- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- ATP-360-491/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00977-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Valdas Petras Meidus
- Pažeidėjas
- J. Š.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Petras Meidus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pažeidėja) apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
NUSTATĖ:
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarimu Pažeidėja buvo nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ str. 1 d. 6500 litų bauda.
Ji nubausta už tai, kad būdama J. Š. įmonės savininke, vykdydama darbdavio funkcijas, 2012-01-05 leido A. T. dirbti bare, esančiame (duomenys neskelbtini), nesudariusi su juo rašytinės darbo sutarties, neįregistravus jos darbo sutarčių registravimo žurnale, neįteikus antrojo darbo sutarties egzemplioriaus, neišdavus tapatybę patvirtinančio dokumento (darbo pažymėjimo) bei neinformavus VSDFV Panevėžio skyriaus.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Pažeidėja prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Ji nurodo, kad teismas, pripažindamas ją padarius teisės pažeidimą, vadovavosi jos bei A. T. paaiškinimais, duotais Darbo inspekcijos pareigūnams, prieš tai šios inspekcijos pareigūnui D. S. juos gąsdinus, jog A. T. bus nubaustas už tai, kad jis gyvena nedeklaruotoje vietoje. Pažymi, jog šią aplinkybę A. S. teismo posėdžio metu patvirtino. Pažeidėja nurodo, kad Darbo inspekcijos pareigūnai naudojo psichologinį spaudimą, jos manymu, tai patvirtina ta aplinkybė, jog į darbo inspekcijos pareigūnų pareigas neįeina administracinių teisės pažeidimų aiškinimas bei baudimas už tokius pažeidimus. Nurodo, kad apklausiama dalyvaujant keliems Darbo inspekcijos pareigūnams ji buvo išsigandusi ir jiems duoto savo paaiškinimo netikslumus ji paaiškino teismo posėdžio metu. Pažymi, kad teismų praktikoje įrodymais pripažįstami tik tokie parodymai, kurie yra patvirtinami teismo posėdžio metu. Ji ir A. T. savo pirminių paaiškinimų teismo posėdžio metu nepatvirtino, tačiau teismas dėl to nieko nepasisakė.
Apeliantė teigia, kad nors teismas nurodė, jog A. T. darbas turėjo būti apmokamas, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų byloje nėra. Teismas daro tik prielaidą, kad darbas negalėjo būti atliekamas nemokamai. Nurodo, kad aplinkybė dėl darbo atlygintinumo byloje nebuvo įrodyta, priešingai, ji paneigta liudytojos L. J., A. T. parodymais bei jos, Pažeidėjos, paaiškinimais. Taip pat byloje neįrodyta, kad A. T. būtų dirbęs pagal grafiką ir paklusdamas nustatytai tvarkai. Nesuprantama teismo užuomina apie atlyginimą natūra. Pažeidėja nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog A. T. jos parduotuvėje žaisdavo, lankydavosi, jam yra nustatytas neįgalumas – jis nevaldo dešinės rankos, todėl nuolat dirbti alaus bare negalėtų, be to, A. T. gauna nuolatines pajamas – netekto darbingumo pašalpą, dėl ko jam užsiimti darbine veikla nereikia, tačiau teismas šiais duomenimis nesirėmė. Taip pat pažeidėja skunde nurodo, kad turi būti įrodyta, jog asmuo atliko ne konkrečias užduotis, o vykdė tam tikrą darbo funkciją, taip pat nurodo, kad byloje nėra įrodymų, kad A. T. pakluso jos nurodymams.
Dėl įrodymų byloje apeliantė nurodo, kad vaizdo įrašas, kaip neva įrodantis A. T. vykdoma darbinę veiklą, netrunka net minutės, be to, jame nesimato asmens, pilstančio alų, nėra vaizdo įrašo datos ir laiko, nėra aišku, kokioje vietoje ir kokiu laiku vaizdo įrašas padarytas. Teigia, teismas nesiaiškino, ar vaizdo įraše užfiksuotas asmuo yra A. T.. Nurodo, kad pagal vaizdo įrašo kokybę, nuspręsti, kas stovi už baro, neįmanoma. Teismas nepasisakė dėl liudytojos L. J. parodymų apie tai, jog liudytoja nematydavo A. T. dirbančio bare bei kad jis ir be jos, Pažeidėjos, žinios galėjo kam nors įpilti alaus.
