- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-07
- Bylos Nr.
- II-280-624/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-00006-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Arūnas Dirvonas
- Pažeidėjas
- E. U.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Arūnas Dirvonas, sekretoriaujant Dinai Belovai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovei advokatei J. U., nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusios institucijos Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos atstovui V. Č., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens E. U. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos 2010-12-17 nutarimo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Zarasų žemėtvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas V. Č. 2010-12-17 E. U. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AT-3 dėl to, kad 2010-11-26 vykdant žemės naudojimo valstybinę kontrolę privačiame 1,72 ha žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone, nustatyta, kad žemės sklypas, kurio savininkas yra E. U., dirbantis UAB „Rąstų technologijos“ staliumi, yra nenaudojamas pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį. Dalis žemės sklypo apsodinta mišku. Likusi žemės sklypo ploto dalis – apie 0,85 ha žemės – yra apleista, nenušienauta, blogos agrarinės būklės. Žemės sklypo savininkas E. U. nesilaiko LR žemės įstatymo 21 str. nustatytų žemės naudotojo reikalavimų. Tuo savo veiksmais jis padarė pažeidimą, už kurį atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 100 str. (b. l. 3).
Žemesnės instancijos teismas
Tarnybos Zarasų žemėtvarkos skyriaus vedėja V. K. 2010-12-17 nutarimu Nr. AT/N-3 E. U. už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaudamasi ATPK 100 str., paskyrė 250 litų baudą (b. l. 4).
Šalies argumentai
E. U. kreipėsi į teismą su skundu ir prašo panaikinti nutarimą. Nurodo, kad tai, jog 2010-11-26 buvo nenušienautas ir nenuganytas patikrintas žemės plotas, realiai ir teisingai įvertinti tikrintojai neturėjo galimybės, nes jau buvo apsnigta. 1,72 ha žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone negali būti naudojamas pagal nustatytą pagrindinę žemės ūkio paskirtį, nes 2006-03-22 buvo išduotas leidimas Nr. 1-05-582 įveisti mišką privačioje žemėje. Būtent šiame žemės ūkio paskirties sklype UAB „Aukštaitijos girios“, parengusi projektą ir pagal sutartį, kurią pagal 2006-10-03 įgaliojimą pasirašė P. U., apželdino mišku ir įsipareigojo jį prižiūrėti 10 metų. Už apželdintos žemės sklypo priežiūrą žemės savininkai moka mokesčius. Šias aplinkybes žinojo ir Tarnybos Zarasų žemėtvarkos skyriaus vedėja V. K.. O. P. ir E. U. pagal susitarimus ir notarinį įgaliojimą visas teises į žemės ūkio paskirties žemės sklypo apsodinimą mišku ir su tuo susijusius veiksmus perdavė bendrasavininkui P. U., kuris ir rūpinasi šiuo sklypu. Todėl administracinėn atsakomybėn E. U. yra patrauktas neteisėtai, o priimant nutarimą buvo pažeistos ATPK 9 straipsnio 1 dalies nuostatos, kurios numato, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Taip pat buvo pažeistos ATPK 260 str. nuostatos, kad surašant protokolą, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išaiškinamos jo teisės ir pareigos, numatytos šio kodekso 272 straipsnyje, ir tai pažymima protokole. Be to, teigia, kad jam nebuvo išaiškintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Po protokolo surašymo iš karto buvo priimtas nutarimas ir paskirta administracinė nuobauda, o tai prieštarauja teisingam bylos išsprendimui, numatytam ATPK 248 straipsnyje (b. l. 1–2).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokatė J. U. palaikė skundą ir prašė jį tenkinti iš esmės jame išdėstytais motyvais.
Šalies argumentai
Teismo posėdyje institucijos, paskyrusios nuobaudą, atstovas su skundu nesutiko ir prašė jo netenkinti.
Skundas netenkinamas.
Žemesnės instancijos teismas
VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad O. P., E. U., P. U. nuosavybės teise priklauso 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Salako kadastrinėje vietovėje, (duomenys neskelbtini) k., Zarasų r. (b. l. 31).
Zarasų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja R. J., vyr. specialistas V. Č., vyresn. specialistė V. G. atliko planinį patikrinimą, ar laikomasi žemės naudojimo reikalavimų 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone. Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010-09-28 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 157-9 konstatuota, kad žemės sklypas nenaudojamas pagal nustatytą žemės ūkio paskirtį - apleistas, nenušienautas, užaugęs piktžolėmis. Konstatuota, kad žemės savininkai pažeidė Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytas žemės naudotojo pareigas (b. l. 30). Zarasų žemėtvarkos skyrius 2010-09-30 raštu Nr. 1-07-364 prašė nedelsiant pašalinti Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010-09-28 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 157-9 įvardintus pažeidimus ir iki 2010-10-20 raštu informuoti Zarasų žemėtvarkos skyrių (b. l. 29).
