Kauno apygardos teismo nutartis

2021-06-17 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-387-919/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-06-17
Bylos Nr.
1S-387-919/2021
Teisminio proceso Nr.
1-16-1-00069-2008-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aurelijus Rauckis, Kęstutis Dargužis, Darius Kantaravičius
Nuteistasis
O. S.
Advokatai
Ramūnas Mikulskas, Ramūnas Mikulskis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-387-919/2021Proceso Nr. 1-16-1-00069-2008-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.19 (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. birželio 17 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Dariaus Kantaravičiaus, Aurelijaus Rauckio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo O. S. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo gynėjo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2021 m. balandžio 6 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam O. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžiu O. S. buvo išteistinas. Šis nuosprendis buvo apskųstas apeliacine tvarka ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 23 d. nuosprendžiu buvo pakeistas, O. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 178 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 30 d. nutartimi O. S. skundas atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 22 d. išdavė Europos arešto orderį nuteistojo O. S. atžvilgiu.

2. Bausmės pradžia – 2020 m. balandžio 22 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 22 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos nutarimu buvo nuspręsta, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktu nuteistajam O. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos ir nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nesutikdamas su tokiu Komisijos nutarimu nuteistojo O. S. gynėjas pateikė skundą Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. gegužės 20 d. nutartimi skundą atmetė.

Šalies argumentai

4. Skundu apygardos teismui nuteistojo O. S. gynėjas advokatas Ramūnas Mikulskas prašo Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartį, Komisijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarimą panaikinti ir O. S. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistojo gynėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas itin aplaidžiai, formaliai surašė nutartį, kurioje kalbama ne apie O. S., kuris buvo išteisintas ne Visagino miesto apylinkės teismo, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo. Tokie neatitikimai leidžia daryti pagrįstą prielaidą, jog skundas buvo vertinamas atmestinai, naudojant šabloninės nutarties motyvus ir argumentus dėl ko tokia nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Nutartyje teismas sprendė ir pasisakė apie kitą nuteistąjį. Darytina išvada, jog skundas buvo nagrinėjamas formaliai, šališkai, nevertinant konkrečios O. S. situacijos ir aplinkybių. Toks pirmosios instancijos teismo elgesys bei vykdomas formalus teisingumas negali būti toleruojamas šiuolaikinėje teisinėje valstybėje.

4.2. Skunde pažymima, jog sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, svarbu ar asmuo kalėjimo laikotarpiu yra gavęs nuobaudų už teisės pažeidimus, tačiau esminės reikšmės, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, asmens gaunami paskatinimai neturi. Buvimas įkalinimo įstaigoje nėra varžybos, kuriose asmuo siekia gauti kuo daugiau paskatinimų iš įkalinimo įstaigos administracijos. Vien tai, jog asmuo per bausmės laikotarpį nebuvo baustas, suponuoja išvadą apie jo teigiamą elgesio korekciją, siekį pasitaisyti į teigiamą pusę, nebenusikalsti. Neaišku, kokiais duomenimis remiantis pirmosios instancijos teismas, kaip neigiamą aspektą įvardija nuteistojo draugus, bei kokią esminę reikšmę nagrinėjamoje situacijoje tai turi. O. S. visą laiką gyveno ir dirbo (duomenys neskelbtini), todėl nuteistas jokių draugų neturi. Minėti duomenys tikėtina paimti iš kito nuteistojo asmens bylos.

