Tauragės apylinkės teismo nutarimas

2016-05-17 · Byla Nr. A2.2.-854-760/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-17
Bylos Nr.
A2.2.-854-760/2016
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Bajorinienė
Nukentėjusysis
S. P.
Kaltinamasis
I. R.
Kategorijos
  • 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.2.-854-760/2016Teisminio proceso Nr. 4-46-3-00729-2016-4
Registro Nr. ROIK: 16057578474
Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.1.; 2.12.; 2.14.3. (S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 17 d.Tauragė

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Bajorinienė, dalyvaujant I. R., nukentėjusiajam S. P.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

I. R., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, bausta administracine tvarka, gyv. (duomenys neskelbtini), kaltinama pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50 str., 187² str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. balandžio 23 d. apie 10 val. 30 min. I. R. be S. P. žinios, pardavė jam priklausiusį metalo laužą, kurio vertė 50 Eur. Tokiais veiksmais I. R. įvykdė smulkią svetimo turto vagystę, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str.

I. R. kaltę pagal ATPK 50 str. pripažįsta, gailisi. Teigia, kad 2016-04-23 pardavė S. P. priklausantį metalo laužą be jo žinios, pro šalį važiavusiems vyriškiams, nes visiškai neturėjo pinigų.

Nukentėjusysis S. P. parodė, kad I. R. gyvena jo namuose, tačiau jos nebuvo prašęs parduoti jam priklausantį metalo laužą. Įvykio metu jo namuose nebuvo, grįžęs nerado jam priklausančių metalinių daiktų. I. R. jam sakė, kad metalo laužą išsivežė nepažįstami vyriškiai. Apie vagystę pranešė policijai. Vėliau jam I. R. prisipažino pati pardavusi metalo laužą, nes neturėjo pinigų. Neprašo iš pažeidėjos priteisti žalos atlyginimą, nurodė, kad jai atleido

Iš D. Š. rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad pravažiuodama pro (duomenys neskelbtini) mieste ji matė, kaip I. R. su dviem vyrais į autobusiuką krovė metalą (b. l. 5).

Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad 2016 m. balandžio 23 d. 10 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), I. R. pardavė S. P. priklausiusį metalo laužą, kurio vertė 50 Eur. Šie I. R. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 50 str.

Motyvuojamoji dalis

Skiriant nuobaudą I. R. pagal ATPK 50 str., atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į pažeidėjos asmenybę, į jos atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. I. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad kaltę pripažįsta, gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir į tai, kad I. R. už analogišką pažeidimą nebausta, jai skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta nuobauda -86 Eur bauda.

I. R. taip pat buvo kaltinama įvykdžiusi pažeidimą, numatytą ATPK 187² str., tai yra tuo, kad 2016 m. balandžio 25 d. policijos pareigūnams melagingai nurodė įvykio aplinkybes teigdama, jog metalo laužą pavogė kiti asmenys, nors pati jį pardavė.

ATPK 187² straipsnyje numatyta atsakomybė už melagingų parodymų davimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Šis pažeidimas gali būti padaromas tik tyčia, t. y. suvokiant, kad asmens parodymai yra melagingi ir žinant, kad už tai gresia atsakomybė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas tyčios pasireiškimą panašiose savo esme bylose (dėl Baudžiamojo kodekso 235 straipsnio „Melagingi skundas, pareiškimas, pranešimas, parodymai, išvados ir vertimas“) yra išaiškinęs, jog tiesioginė tyčia šio pobūdžio neteisėtose veikose pasireiškia tuo, jog kaltininkas supranta savo procesinę padėtį, žino teisinę pareigą padėti vykdyti teisingumą ir duoti tikrovę atitinkančius, nemelagingus parodymus ar išvadas, paaiškinimus. Tokios pareigos suvokimą bei atsakomybės už jos nevykdymą žinojimą kaltininkas būna patvirtinęs savo parašu ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Kaltininkas taip pat suvokia, kad duoda tikrai tikrovės neatitinkančius parodymus ar paaiškinimus, supranta ir nori, kad tokia informacija būtų užfiksuota procesiniuose dokumentuose ir panaudota byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-616/2006; 2K-164/2010).

Pažymėtina, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog liudytojo, kaip baudžiamojo ar administracinio proceso dalyvio, statusas paprastai yra neutralus, t. y. kaip liudytojas turi būti apklausiamas asmuo, tiesiogiai niekaip nesuinteresuotas bylos baigtimi. Liudytojo parodymų dalyko negali sudaryti duomenys apie tikėtiną jo dalyvavimą darant administracinį teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. EŽTT sprendimuose išaiškinta, kad verčiant liudyti prieš save yra pažeidžiamas teisingo proceso principas, įtvirtintas Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Asmens įpareigojimas (vertimas) atsakyti į klausimus apie įvykius, dėl kurių jam pareikštas kaltinimas Konvencijos 6 straipsnio prasme, nesuderinamas su teise tylėti ir neduoti parodymų prieš save, kuri yra neatskiriama teisingo proceso sąvokos dalis. Šis principas galioja ir tuo atveju, kai nurodytas įpareigojimas (vertimas) asmeniui taikomas skirtingame procese negu tas, kuriame pareikštas kaltinimas (mutatis mutandis Marttinen v. Finland, no. 19235/03, judgement of 21 April 2009; Shannon v. the United Kingdom, no. 6563/03, judgement of 4 October 2005; J.B. v. Switzerland, no. 31827/96, judgement of 3 May 2001; a contrario Macko and Kozubal‘ v. Slovakia, nos. 64054/00 and 64071/00, judgement of 19 June 2007).

Iš minėtų teisės aktų nuostatų darytina išvada, kad asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą teisės pažeidimą, netaikoma atsakomybė tiek už melagingų parodymų davimą baudžiamojoje byloje (BK 235 str.), tiek už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje (ATPK 187² str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. kovo 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Nagrinėjamoje byloje I. R. buvo apklausiama 2016 m. balandžio 25 d. Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate kaip liudytoja apie savo galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, pačiai grėsė administracinė atsakomybė pagal ATPK 50 str. už vagystę, o, kaip jau minėta, asmeniui, apklausiamam apie savo paties galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, netaikoma atsakomybė už melagingų parodymų teikimą administracinio teisės pažeidimo byloje.

Tokios praktikos laikosi ir apeliacinės instancijos teismai (2014 m. rugsėjo 15 d. Kauno apygardos teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-997-498/2014).

Įvertinus nustatytas bylos faktines aplinkybes, teisinį reguliavimą, teismų praktiką bei byloje surinktus ir teismo posėdžio metu tiesiogiai ištirtus įrodymus, darytina išvada, jog I. R. veiksmuose nėra ATPK 187² str. numatyto teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal minėtą straipsnį jos atžvilgiu nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 21 str., 30 str., 30² str., 224 str., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutarė:

Pripažinti kalta I. R., padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50 str. ir jai paskirti 86 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų) baudą.

Nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje, nesant I. R. veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 187² str. sudėties.

Išaiškinti pažeidėjai, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo jai dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėja nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią AB DNB bankas, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių bankas, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske bank A/S Lietuvos filiale, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, įmokos kodas – 1001, paskirtis – ROIK: 16057578474.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Loreta Bajorinienė