Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2015-06-02 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1880-988/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2015-06-02
Bylos Nr.
1-1880-988/2015
Teisminio proceso Nr.
1-02-6-00036-2015-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Darius Pranka
Kaltinamasis
J. M.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1880-988/2015Teisminio proceso Nr. 1-02-6-00036-2015-6Procesinio sprendimo kategorija 2.10.1.; 1.1.7.2.4.; 1.2.18.10. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. birželio 2 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka,

išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje

J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta - ten pat), neteista,

kaltinama nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 222 straipsnio 1 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. apgaulingai tvarkė UAB „Aljus ir Ko“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus, o būtent: ji, nuo 2005-08-03 iki 2012-02-29, eidama UAB „Aljus ir Ko“ (įm. k. 300018574, reg. Savanorių pr. 142, Vilniuje) buhalterės pareigas, ir vadovaujantis 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. 1 d. nuostata, kad „ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama“, 10 str. 1 d. 1 p. nuostata, kad „ūkio subjekto apskaitą tvarko ūkio subjekto struktūrinis padalinys arba vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“, 11 str. 1 d. nuostatą, kad „už buhalterinių įrašų teisingumą atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris) arba struktūrinio padalinio, tvarkančio apskaitą vadovas ar apskaitos paslaugas teikianti įmonė“ bei 14 str. 2 d. nuostata, kad „už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys“, būdama atsakinga už UAB „Aljus ir Ko“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, 2011 metais, veikdama Vilniuje, žinodama, kad dalį prekių UAB „Aljus ir Ko“ pardavė pagal tikrovę neatitinkančius pardavimo dokumentus, kuriuose parduodamų prekių vertė yra nurodyta mažesnė, negu reali jų vertė, tuo pačiu suprasdama, kad dėl tokių pardavimų yra iškraipomi duomenys apie UAB „Aljus ir Ko“ ūkinę-finansinę būklę, vykdydama UAB „Aljus ir Ko“ direktoriaus Č. J. nurodymus, pažeisdama 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pakeitimu“, 12 str. 1 d. nuostatą, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 2 d. nuostatą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, kurie negali būti pagrįsti apskaitos dokumentais, pagrindžiami su jais susijusių ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių apskaitos dokumentais, surašant buhalterinę pažymą, kuri turi šio įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytus rekvizitus“, 12 str. 4 d. nuostatą, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“ bei 2001-11-06 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 14 str. reikalavimą, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai į apskaitą traukiami pagal jų turinį ir ekonominę prasmę, o ne pagal jų juridinę forma”, UAB „Aljus ir Ko“ prekių pardavimus pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems I. S., A. V. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims įformino tikrovę neatitinkančiais UAB „Aljus ir Ko“ dokumentais (PVM sąskaitomis-faktūromis ir kasos pajamų orderiais), kuriose nurodyti melagingi duomenys apie minėtiems pagal verslo liudijimus prekybą vykdantiems asmenims parduotų prekių vertę ir pastarųjų UAB „Aljus ir Ko“ už parduotas prekes sumokėtų piniginių lėšų sumas bei įtraukė šiuos dokumentus į UAB „Aljus ir Ko“ buhalterinę apskaitą, ir tokiu būdu buvo iškreipta tikroji UAB „Aljus ir Ko“ ūkinė-finansinė būklė bei duomenys apie jos turtą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus.