4.3. Skunde gynėjas nurodo, kad Kauno apylinkės teismas sprendė, jog išlieka nuteistojo elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai. Nutartyje nurodoma, jog kriminogeniniai veiksniai nustatyti vertinant O. S. praeitį, tačiau tokie duomenys, visiškai neturi reikšmės situaciją vertinant dabar, kadangi akivaizdžią nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai yra neabejotini: nuolatinė savo poelgių analizė, nuolat palaikomi ryšiai su artimaisiais, šeimos ir socialinių vertybių iškėlimas į pirmą vietą, finansinių įsipareigojimų nebuvimas, problemų dėl piktnaudžiavimo narkotinėmis medžiagomis, alkoholiu nebuvimas. Taip pat atkreipiamas teismo dėmesys, jog laikotarpyje, kai O. S. buvo laisvėje ir gyveno (duomenys neskelbtini), elgėsi pavyzdingai ir laikėsi moralės normų, nebuvo nusikaltęs ar nusižengęs. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistojo praeitimi, nevertindamas to, kad šiai dienai O. S. elgesys, vertybės ir nuostatos yra itin pasikeitusios - nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, komisijos rekomendacijas, dalyvauja nuteistojo adaptacijos programoje, per bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis O. S. baustas nebuvo, taip pat dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dalyvauja organizuojamose viktorinose bei paskaitose, visais įmanomais būdais stengiasi socializuoti save, kiek tai įmanoma bausmę atliekant pataisos namuose. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai stengiasi rasti priežasčių sumenkinti nuteistojo gerą elgesį ir siekį pasitaisyti. Be to, nuteistasis kaltę visiškai pripažįsta, nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis yra susijęs su kriminaline subkultūra, jokių įrodymų dėl diskriminacinių nuostatų pareigūnų ar nuteistųjų atžvilgiu nėra. Lygtinio paleidimo pagrindinis tikslas yra nuteistojo asmens resocializacija. Lygtinis paleidimas padeda sumažinti žalingą įkalinimo poveikį, ir tuo pačiu leidžia pasiekti kitų pozityvių tikslų: mažinamas kalinių skaičius, tokiu būdu sutaupant valstybės lėšų, skiriamų bausmių vykdymui, bei sprendžiama įkalinimo įstaigų perpildymo problema, skatinamas pozityvus nuteistųjų elgesys įkalinimo įstaigoje bei sudaromos palankesnės galimybės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, kaliniai susiduria su daug mažiau problemų, gali lengviau įsitvirtinti visuomenėje, jeigu jie tam tikrą laiką prieš bausmės pabaigą yra prižiūrimi visuomenėje.

4.4. Gynėjas skunde pažymi, jog Kauno apylinkės teismo skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog O. S. yra išrankus darbui, jog sutiktų dirbti tik tokiu atveju, jeigu pataisos namų administracijos jam pasiūlytų patinkantį darbą, yra neteisinga. Skunde atkreipiamas dėmesys, jog asmens noras dirbti mėgstamą ir patinkantį darbą - nėra nusikaltimas, juolab, nėra draudžiama pasirinkti, kokį darbą asmuo nori dirbti. Įkalinimo įstaiga apskritai nepasiūlė O. S. jokio darbo. Todėl taip pat nėra teisingas konstatavimas, jog nuteistasis nevykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Priešingai - nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones: siekia įsidarbinti pataisos įstaigoje (2021 m. kovo 22 d. raštu kreipėsi į VĮ „M.A." dėl galimybės įsidarbinti pataisos įstaigoje), bei dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Pažymėtina tai, jog O. S. šiuo metu nedirba ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, todėl teismo abejonės, dėl nuteistojo tinkamo individualaus socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymo, yra visiškai nepagrįstos. Be to, pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad O. S., paleidus lygtinai iš pataisos įstaigos, bus suteikiamas darbas, kuris padės lengviau ir veiksmingiau integruotis į visuomenę - O. S. yra pateikęs dokumentus, patvirtinančius, jog įmonė UAB „V.B.“ sutiks suteikti darbo vietą, vairuotojo pareigoms užimti. Taip pat pažymėtina, jog paleidus lygtinai nuteistąjį iš pataisos įstaigos, asmuo turės kur gyventi - yra pateiktas K. I. sutikimas, jog lygtinio paleidimo atveju sutiks nuteistąjį priimti gyventi. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad asmuo, dar būdamas laisvės atėmimo įstaigoje, galvoja apie ateitį, kaip galėtų geriau ir laikydamasis visuomenėje pripažintų moralės normų, gyventi išėjus į laisvę.