Pažeidėja mano, kad Darbo inspekcija perdavė informaciją apie administracinį teisės pažeidimą žiniasklaidai, kas Pažeidėjos manymu rodo darbo inspekcijos suinteresuotumą bylos baigtimi ir bandymą daryti spaudimą jos skundą nagrinėjančiam teismui, o darbo inspekcijos pareigūnų parodymai vertintini kritiškai. Pažeidėja teigia, kad institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovai, kurių pareiga yra surinkti visus įrodymus, aplaidžiai atliko savo pareigas, nesiekė objektyviai išsiaiškinti visų galimai padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybių.
Apibendrindama apeliantė nurodo, kad bylos nagrinėjimo metu neginčijamų ir neprieštaringų, pagrindžiančių jos kaltę įrodymų dėl padaryto pažeidimo nėra. Pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kada byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuojama inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Taip pat nurodo, kad sprendžiant administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis in dubio pro reo principu – visos abejonės ir neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio teritorini skyrius prašo J. Š. apeliacinio skundo netenkinti ir 2012-05-30 Panevėžio miesto apylinkės nutarimą palikti nepakeistą. Atsiliepime į paduotą apeliacinį skundą nurodoma, kad J. Š. įmonei priklausančiame bare buvo rastas nelegaliai dirbantis A. T.. A. T. rašant paaiškinimą, jam jokia įtaka nebuvo daroma, jis paaiškinimą rašė laisva valia, suprato jam užduodamus klausimus. Taip pat atsiliepime nurodoma, kad individualios įmonės savininko šeimos nariams taikoma bendra, DK numatyta įdarbinimo tvarka. Nurodo, kad yra nustatyti visi darbo sutarties požymiai – A. T. dirbo realiai, jo darbas neturėjo civilinės sutarties darbo požymių, jo darbas buvo nuolatinis, A. T. buvo susipažinęs su įmonės vidaus tvarka ir jai pakluso. Teigiama, jog teismas teisingai konstatavo, kad A. T. darbas buvo sąlyginai atlygintinas – tai nustatyta atsižvelgiant į A. T. ir J. Š. ryšį. Nurodoma, jog teismas išsamiai, objektyviai ir nešališkai įvertino visus byloje esančius duomenis, teisingai kvalifikavo veiką bei paskyrė nuobaudą.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
ATPK 41³ str. 1 d. numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo 3000 iki 10000 Lt. DK 98 str. numato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra įrodyti nelegalaus darbo objektyvieji požymiai, t. y. jog A. T. Pažeidėjos įmonei priklausančiame bare atliko konkrečias pareigas, dirbo paklusdamas nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai, taip pat apeliaciniame skunde keliama analogiška versija keltai pirmosios instancijos teisme, jog A. T. J. Š. bare tik padėjo, nes yra jos sugyventinis. Su tuo sutikti negalima.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, sprendžia, kad administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ str. 1 d., sudėties objektyvieji požymiai dėl A. T. nelegalaus darbo J. Š. įmonėje byloje yra įrodyti. Pirmosios instancijos teismas išvadą dėl J. Š. kaltės padarius ATPK 41³ str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą padarė įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą – Darbo inspekcijos pareigūnų A. S., J. P., R. T. parodymus, J. Š. ir A. T. rašytinius paaiškinimus, nelegalaus darbo tyrimo aktą, vaizdo įrašą, kitą bylos medžiagą. Šių įrodymų visumos pagrindu teismas pagrįstai konstatavo, kad byloje nėra abejonių, jog A. T. atliko konkrečias darbines funkcijas kitos J. Š. individualios įmonės darbuotojos poilsio metu, o ne teikė pagalbą savo sugyventinei J. Š. padėdamas jai bare.
2012-01-30 Nelegalaus darbo tyrimo aktu nustatyta, kad 2012-01-05 J. Š. įmonei priklausančiame bare adresu (duomenys neskelbtini), prie baro dirba apie 40-45 metų amžiaus vyras, kuris būdamas už baro paima iš baro klientų pinigus, į bokalus pripila alaus. Aplinkybes, jog A. T. patikrinimo metu stovėjo už baro, pardavinėjo klientams gėrimus, pirmosios instancijos teismo posėdyje Darbo inspekcijos darbuotojai patvirtino A. S., J. P., R. T.. Tą pačią dieną, t.y. 2012-01-05, A. T. ir J. Š. Darbo inspekcijos pareigūnams pateikė paaiškinimus raštu. Iš A. T. paaiškinimo seka, kad jis nuo 2011 m. gruodžio 1 d. ateina į J. Š. kavinę, padeda jai dirbti prie baro – pilsto gėrimus, pinigus įdeda į kasą, išduoda kasos čekius. Jame jis paaiškino, kad į darbą ateina kai yra daugiau darbo, J. Š. prašymu, 2012-01-05 pradėjo dirbti nuo 14 val. Tai A. T. patvirtino savo parašu (b. l. 13). Pati J. Š. paaiškinime taip pat pripažino, kad A. T. jai padeda dirbti kai yra daugiau darbo, jai paprašius, taip pat kai baro darbuotojai A. K. yra nedarbo diena (b. l. 14). Iš byloje esančio J. Š. įmonės darbuotojų darbo grafiko matyti, kad 2012-01-05 barmene turėjo dirbti A. K. (b. l. 11), tačiau pagal bylos įrodymus – dirbo A. T.. Taigi tai, kad A. T. J. Š. įmonės bare atliko darbines funkcijas – dirbo barmeno darbą bei pakluso nustatytai darbo tvarkai, patvirtina aplinkybė, kad jis bare dirbdavo tuo metu, kai bare nedirbdavo darbuotoja A. K..