Zarasų žemėtvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja R. J., vyr. specialistas V. Č., vyresn. specialistas R. G. antrą kartą atliko planinį patikrinimą, ar laikomasi žemės naudojimo reikalavimų 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Salako seniūnijoje, Zarasų rajone. Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010-11-26 žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 157-37, nurodoma, kad žemės naudojimo patikrinimo 2010-09-28 akte Nr. 157-9 buvo nustatyti žemės naudojimo pažeidimai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad apie 0,85 ha žemės sklypo ploto yra apsodinta mišku, o likusi žemės sklypo ploto dalis yra apleista, nenušienauta ir blogos agrarinės būklės. 2009-09-28 Žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 157-9 nustatyti žemės naudojimo pažeidimai nešalinti (b. l. 15).
Zarasų žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistas 2010-12-17 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. AT-3 dėl to, kad 2010-11-26, vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolę privačiame žemės ūkio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) kaime, Zarasų rajone, buvo nustatyta, kad dalis žemės sklypo – apie 0,85 ha – yra apsodinta mišku. Likusi sklypo dalis apleista, nenušienauta, blogos agrarinės būklės. Žemės sklypo savininkas E. U. nesilaiko Žemės įstatymo 21 straipsnyje nustatytų žemės naudotojo reikalavimų (b. l. 13). Skundžiamu nutarimu už administracinio teisės pažeidimo protokole inkriminuojamo pažeidimo padarymą, vadovaujantis ATPK 100 straipsniu, E. U. paskirta 250 Lt bauda (b. l. 12).
Motyvuojamoji dalis
ATPK 100 straipsnyje nustato, kad privačios nuosavybės teise priklausančios, nuomojamos ar subnuomojamos žemės nesutvarkymas taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal paskirtį, užtraukia baudą nuo dviejų šimtų penkiasdešimties iki penkių šimtų litų.
Žemesnės instancijos teismas
LR žemės įstatymo 21 str., kuriame numatytos žemės savininkų ir kitų naudotojų pareigos, 1 ir 2 p. numato, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį (1 punktas), laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose nustatytų reikalavimų (2 punktas). LR žemės įstatymo 25 str. 1 d. numato, kad žemės ūkio paskirties žemei pagal teritorijų planavimo dokumentus priskiriami žemės plotai, naudojami arba tinkami naudoti žemės ūkio produktų gamybai, tarp jų žemės naudotojui priklausančiais gyvenamaisiais namais ir ūkiniais statiniais užstatyti plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, kiemai, žemė, tinkama paversti žemės ūkio naudmenomis, žemės plotai, užstatyti statiniais, naudojamais veiklai, susijusiai su žemės ūkio produkcijos gamyba, taip pat Vyriausybės nustatyto dydžio miškų plotai, jeigu jie nesuformuoti atskirais sklypais, ir kitos šiuose žemės plotuose įsiterpusios ne žemės ūkio naudmenos, o 3 d. – kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus: tikslinamos esamų ūkių žemės valdų ribos; formuojamos naujos ūkių žemės valdos; statomos ūkininkų sodybos ir žemės ūkio veiklai reikalingi ūkiniai statiniai, tiesiami keliai su tvirta danga; įrengiami tvenkiniai; sodinamas miškas; žemės ūkio naudmenomis paverčiami miškai, pelkės ir krūmai bei kitos ne žemės ūkio naudmenos.