Tokiais veiksmais J. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamoji J. M. ikiteisminio tyrimo metu dėl padaryto nusikaltimo kalta pilnai prisipažino ir parodė, kad nuo 2004 metų dirba UAB „Aljus ir Ko“ buhaltere. Pagal šias pareigas buvo atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą. Laikotarpiu nuo 2011 - 2012 m. pradžios UAB „Aljus ir Ko“ vykdė didmeninę prekybą rūbais, batais, dirbtinėmis gėlėmis, sagomis ir kitomis prekėmis. UAB „Aljus ir Ko“ buvo įregistruota PVM mokėtoja. Šios įmonės direktoriumi visą laiką dirbo Č. J., jis buvo ir vienintelis akcininkas, kuris ją ir priėmė į darbą. Visą įmonės vykdomą prekybą organizuodavo ir pilnai kontroliuodavo direktorius Č. J.. Suderinus su Č. J., pirkimo pardavimo dokumentus (sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderius) ruošdavo ji arba pats direktorius. UAB „Aljus ir Ko“ registruota adresu Savanorių pr. 142, Vilnius, įmonės ofisas buvo adresu Gariūnų g. 49, Vilnius. Šios įmonės buhalterinę apskaitą ji tvarkė minėtose patalpose, adresu Gariūnų g. 49, Vilnius. Su UAB „Aljus ir Ko“ grynaisiais pinigais dirbo ir juos tvarkė Č. J., kuris, be direktoriaus pareigų ėjo ir kasininko pareigas. Apskaitą ji tvarkydavo pagal direktoriaus Č. J. pateiktus dokumentus su buhalterine programa „Agnum“. Pastarasis apskaitos dokumentus jai pateikdavo asmeniškai, tačiau šiuos dokumentus jis pateikdavo ne kas mėnesį, o tada kai būdavo prekių įsigijimas ir pardavimas, pavasaris - ruduo, priklausydavo nuo sezono. Nupirkus prekes, direktorius jai nurodydavo, kiek ir kokiam kiekiui bei sumai reikia išrašyti sąskaitų-faktūrų UAB „Aljus ir Ko“, kaip pardavėjo vardu. Tai būdavo sąskaitų-faktūrų šablonai, kadangi „pirkėjo“ vietoje jokie rekvizitai rašomi nebuvo, nes direktorius tų pirkėjų nevardindavo. Išrašytas sąskaitas-faktūras pasirašydavo pats direktorius Č. J., kadangi jis buvo už tai atsakingas, o kasos pajamų orderiuose būdavo ir jos parašai. Kartu su sąskaitomis-faktūromis ji paruošdavo ir kasos pajamų orderių šablonus, kuriuose būdavo iš karto nurodoma, kokia apmokama sąskaita-faktūra, nurodant jos numerį ir datą. Sąskaitas-faktūras ir kasos pajamų orderių šablonus ji pildydavo pagal direktoriaus Č. J. pateiktus duomenis. Jeigu jis atvykdavo į ofisą, tai jis jai iš karto nurodydavo, koks prekių kiekis ir kokiai sumai turi būti įrašytas. Kartais direktorius paskambindavo ir telefoninio pokalbio metu nurodydavo kiek sąskaitų-faktūrų, kokiam kiekiui ir kokiai sumai reikia įrašyti. Į sąskaitą-faktūrą ji įrašydavo parduodamų prekių kiekį, nurodant vienos prekės kainą ir bendrą sumą. Kokia konkrečiai prekių kaina buvo nurodoma išrašytuose dokumentuose, pasakyti negali, nes nepamena, tačiau ši kaina neatitikdavo tikrovės, nes, kiek žinojo iš Č. J., prekės buvo parduodamos brangiau (už didesnes kainas). Kokios buvo tos realios pardavimo kainos, Č. J. nesakydavo, tik bendrai iš jo žinojo, kad jos yra didesnės, negu nurodytos UAB „Aljus ir Ko“ dokumentuose. Nors UAB „Aljus ir Ko“ dokumentuose ir buvo nurodytos sumažintos prekių kainos, ji kaip buhalterė įtraukdavo juos į įmonės buhalterinę apskaitą, nes taip nurodydavo direktorius ir tik tokie dokumentai egzistavo. Kiek žino iš Č. J., dalį prekių UAB „Aljus ir Ko“ pardavė iš viso be jokių dokumentų. Kiek kartų ir kokiomis apimtimis tai vyko, ji nežino, nes pati šiuose pardavimuose nedalyvaudavo, tik žino, kad tokie pardavimai buvo, ir direktorius dėl jų jokių pirkimo-pardavimo dokumentų jai nepateikdavo bei jų įforminti neprašė, todėl ta dalis prekių pardavimų be dokumentų iš viso nebuvo įtraukta į įmonės apskaitą. Tokiu būdu, tvarkydama UAB „Aljus ir Ko“ apskaitą, kai dalis pardavimų iš viso nebuvo fiksuojama jokiais dokumentais, o dalis nors ir buvo fiksuojama, tačiau dokumentais, kuriuose buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios (sumažintos) kainos, ji žinojo, kad buhalterinėje apskaitoje atvaizduojami klaidingi duomenys. Ji supranta, kad tvarkė buhalterinę apskaitą neteisingai ir dėl tokių savo veiksmų nuoširdžiai gailisi (b. l. 85-87, 90-91).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios prisipažinimo jos kaltė, taip pat įrodyta byloje esančia rašytine medžiaga.