4.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino ir nepasisakė dėl prastos O. S. sveikatos būklės, diagnozuoto smegenų kraujagyslių displazijos ir to, kad bausmės atlikimas pataisos namuose sukelia itin neigiamą įtaką/padarinius bendrai nuteistojo sveikatos būklei, savijautai, kadangi pataisos namuose nėra gaunama visa reikalinga, kvalifikuota medicininė pagalba, profilaktiniai patikrinimai, kurie yra labai svarbūs turint tokią diagnozę. Taip pat pirmosios instancijos teismas nevertino skunde nurodytų aplinkybių, kad nuteistojo brolis yra pripažintas antros grupės invalidu, jis pats negali pasirūpinti savimi, savarankiškai apsitarnauti, atlikti elementarių buities darbų, dėl ko jam yra reikalinga pastovi kito asmens rūpyba, būtent dėl to 2004 m. rugpjūčio 26 d. Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-849-01/2004 V. S. nustatė rūpybą bei paskyrė jo brolį O. S. V. S. rūpintoju, kuris brolį slaugė, rūpinosi sveikata ir buitimi, teikė kitokią, būtiną ir reikalingą paramą. Pažymėtina, jog šiuo metu, kai O. S. atlieka bausmę pataisos namuose, V. S. neturi rūpintojo, kuris jį prižiūrėtų ir atliktų būtiniausius buities darbus. Todėl taip pat yra pažeidžiamos V. S. teisės ir teisėti interesai, nėra vykdoma Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutartis.

4.6. Be to, skunde pažymima, kad šiuo metu nuteistasis O. S. jau yra atlikęs daugiau nei vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės, tai yra įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau nepaisant to, nutartyje nurodoma, kad nuteistasis į pataisos įstaigą atvyko tik 2021 m. vasario 22 d., todėl praėję mažai laiko, jog būtų galima vertinti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką bei sudarytų pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia teismo išvada prieštarauja įstatymui ir netinkamai taikoma. Lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, jeigu nuteistasis per lygtinio paleidimo laikotarpį pažeis teismo nustatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, bus grąžintas atlikti likusiąją bausmės dalį į pataisos namus.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo O. S. gynėjo advokato Ramūno Mikulsko skundas atmetamas.

5. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą lygtinai gali būti paleidžiami asmenys, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis O. S. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, nuteistojo gynėjo skundas dėl Komisijos priimto nutarimo išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistojo gynėjas, nėra jokio pagrindo.

7. Įvertinus O. S. gynėjo skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teisėjų kolegijai nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu drausmine tvarka nėra baustas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą (gauta UAB „V.B.“ pažyma apie galimybę įdarbinti nuteistąjį), palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teisėjų kolegijos įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama O. S. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas ir Komisija tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Iš Komisijos nutarimo ir skundžiamos apylinkės teismo nutarties turinio matyti, kad teigiami nuteistojo elgesio korekcijos požymiai buvo analizuojami, tačiau jų, tiek Komisijos, tiek ir apylinkės teismo vertinimu, O. S. lygtiniam paleidimui šioje jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo stadijoje vis tik nepakako, kam iš esmės pritaria ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija. Kauno apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, laikėsi visų BVK nuostatų ir savo sprendimą pakankamai aiškiai ir išsamiai motyvavo.

8. Socialinio tyrimo išvados duomenimis nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pagal OASys 54 balai, iš kurių net 29 balų yra dinaminiai. Dinaminių balų skaičius sudaro pagrįstą pagrindą manyti, kad O. S. deda per mažai pastangų mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o jo pataisos procesas vis dar nėra baigtas. Juolab, kad kaip matyti iš pateiktos socialinio tyrimo išvados nuteistajam nustatomas ne vienas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantis kriminogeninis veiksnys – nusikalstamo elgesio istorija (nekintantis); gyvenimo stilius ir draugai – gyvenimo stiliaus bei socialinės aplinkos ypatumai, nusikaltimai buvo vykdomi su bendrininkais; nuostatos – priežiūros/apribojimų pažeidimai, nesupranta savo elgesio motyvų, nesuvokiamos visuomenės nustatytų elgesio taisyklių svarbos. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog O. S. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką.