Nors pareiškėjas skunde ir jo atstovė teismo posėdyje teigia, kad sklypas negali būti naudojamas pagal nustatytą pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį – 2006-03-22 buvo išduotas leidimas įveisti mišką šiame žemės sklype, parengtas miško želdinimo projektas ir atlikti želdinimo darbai ir t.t., dalis sklypo palikta savaiminiam miško žėlimui, tai nesudaro pagrindo teigti, jog E. U. nepadarė pažeidimo, numatyto ATPK 100 str.: leidimo šiame žemės sklype įvesti mišką išdavimo ir miško želdinimo projekto korektūros, pagal kurią ir įveistas miškas, rengimo metu galiojusios LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintos Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklės (2004 08 26 įsakymo Nr. 3D-495/D1-452 redakcija), numatė, kad: miškai įveisiami pagal savivaldybių teritorijų miškų išdėstymo žemėtvarkos schemas, o kai jų nėra – pagal savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje arba pagal žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis. Tuo atveju, kai savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schema neparengta, šių taisyklių 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose žemės plotuose bei 2.1 punkte nurodytų vietovių žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 39 balai ir šie plotai yra nemelioruoti arba tuose plotuose melioracijos sistemos teisės aktų nustatyta tvarka nurašytos, miškas gali būti įveisiamas parengus žemės sklypų planus su įveisiamo miško ribomis, kituose žemės plotuose – parengus kaimo plėtros žemėtvarkos projektus miškui įveisti ne miško žemėje (4 p.); žemės savininkas, norintis ne miško žemės sklype įveisti mišką, apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento teritoriniam žemėtvarkos skyriui (toliau - Žemėtvarkos skyrius) pateikia prašymą, prie jo pridėdamas žemės sklypo plano M1:10 000 su pažymėtomis ribomis, pagal kurias jis pageidauja įveisti mišką, bei pažymėjimo apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį kopijas. Jeigu mišką pageidaujama įveisti šių taisyklių 2.5 punkte numatytoje teritorijoje, pridedama detalaus plano kopija (6 p.); žemėtvarkos skyrius, gavęs žemės savininko prašymą leisti įveisti mišką jo žemės sklype, jei tai numatyta savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo žemėtvarkos schemoje, pažymi žemės savininko pateiktame žemės sklypo plane numatomo įveisti miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą (1 priedas) įveisti mišką. Prašymas turi būti išnagrinėtas ir leidimas išduotas per 15 darbo dienų nuo prašymo pateikimo (7 p.); jeigu savivaldybės teritorijos miškų išdėstymo schema neparengta, Žemėtvarkos skyrius, gavęs prašymą įveisti mišką 2.2, 2.3.2, 2.4 ir 2.5 punktuose nurodytuose žemės plotuose bei 2.1 punkte nurodytų vietovių nemelioruotuose žemės plotuose, kurių dirvožemio našumas ne didesnis kaip 39 balai, ir 6 punkte nurodytus dokumentus, parengia žemės sklypo planą su įveisiamo miško ribomis, kuriame pažymi įveisiamo miško ribas bei plotą ir išduoda žemės savininkui leidimą įveisti mišką. Prašymas išnagrinėjamas ir leidimas išduodamas per 30 darbo dienų (10 p.); tais atvejais, kai Žemėtvarkos skyrius žemės sklypo savininkui išduoda leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, turi būti parengtas ir valstybinio miškų pareigūno patvirtintas Miško želdinimo projektas. Jame nurodoma želdinamo sklypo ribos ir plotas, želdinių rūšinė sudėtis ir tankumas, atstumai tarp sodinamų medelių, jų išdėstymas ir kiekis pagal medžių ir krūmų rūšis, miško želdinimo ir dirvos ruošimo būdai ir želdinių apsaugos priemonės (12 p.).
Atsižvelgiant į minėtą reglamentavimą bei aplinkybę, kad miško želdinimo projektas buvo perengtas ir patvirtintas tik daliai – 1 ha – pareiškėjui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio 1,72 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), tik šioje sklypo dalyje miško želdinimo darbai ir yra atlikti (išskyrus 0,15 ha, kur pagal projektą (projekto korektūrą) yra kelias, priešgaisrinė juosta ir kt.), likusi šio žemės sklypo dalis turi būti naudojama pagal pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį, t.y. žemės ūkio, tačiau, kaip pripažino pats pareiškėjas E. U. savo paaiškinime (b. l. 14) ir matyti iš pateiktų įrodymų (b. l. 15-17), yra nenušienauta, kadangi, kaip teigiama, būtų nušienauti jauni medeliai, iš kurių savaime turėtų išaugti miškas.