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Č. J. parodė, kad 2006-2007 metais įsteigė UAB „Aljus ir Ko“ ir tapo šio įmonės direktoriumi. Iš pradžių UAB „Aljus ir Ko“ veikla buvo turizmas. Įmonės buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė J. M.. 2008 m. buvo Pekine turizmo reikalais, susitiko su pažįstamu papietauti ir prie jų priėjo kinas, vardu K., kurio tikro vardo ir pavardės ji nežino. K. žinojo apie jo veiklą ir paaiškino, kad yra vežėjas, atliekantis prekių iš Kinijos į Lietuvą pervežimą. K. jam pasiūlė pervežimo paslaugas – pasiūlė vežti prekes iš Pekino iki Lietuvos, turėjo rūpintis prekių išmuitinimu bei visais kitais reikalais, susijusiais su prekių pervežimu. Jis iš karto K. jokio atsakymo nedavė. Grįžęs į Lietuvą jis pasitarė su pažįstamu I. B., nes pats tokio verslo nesugebėtų vykdyti, o pastarasis jam sutiko padėti. Jų verslas vyko taip: jis arba I. turėjo būti Pekine, sandėlyje, kur ateidavo klientas, kuris užsakydavo prekes ir paprašydavo, kad tos prekės būtų pristatytos į Lietuvą. Skanuodavo prekių užsakymo lapą, iš kurio buvo matyti, koks prekių kiekis turėjo pasiekti Lietuvą – prekių pavadinimas, kiekis, numeris, suma, prekių kaina. Važtaraščius – prekių užsakymų lapus laikydavo sandėlyje iki tol, kol prekės pasiekdavo Lietuvos prekių pirkėjus. Po to važtaraščius jis naikindavo, išmesdavo į šiukšlių dėžę. Prekės buvo eksportuojamos į Lietuvą per Latviją. Gavę prekes iš Pekino apžiūrėdavo jas, suskaičiuodavo, sulygindavo su duomenimis, atsiųstais iš sandėlio Pekine. Vairuotojas, atvežęs prekes, pateikdavo PVM sąskaitą-faktūrą ar tai sąskaitą-faktūrą, tiksliai negali pasakyti, kurioje buvo nurodytas prekių kiekis ir kaina. Nurodyta, kad Latvijos įmonė parduoda „Aljus Ko“ prekes. Šiose sąskaitose-faktūrose būdavo nurodytas realus prekių pavadinimas, kiekis ir bendra suma. Sumą, kuri buvo nurodyta sąskaitose-faktūrose, pervesdavo per banką į Latvijos įmonę – pavedimus atlikdavo jo žmona arba buhalterė jo nurodymu. Likusią dalį, kuri nebuvo nurodyta dokumentuose, atiduodavo K. Pekine. Tai buvo žodinio susitarimo reikalas. Gautas sąskaitas-faktūras jis atiduodavo J. M.. Dėl apskaitos tvarkymo jis jokių nurodymų jai nedavė, nes nieko nesupranta buhalteriniuose reikaluose. Pačias prekes jis arba I. B. išdalindavo klientams. Atiduodant prekes buhalterė įformindavo kiekvienam klientui dokumentus. Kokie tai buvo dokumentai, neprisimena. Klientai už prekių pristatymą atsiskaitydavo grynais pinigais, juos duodavo jam, I. B. arba A. J.. Buhalterei nepasakojo, kaip vyksta prekių gabenimas iš Pekino. Buhalterinė apskaita buvo tvarkoma kompiuteriu, kurį pasiėmė buhalterė J. M. (b. l. 50-52).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta įtariamąja I. S. parodė, kad ji pažįsta Č. J. ir J. M., kurie pasirašydavo UAB „Aljus ir Ko“ vardu išrašytuose dokumentuose, pagal kuriuos jai buvo parduodamos prekės. Juos pažįsta kaip direktorių ir buhalterę. Kiek jai žinoma, I. kurį laiką kartu su Č. J. dirbo UAB „Aljus ir Ko“. Dėl prekių pirkimo per UAB „Aljus ir Ko“ ji visą laiką bendravo tik su Č. J.. Ji prekyba užsiima jau apie 20 metų. Prekiauja įvairiais drabužiais „Gariūnų“ turgavietėje - pastate, žmonių vadinamame „Titanikas“ yra išsinuomojusi prekybos vietą. Prieš kelis metus per kažkokius „Gariūnų“ prekeivius ji susipažino su Č. J. ir jo vadovaujama UAB „Aljus ir Ko“. Iš to paties prekeivio sužinojo ir prekių pirkimo iš Kinijos per UAB „Aljus ir Ko“ mechanizmą, pagal kurį ji pirko kelis kartus prekes, dėl to bendraudama tiesiogiai su Č. J.. Perkant prekes per UAB „Aljus ir Ko“ vienais atvejais ji pati nuvykdavo į Kiniją, užsakydavo prekes ir už jas sumokėdavo bei pateikdavo Č. J. sandėlio Pekine koordinates, iš kur, kaip ji sužinojo, tos prekės vėliau buvo vežamos į Lietuvą. Kitais atvejais ji į Kiniją neskrisdavo, prekes užsakydavo el. paštu, sumokėdavo Č. J. už prekes be atvežimo. Jokie dokumentai surašomi nebuvo, viskas vyko pasitikėjimo pagrindu. Visus UAB „Aljus ir Ko“ vardu išrašytus dokumentus dėl jai atvežtų prekių (PVM sąskaitas-faktūras ir pinigų priėmimo kvitus) ji atsiimdavo šiek tiek vėliau iš UAB „Aljus ir Ko“ ofiso, esančio šalia „Gariūnų“ turgavietės. Paruoštus ir iš UAB „Aljus ir Ko“ pusės pasirašytus dokumentus jai paduodavo pats Č. J., kuriam sumokėdavau pinigus už prekių atvežimą pagal tu prekių svorį, kas irgi niekaip nebuvo fiksuojama jokiais dokumentais. UAB „Aljus ir Ko“ PVM sąskaitose-faktūrose ir pinigų priėmimo kvituose, kurie jai buvo perduoti, buvo nurodytas tikras prekių kiekis, kurį ji pirko, tačiau prekių kaina buvo vidutiniškai 2-3 kartus mažesnė, negu realiai ji buvo sumokėjusi už prekes ir už jų atvežimą (b. l. 53-55).