9. Nors nuteistasis rodo teigiamą darbinę motyvaciją galimo lygtinio paleidimo metu, tačiau pataisos namuose nedirba ar nesimoko. Nuteistasis vieną kartą raštiškai kreipėsi dėl darbo vietos suteikimo (raštiškas atsakymas nėra gautas), tačiau šis pavienis bandymas nelaikytinas aktyviu siekiu įsidarbinti. Be to, O. S. atvykęs į pataisos namus nurodė, kad dirbtų tik tuo atveju jeigu pataisos įstaigos administracija jam pasiūlytų patinkantį darbą. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis yra išrankus darbo pobūdžiui ir negeba įžvelgti darbo teikiamų privalumų. Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad nėra blogai, jog asmuo nori dirbti tik patinkantį ir mėgstamą darbą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, jog vis dėl to asmuo atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę už įvykdytą nusikaltimą. Toks asmuo turi stengtis keisti savo elgesį teigiama linkme ir įrodyti, kad jis tiek pakeitė savo elgesį ir požiūrį, kad yra vertas pasitikėjimo, tai yra sugebės likusią bausmės dalį atlikti būdamas neizoliuotas nuo visuomenės. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, šiuo atveju nėra pagrindo ir išvadai apie stiprią nuteistojo darbinę motyvaciją, kuri, būnant laisvėje, padėtų jam greičiau integruotis į darbo rinką. Įvertinus minėtas aplinkybes nuteistajam inkriminuotą nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu jis atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, finansinės naudos gavimo motyvą bei aplinkybę, jog iš darbo gaunamų pajamų jam būnant laisvėje akivaizdžiai nepakako, kas neabejotinai paskatino jo nusikalstamą elgesį, teisėjų kolegijai kyla pagrįstų abejonių, jog išėjęs į laisvę nuteistasis sugebės tinkamai integruotis į visuomenę ir savo tikslų siekti tik teisėtais būdais, ir priemonėmis.

10. Sutiktina, jog glaudūs santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas ir galimybė įsidarbinti lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, atsižvelgiant į tai, kad aplinkybės, susijusios su šeima ir gyvenamąja vieta bei darbu egzistavo ir nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimų padarymo nesustabdė, leidžia pagrįstai abejoti, jog socialiniai ryšiai, nuolatinė gyvenamoji vieta ir darbo turėjimas analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje O. S. laikysis įstatymų ir nebenusikals. Nors nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad Kauno apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, jog nuteistasis O. S. yra paskirtas savo neįgalaus brolio globėju ir kad nuteistajam atliekant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę yra pažeidžiami nuteistojo brolio teisėti interesai į tinkamą priežiūrą. Šiame kontekste pažymėtina, kad Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2004 m. rugpjūčio 26 d. nutartis dėl V. S. nustatytos globos ir rūpybos yra priimta dar prieš pirmąjį O. S. teistumą, taigi darytina išvada, jog O. S. net ir žinodamas, jog yra atsakingas ne tik su savo du mažamečius vaikus, bet ir už neįgalų brolį, įvykdė net ne vieną nusikalstamą veiką. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir kiti artimieji gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju.