Pareiškėjo atstovės teismo posėdyje nurodytas teiginys, kad dalyje žemės sklypo, kur, dėl reljefo ypatumų nebuvo galima atlikti miško želdinimo darbų, miškas auga savaime, nėra įrodytas, be to, ir nėra reikšmingas: nuo 2009-03-20 galiojanti LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklių 2 ir 13 p. redakcija (2009-03-10 įsakymo Nr. 3D-155/D1-93 redakcija) numato, kad: miškas įveisiamas jį želdinant (sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis) arba jam želiant (be žmogaus pagalbos arba taikant žėlimą skatinančias priemones); tais atvejais, kai žemės sklypo savininkas iš žemėtvarkos skyriaus gauna leidimą įveisti mišką ne miško žemėje, jis turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą pagal Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-199 (Žin., 2008, Nr. 45-1702), reikalavimus. Vadovaujantis šiuo projektu miškas veisiamas, saugomas ir prižiūrimas. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. D1-1999 (toliau – ir Nuostatai), 3 p., kuriame pateikiamos šiuose nuostatose vartojamos sąvokos, numato: miško želdiniai – žmogaus pasodinti arba įveisti sėjant sėklas miško medžiai ir krūmai (ne mažesniame kaip 0,1 ha plote) atkuriant arba įveisiant mišką (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Mišriu miško atkūrimo ir įveisimo būdu atkurtas arba įveistas miškas priskiriamas želdiniams, kai želdinti medeliai arba krūmai sudaro 50 proc. ir daugiau šiuose Nuostatuose nustatyto jų skaičiaus; miško želdinimas – miško atkūrimas arba įveisimas sėjant miško medžių ir krūmų sėklas arba sodinant iš jų išaugintus sodmenis; miško žėlimas – miško atsikūrimas arba įsiveisimas be žmogaus pagalbos arba taikant miško žėlimą skatinančias priemones; miško žėlimo skatinimas – palankių sąlygų miško žėlimui sudarymas, taikant specialias ūkines priemones; miško žėliniai – savaime sužėlę miško medžiai ir krūmai ne mažesniame kaip 0,1 ha plote, atsikuriant miškui arba apželiant mišku žemėms, kuriose miškas prieš tai neaugo (terminas dažniau vartojamas kalbant apie jauną mišką). Miško žėliniams priskiriamas miškas, kai savaime išaugę medeliai sudaro daugiau kaip 50 proc. šiuose Nuostatuose nustatyto medelių skaičiaus; želdavietė – sklypas miškui želdinti; želvietė – sklypas miškui želti. Nuostatų 23 p. numato, kad privačioje žemėje miškas įveisiamas ir medynai ir (ar) krūmynai pertvarkomi vadovaujantis Nuostatų 6 priede nurodytu Miško želdinimo ir žėlimo projektu, kurį tvirtina valstybės įmonės miškų urėdijos miškų urėdas ar jo įgaliotas valstybinis miškų pareigūnas. Miškas atkuriamas pagal privataus miško vidinės miškotvarkos projektą, kuriame turi būti suprojektuotas ir su miško savininku suderintas miško atkūrimo būdas, tikslinės medžių rūšys, jų išdėstymas, bendras tankis 1 ha ir miško želdinių ar žėlinių priežiūros ir apsaugos priemonės. Kai miškas kertamas be vidinės miškotvarkos projekto arba vidinės miškotvarkos projekte nesuprojektuotos miško atkūrimo priemonės, miškas atkuriamas pagal biržės rėžėjo sudarytą Nuostatų 6 priede nurodytą Miško želdinimo ir žėlimo projektą.
Atsižvelgiant į minėtus Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų reikalavimus, galima teigti, kad žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai, norėdami palikti dalį šio žemės sklypo želvietei, t.y. savaiminiam miško žėlimui, ir šiai sklypo daliai turėjo nustatyta tvarka parengti projektą. Kadangi tokio projekto nėra, nepateikti įrodymai, kad 0,72 ha šio sklypo yra želvietė, šis 0,72 ha žemės sklypo dalis nėra tvarkoma taip, kad ji būtų tinkama naudoti pagal pagrindinę tikslinę – žemės ūkio – paskirtį, E. U., kaip šio žemės sklypo dalies bendrasavininkis, pagrįstai patrauktas atsakomybėm pagal ATPK 100 str.
Kiti pareiškėjo skunde ir jo atstovės teismo posėdyje nurodyti teiginiai, susiję su nutarimo nepagrįstumu, nėra reikšmingi: pateiktas įgaliojimas patvirtina, kad E. U. įgaliojo P. U. atlikti veiksmus, susijusias su ir žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), apsodinimu mišku, tačiau juo neperduotos teisės šį sklypą valdyti ar naudoti, todėl E. U. yra atsakingas už jo (sklypo) naudojimą pagal teisės aktų reikalavimus. Be to, tokie juridiniai faktai - apie sklypo dalies perdavimą valdyti, naudotis kitam asmeniui – nėra registruoti Nekilnojamo turto registre (CK 6.478 str. 2 d., 6.547 str. 2 d., 6.629 str. 2 d.).
Pareiškėjo teiginiai, susiję su ATPK nuostatų, reglamentuojančių protokolą surašymą ir bylos nagrinėjimą, pažeidimu, nėra įrodyti: kaip matyti protokolo turinio (b. l. 3), pareiškėjas E. U. pasirašydamas patvirtino, jog jam teisės, numatytos ATPK 272 str., išaiškintos, apie bylos nagrinėjimą pranešta, duomenų, kad jis būtų prašęs 2010-12-27 bylos nenagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 ir 4 dalimis, 128 straipsniu, 129 straipsniu,
nutaria:
E. U. skundo netenkinti ir Nacionalinės žemės tarnybos prie LR žemės ūkio ministerijos Zarasų žemėtvarkos skyriaus 2010-12-17 nutarimą Nr. AT/N-3, kuriuo E. U. pagal ATPK 100 str. paskirta 100 Lt bauda, palikti nepakeistą.
Nutartis per 10 dienų nuo jos paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.