2015-05-04 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje Nr. 5-1/52 nurodyta, kad UAB „Aljus ir Ko“ įregistruota 2004-04-16, kodas 300018574. Laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 bendrovė buvo įregistruota Pridėtinės vertės mokesčio mokėtojų registre, PVM mokėtojo kodas LT100001295613. Bendrovės deklaruojama ir vykdoma veikla – kelionių agentūrų veikla. Tyrimui atlikti bendrovė nepateikė jokių tiriamojo laikotarpio (nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31) bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų (kasos, banko, prekių, paslaugų įsigijimo ir pardavimo dokumentų, apyvartos žiniaraščių pagal pardavėjus (tiekėjus) ir pirkėjus (mėnesiais), pirkimų ir pardavimų PVZ apskaitos registrų ir jų suvestinių apskaitos registrų). Kadangi specialistui tyrimui nepateikti už tiriamąjį laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-12-31 bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitų duomenys, suvestiniai registrai bei įrašus juose patvirtinantys pirminiai dokumentai, pirkimo ir pardavimo PVM sąskaitos faktūros, tyrimo metu nėra galimybės nustatyti, ar bendrovės PVM deklaracijose pateiktose Vilniaus AVMI už tiriamąjį laikotarpį deklaruotos pirkimo ir pardavimo PVM sumos yra pagrįstos pirminiais buhalterinės apskaitos dokumentais ir teisingai apskaitytos bendrovės buhalterinės apskaitos sąskaitose. Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo duomenimis, UAB „Aljus ir Ko“ Juridinių asmenų registro tvarkytojui nėra pateikusi tiriamojo laikotarpio 2011 metų metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių. Dėl tyrimo atlikimui nepateiktų pirminių apskaitos dokumentų, apskaitos registrų iš dalies negalima nustatyti UAB „Aljus ir Ko“ tiriamojo laikotarpio veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ar struktūros (b. l. 20-49).