Teismas pagrįstai vadovavosi A. T. ir J. Š. 2012-01-05 paaiškinimais, duotais Darbo inspekcijos pareigūnams. Vertinant šiuos paaiškinimus kartu su kitais įrodymais byloje, paaiškinimuose nurodytos aplinkybės teismui nekelia abejonių. Be to, A. T. ir J. Š. paaiškinimuose nurodytos aplinkybės iš esmės sutampa tarpusavyje, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad A. T. ir J. Š. paaiškinimai neatitinka tikrovės ar buvo rašomi psichologinio spaudimo įtakoje.
Teismas neturi pagrindo abejoti, ar byloje esančiame vaizdo įraše užfiksuotas už baro stovintis asmuo, atliekantis baro darbuotojo funkcijas, yra A. T.. Iš 2012-01-30 Nelegalaus darbo tyrimo akto matyti, kad J. Š. įmonės bare patikrinimas pradėtas 2012-01-05 15.40 val. Byloje esantis J. Š. įmonės kasos aparato kvitas patvirtina, kad bare prekės buvo parduodamos – 2012-01-05 16.07 val. buvo parduotas alus (b. l. 10). A. T. parašu patvirtintas 2012-01-05 jo paaiškinimas yra rašytas 16.30 val. Prieš tai buvo nustatyta jo tapatybė. A. T. savo paaiškinime jokių kitų asmenų, dirbusių bare 2012-01-05, nenurodė. Nelegalaus darbo tyrimo aktu taip pat nenustatyta kitų asmenų, buvusių už baro patikrinimo metu, jų nenurodė ir A. T. bei J. Š. apklausiami teismo posėdyje. Todėl teismui byloje esantis vaizdo įrašas jokių abejonių dėl A. T. nelegalaus darbo fakto nekelia. Be to, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nurodė, kad vaizdo medžiagoje aiškiai matyti būtent A. T., tuo teismas įsitikino A. T. apklausęs teismo posėdžio metu ( b. l. 57).
Šalies argumentai
Apeliantė teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog A. T. gavo kokį nors atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylų dėl nelegalaus darbo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose (aprobuota LVAT teisėjų pasitarime 2005 m. liepos 14 d.) išaiškino, nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį.
Atsižvelgiant į konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, jog A. T. J. Š. įmonės bare dirbo tuo metu, kai jame nedirbo tą dieną turėjusi dirbti barmenė, į tai, kad A. T. darbo pobūdis visiškai atitiko J. Š. įmonėje įdarbinto darbuotojo funkcijas, taip pat į A. T. nurodytą laiką, kurį jis dirba bare (nuo 2011-12-01), pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad A. T. dirbo atlygintinai. Nors iš bylos duomenų matyti, kad abu, tiek A. T., tiek J. Š., nurodė, kad jie yra sugyventiniai, kartu gyvena, veda bendrą ūkį, atsižvelgiant į byloje nustatytus konkrečius A. T. atliktus veiksmus, kurie iš esmės atitinka baro darbuotojo funkcijas. Be to, byloje nustatyta, kad A. T. dirbo tuo metu, kai nedirbo baro darbuotojas, kas pavirtina, kad J. Š. įmonė iš to gavo ekonominės naudos (nesumokant darbuotojai, turėjusiai tą dieną dirbti įmonėje, atlyginimo už tą dieną ir kt.), apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, kad A. T. J. Š. įmonės bare dirbo nelegalų darbą, o ne suteikė vienkartinę pagalbą savo sugyventinei J. Š..
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p., teismas
NUTARĖ:
Palikti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutarimą nepakeistą ir J. Š. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.