11. Pritariant skundžiamos apylinkės teismo nutarties motyvams, pažymėtina, kad skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis šis teistumas O. S. yra antrasis, o padarytos nusikalstamos veikos panašios, vyrauja finansinio pobūdžio nusikaltimai (plėšimas ir pasikėsinimas įvykdyti vagystę). Pažymėtina, kad praeityje nuteistajam buvo taikytas lygtinis paleidimas, tačiau anksčiau nuteistajam taikyta probacija įtakos jo elgesiui nepadarė, kadangi lygtinio paleidimo metu nuteistasis įvykdė nusikalstamą veiką, kas neabejotinai didina jo pavojingumą visuomenei, bei rodo, kad pavyzdingo ir nepriekaištingo elgesio jam vis tik nepavyko išlaikyti ilgesnį laikotarpį. Šie faktai leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino, o tai neabejotinai atskleidžia O. S. netinkamą požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusių neigiamų vertybių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog tas faktas, jog nuteistasis O. S. buvo pasislėpęs nuo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo, dėl ko jo atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis, pagal kurį nuteistasis buvo sulaikytas (duomenys neskelbtini), kurioje su šeima slapstėsi 5 metus, ne tik leidžia spręsti, jog jis kritiškai nevertino savo neteisėtų veiksmų, bet ir verčia abejoti tuo, ar lygtinio paleidimo taikymo atveju jis sugebės laikytis teismo ir įstatymo jam nustatytų įpareigojimų, tai yra probacijos sąlygų, pakartotinai nepasislėps nuo teisėsaugos institucijų, siekdamas išvengti jam likusios neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Esant tokiam nuteistojo požiūriui, nėra pakankamo pagrindo tikėtis, jog jis, paleistas lygtinai, nepasielgtų analogiškai. Be to, O. S. nors ir nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių reikalavimų, tačiau atlikęs daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės nė karto ir neskatintas. Šie duomenys rodo, kad teigiama nuteistojo elgesio korekcija bausmės atlikimo metu nėra fiksuojama. Įvertinus nurodytas aplinkybes, abejotina, kad ir šiuo metu paleidus nuteistąjį iš pataisos įstaigos lygtinai, jis sugebės prisitaikyti prie bendrųjų visuomenėje priimtų elgesio normų ir jų laikytis ne tik lygtinio paleidimo laikotarpiu. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, informacija apie O. S. teisės pažeidimus yra nekintantis kriminogeninis veiksnys, galintis paskatinti pakartotinį jo nusikalstamumą.

12. Nuteistojo gynėjas skunde nurodo, kad nuteistajam O. S. diagnozuota smegenų kraujagyslių displazija ir į šią aplinkybę Kauno apylinkės teismas netaikydamas lygtinio paleidimo be pagrindo neatsižvelgė. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BVK 11, 174 straipsnius, tarptautinius ir Lietuvos Respublikos teisės aktus laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti teikiamos tokios pat asmens sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tais atvejais, kai tokių reikiamų paslaugų negali suteikti laisvės atėmimo vietų gydymo įstaigos, paslaugos gali būti teikiamos valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros viešosiose įstaigose. Tai reiškia, kad nuteistiesiems suteikiamos tokios pačios kokybės sveikatos priežiūros paslaugos kaip ir laisvėje esantiems asmenims, tai yra sudaromos sąlygos susitikti su asmeniui aktualios srities gydytoju, suteikiamos išsamios konsultacijos dėl asmens sveikatos būklės, paskiriamas gydymas, užtikrinamas savalaikis paskirtas gydymas arba/ir gydytojų rekomendacijų įvykdymas. Nagrinėjamu atveju, teismas neturi jokių duomenų, kad pataisos įstaigoje nuteistajam negalėtų būti užtikrinama reikiama medicininė pagalba.

13. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam O. S. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus O. S. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o nuteistojo nuomonė bei jo paties noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Esant šioms aplinkybėms, konstatuojama, jog Komisijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarimas ir Kauno apylinkės teismo 2021 m. gegužės 20 d. nutartis yra teisėti ir pagrįsti, Lietuvos Respublikos Konstitucijos, BPK ir BVK nuostatų nepažeidžiantys, todėl naikinti juos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo O. S. gynėjo advokato Ramūno Mikulskio skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gegužės 20 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Kęstutis DargužisDarius KantaravičiusAurelijus Rauckis