LR VRM CDB „Sodros“ išrašu užfiksuota, jog J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), dirbo UAB „Aljus ir Ko“, įm. k. 300018574, nuo 2004-08-10 iki 2012-02-29 (b. l. 118).

2012-06-12 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus vyr. tyrėjo V. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad atliktas operatyvinis tyrimas dėl grupės asmenų: I. B., a.k. (duomenys neskelbtini), Č. J., a.k. (duomenys neskelbtini), A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), S. K., a.k. (duomenys neskelbtini), A. V., a.k. (duomenys neskelbtini), O. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), I. S., a.k. (duomenys neskelbtini), A. J., a.k. (duomenys neskelbtini), J. L., a.k. (duomenys neskelbtini), D. K., a.k. (duomenys neskelbtini), R. B., a.k. (duomenys neskelbtini), N. U., a.k. (duomenys neskelbtini), V. S., a.k. (duomenys neskelbtini), vykdomos nusikalstamos veiklos įsigyjant kiniškos kilmės prekes iš Kinijos Respublikos, prekių pirkimo pardavimo dokumentus įforminant tam tikslui įsteigtų, realiai prekių transportavimą bei sandėliavimą vykdančių UAB „Aljus ir ko“, įm.k. 300018574, Latvijos įmonės SIA „Damvil“ vardu, prekių įsigijimą įforminant dėl dalies įsigyjamų prekių, prekių pardavimo dokumentuose nurodant mažesnius parduodamų prekių kiekius bei pinigų sumas arba parduodant be dokumentų įvairioms įmonėms bei Vilniaus miesto „Gariūnų“ turgavietėje prekybą pagal verslo liudijimus vykdantiems asmenims, tokiu būdu apgaulingai tvarkant minėtų fizinių bei juridinių asmenų buhalterinę apskaitą bei išvengiant didelės vertės turtinės prievolės, t.y. į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio. Tyrimo metu nustatyta, kad prekių įsigijimo iš Kinijos Respublikos tariamam įforminimui įsteigta UAB ‚Aljus ir ko“, įm.k. 300018574, reg. adresu: Savanorių pr. 142, Vilnius, direktorius nuo 2004-04-16 iki 2012-03-06 Č. J., nuo 2012-03-06 direktoriumi įformintas V. L., buhalterinę apskaitą tvarko J. M.. Č. J. ir A. J. organizuoja prekių užsakymą, pirkimą bei pristatymą iš Kinijos per Lenkiją į Lietuvą, surenka iš „Gariūnų“ prekeivių, tame tarpe iš A. V., O. Ž., R. Č., I. S. ir kitų prekeivių pinigus prekių užpirkimui, kuriuos per savo kontroliuojamos užsienio kompanijos atsiskaitomąsias sąskaitas perveda į Kinijos Respublikos įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas. Prekes išvardintiems „Gariūnų“ prekeiviams išvežioja S. K.. Prekių įsigijimo iš Kinijos Respublikos tariamam įforminimui įsteigta Latvijos įmonė SIA „Damvil“. I. B., Sodros duomenimis niekur nedirbanti, nuo 2004-12-27 iki 2009-11-30 dirbęs UAB „Aljus ir ko“, organizuoja prekių užsakymą pirkimą bei pristatymą iš Kinijos per Latviją ir Lietuvą, surenka iš „Gariūnų“ prekeivių, tame tarpe iš A. J., J. L., D. K., R. B., N. U. ir kitų prekeivių, organizuoja „Gariūnų“ prekeiviams jų prekiaujamų prekių parvežimą, įformina realiai iš Kinijos įsigytų prekių pardavimo dokumentus Latvijos įmonės SIA „Damvil“ vardu bei suklastotų dokumentų pagrindu perveda iš pastarosios įmonės atsiskaitomųjų sąskaitų pinigus tiesiogiai į Kinijos Respublikos įmonių atsiskaitomąsias sąskaitas. Prekes išvardintiems „Gariūnų“ prekeiviams išvežioja V. S.. Nuo 2011-11-01 iš Kinijos Respublikos atgabenta virš 1 mln. vertės prekių, įforminus UAB „Aljus ir ko“, SIA „Damvil“ vardu pirkimo ir pardavimo dokumentus apgaulės būdu išvengta daugiau nei 300.000 Lt PVM. Remiantis išdėstytu yra pagrindas manyti, kad I. B., Č. J., A. J., J. M., S. K., A. V., O. Ž., R. Č., I. S., A. J., J. L., D. K., R. B., N. U., V. S., pasinaudodami UAB „Aljus ir ko“, SIA „Damvil“ kaip priedanga nusikalstamai veiklai vykdyti, 2011-01-01 – 2012-06-01 laikotarpyje apgaulės būdu, klastodami tikrus dokumentus, apgaulingai tvarkydami aukščiau minėtų įmonių buhalterinę apskaitą išvengė didelės vertės turtinės prievolės – į valstybės biudžetą mokėtino pridėtinės vertės mokesčio - daugiau nei 200.000 Lt. Tyrimo metu surinkti faktiniai duomenys rodo, kad minėtų asmenų veikoje yra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 182 str. 2 d., 203 str. 2 d., 222 str. 1 d., 300 str. 3 d. požymiai, todėl jų atžvilgiu tikslinga pradėti ikiteisminį tyrimą (b. l. 12-13).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių J. M. kaltę. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji J. M. nuo 2005-08-03 iki 2012-02-29, eidama UAB „Aljus ir Ko“ (įm. k. 300018574, reg. Savanorių pr. 142, Vilniuje) buhalterės pareigas, apgaulingai tvarkė UAB „Aljus ir Ko“ buhalterinę apskaitą, dėl ko negalima iš dalies nustatyti šios įmonės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2011 metus.

J. M. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį. Atsižvelgiant į tai, kad J. M. padarė nusikaltimą, teismas daro išvadą, kad jos atžvilgiu galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą ir ją nubausti bauda. Kaltinamoji J. M. neprieštaravo prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 124).

Kaltinamosios J. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kalta prisipažįsta ir nuoširdžiai galisi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas, skirdamas kaltinamajai bausmę atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumą, į kaltinamosios asmenybę – neteista, administracine tvarka nebausta, dirba, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyta, Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta, VšĮ Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centre nesigydė. Remiantis aukščiau išdėstytu, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajai už padarytą nusikaltimą paskyrus baudą.

Baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, todėl taikytinas BK 64¹ straipsnis, skirtiną bausmę kaltinamajai mažinant vienu trečdaliu.

Vadovaujantis LR BPK 140 straipsniu J. M. laikinai sulaikyta 2013-03-12 14.15 val., paleista 2013-03-12 19.00 val. (b. l. 63, 92). Į J. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jos išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-03-12 14.15 val. iki 2013-03-12 19.00 val. (viena para), kas atitinka 2 MGL dydžio baudai ir vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčiu šia dalimi sumažinti jai paskirtą bausmę.

2013-07-12 nutarimu J. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 93), kuri paliktina nepakeista iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.

Nuosavybės teisių apribojimas, paskirtas J. M. turtui, naikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-421 str., teismas,

nusprendžia:

Pripažinti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), kalta pagal LR BK 222 straipsnio 1 dalį ir paskirti 69 MGL, t.y. 2598,54 € (dviejų tūkstančių penkių šimtų devyniasdešimt aštuonių eurų penkiasdešimt keturių euro centų) dydžio baudą.

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti J. M. galutinę bausmę – 46 MGL, t.y. 1732,36 € (vieno tūkstančio septynių šimtų trisdešimt dviejų eurų trisdešimt šešių euro centų) dydžio baudą.

Į J. M. paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką jos išbūtą laikinajame sulaikyme nuo 2013-03-12 14.15 val. iki 2013-03-12 19.00 val. (vieną parą), kas atitinka 2 MGL dydžio baudai ir vadovaujantis LR BK 65 str. 1 d. 1 p. „a“ papunkčiu šia dalimi sumažinti jai paskirtą bausmę ir paskirti galutinę 44 MGL, t.y. 1657,04 € (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų keturių euro centų) dydžio baudą.

Įpareigoti J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), 44 MGL, t.y. 1657,04 € (vieno tūkstančio šešių šimtų penkiasdešimt septynių eurų keturių euro centų) dydžio baudą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą banke AB „Swedbank“ Nr. LT 247300010112394300, arba sąskaitą banke „Nordea Bank Finland Plc“ Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, arba sąskaitą banke SEB bankas Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, arba sąskaitą banke DNB bankas Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, įmokos kodas 6801. Nustatytu laiku nesumokėta bauda bus išieškoma priverstinai.

J. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, 2013-03-12 Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus nutarimu J. M., a.k. (duomenys neskelbtini), turtui – butui, esančiam (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, paskirtą laikiną nuosavybės teisių apribojimą, panaikinti.

Išaiškinti J. M., kad:

1. Nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, ji turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamosios gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

2. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajai dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Darius Pranka