota, kad visais apgaulės atvejais sutartis su nukentėjusiaisiais sudarė T. G. .

Be to nutartyje pažymėta, kad „sutartys su piliečiais sudaromos juridinio asmens vardu – UAB “Meligre” vardu. Piliečiai sudarydami sutartis žino apie tai. Tuo tarpu gauti iš piliečių pinigai neįnešami į bendrovės kasą, o pasisavinami firmos darbuotojų. Šie darbuotojai už gautus iš piliečių pinigus perka nekilnojamąjį turtą ir perka jį ne juridinio asmens - firmos “Meligre” vardu, o savo, t.y. fizinių asmenų vardu“.“ Prisidengdamas UAB “Meligre” vardu, kas pasireiškė tuo, kad buvo naudojamos šios firmos patalpos, sutartis sudaroma ant šios firmos blankų, I. M. kartu su T. G. skolinosi iš gyventojų pinigus žadėdami mokėti dideles palūkanas, kurių negražino, kas ir inspiravo žalą patyrusių piliečių civilinius ieškinius.“.

Tos faktinės aplinkybės, kad butai, dėl kurių nagrinėjamas ginčas, įsigyti 1993-1994 m., t.y. tuo metu kai T. G. veikė UAB „Meligre“, atsakovė nei iki šio laikotarpio, nei po jo, neįsigijo jokio brangaus turto, neturėjo didelių pajamų, iki šiol su dukra gyvena motinos privatizuotame bute, rodo, jog ji finansiškai nebuvo pajėgi įsigyti turto, dėl kurio nagrinėjamas ginčas.

Pati atsakovė pripažįsta, kad ginčijamuose butuose ji niekada negyvena ir juose nėra buvusi.

Vertindama aukščiau nurodytus įrodymus ir faktines aplinkybes kolegija sprendžia, kad butai, esantys (duomenys neskelbtini) buvo įsigyti S. G. iš už nusikalstamu būdu gautas lėšų. Atsakovė prie jų įsigijimo neprisidėjo. Todėl ieškovų prašomas priteisti žalos atlyginimas turi būti nukreiptas į šį turtą.

3. Teisingas apeliantų argumentas, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad T. G. laikytinas UAB „Meligre“ dalyviu. Sutinkamai su CK 2.45 straipsniu, juridinio asmens dalyviu yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris neišsaugo teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu. Iš UAB „Meligre“ įstatų, akcininkų susirinkimo protokolo (baudž. byla, 1 t., b.l. 55-65) matyti, kad bendrovės įstatinis kapitalas buvo padalintas į 2 akcijas ir po vieną iš šių akcijų priklausė I. M. ir T. K. . Byloje nėra įrodymų, kad T. G. būtų įgijęs kokių nors prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su UAB „Meligre“. Todėl minėtu pagrindu tenkinti ieškinio nebuvo pagrindo.

4. Apeliančių teiginys, kad ieškovai turi teisę kreiptis tik dėl išieškojimo iš ½ turto, t.y. paveldėto turto dalies, o ne viso turto, kaip sprendime nurodė teismas, nepagrįstas.

Pagal CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje yra išvardytas nebaigtinis sąrašas tų atvejų, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį, nes CK 3.123 straipsnio 1 dalyje teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitas aplinkybes. Tokiomis aplinkybėmis gali būti vieno iš sutuoktinių nusikaltimu įgytų lėšų ar turto panaudojimo faktai sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti.

Aukščiau aptartais įrodymais įrodyta, kad butus, dėl kurių sprendžiamas ginčas, T. G. įgijo iš nusikalstamu būdu gautų lėšų. Iš neteisės teisė negali atsirasti. Todėl, nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu vėliau šį turtą įgijo atsakovės, ieškovams priteistų sumų išieškojimas turi būti vykdomas iš viso už nusikalstamu būdu gautas lėšas įgyto turto. Dėl to, kolegijos nuomone, priteistų ieškovų reikalavimų tenkinimui leidžiama nukreipti išieškojimą į atsakovių N. G. ir V. G. turtą: butus, (duomenys neskelbtini), o taip pat į 100 000 Lt lėšas gautas pardavus du butus: (duomenys neskelbtini) (parduota už 20 000 Lt) ir (duomenys neskelbtini) (parduota už 80 000 Lt). Kadangi išieškoma nusikaltimu padaryta žala, o turto įgijimas nusikalstamu būdu pažeidžia viešąjį interesą, teisėjų kolegija, gindama viešąjį interesą išeina už apeliacinio skundo ribų ir leidžia nukreipti išieškojimą ne tik į paveldėtą, bet į visą iš už nusikalstamu būdu gautas lėšas įgytą turtą (CPK 320 str. 2 d.).

Atmetus apeliacinį skundą iš apeliantės priteistinos 222 Lt (2 t., b.l. 75, 82, 117, 136, 158, 175) išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 23 d. sprendimo dalį, kuria nustatyta, kad kreditoriams (ieškovams) atsakovės N. G. ir V. G. atsako 1994 m. liepos 6 d. mirusio T. G. paveldėto turto tikrosios vertės ribose, įskaitant nekilnojamąjį turtą (butus): (duomenys neskelbtini), iš kurių du butai yra parduoti, (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 30 d. pirkimo pardavimo sutartimi parduotas už 20 000 Lt ir butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004 m. birželio 15 d. pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas už 80 000 Lt ir šią dalį išdėstyti taip:

„Priteistų ieškovų reikalavimų tenkinimui leidžiama nukreipti išieškojimą į atsakovių N. G. ir V. G. turtą: (duomenys neskelbtini), o taip pat į 100 000 Lt lėšas gautas pardavus du butus: (duomenys neskelbtini) (parduota už 20 000 Lt) ir (duomenys neskelbtini) (parduota už 80 000 Lt).“

Likusią sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš apeliantės N. G. 222 Lt (du šimtus dvidešimt du litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei