Kauno apygardos teismo nutartis

2010-09-20 · Civilinė byla Nr. 2A-37-343/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-09-20
Bylos Nr.
2A-37-343/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rūta Palubinskaitė (pran.), Evaldas Burzdikas, Gintautas Koriaginas
Ieškovas
I. L.
Atsakovas
M. K.
Trečiasis asmuo
notarei Rasai
Advokatai
Tomas Vildžiūnas, Rasa Užkuraitienė
Civilinė byla Nr. 2A-37-343/2010
Pirmosios instancijos teismo teisėja Audronė Levinskienė

Procesinio dokumento kategorijos: 21.4.2.3; 34.4.1; 114.11; 121.21

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. rugsėjo 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Rūtos Palubinskaitės, kolegijos teisėjų Evaldo Burzdiko ir Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Editai Tamulaitienei,dalyvaujant ieškovei I. L., ieškovės atstovui advokatui Tomui Vildžiūnui,atsakovės M. K. atstovei advokatei Rasai Užkuraitienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės M. K. apeliacinį skundą dėl Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-329-358/2009 pagal ieškovės I. L. ieškinį atsakovei M. K., tretiesiems asmenims notarei Rasai Inokaitienei, notarei R. D. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškiniu (b.l. 2-5, t. 1) ieškovė prašė pripažinti negaliojančiu 2004 m. kovo 30 d. Kauno miesto 17-ame notarų biure J. K. sudarytą testamentą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2006 m. gruodžio 6 d. mirė jos tėvas J. K., kuris nuo 2001m. sunkiai sirgo, su pertraukomis gyveno su ieškove jai priklausančiame bute. Atsakovė, kuri prisistatė esanti „Carito“ darbuotoja, 2004 m. pradžioje įtikino ieškovės tėvą, kuriam tuo metu jau buvo 96 metai, apsigyventi su atsakove. Atsakovė ribojo ieškovės galimybes matytis su tėvu, laikė jį izoliuotą. Kadangi ieškovės tėvo būklė buvo bloga, Kauno miesto apylinkės teismas, tenkindamas ieškovės 2004 m. rugpjūčio 25 d. prašymą, 2005 m. sausio 7 d. nutartimi pripažino ieškovės tėvą neveiksniu, jo globėja ir turto administratore paskyrė ieškovę. Iniciavusi procesą dėl tėvo pripažinimo neveiksniu, ieškovė sužinojo, jog jos tėvas 2004 m. kovo 30 d. sudarė testamentą, kuriuo visą savo turtą paliko atsakovei, taip pat įgaliojimus atsakovei disponuoti jam priklausančiomis lėšomis bei tvarkyti su jam priklausančiu žemės sklypu susijusius reikalus. Tapusi tėvo globėja, ieškovė 2005 m. balandžio 6 d. panaikino tėvo išduotus įgaliojimus, liko galioti tik tėvo sudarytas testamentas. Ieškovės tėvo amžius ir sveikatos būklė bei atsakovės elgesys patvirtina, jog testamentas buvo sudarytas ieškovės tėvui nesuvokiant šio sandorio reikšmės ir pasekmių, esant atsakovės įtakoje, o tai yra pakankamas pagrindas testamentui pripažinti negaliojančiu.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškinį (b.l. 56-57, t. 1) atsakovė prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas ir nurodė, kad ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie jos tėvo sveikatos būklę testamento sudarymo metu. Nepagrįstas ir ieškinio argumentas, jog atsakovė su ieškovės tėvu susipažino tik 2004 m. pradžioje. Atsakovė su ieškovės tėvu buvo pažįstama daugiau nei dešimt metų, su juo gerai sutarė, nuolat bendravo. Atsakovė nurodė, jog J. K. santykiai su ieškove buvo blogi, ieškovė juo nesirūpino, mirusysis niekada pas ieškovę negyveno, net ir paskirta tėvo globėja, ieškovė jo niekada neprižiūrėjo, apgyvendino Prienų senelių globos namuose. Pas atsakovę ieškovės tėvas apsigyveno po to, kai 2004 m. kovą buvo išleistas iš ligoninės, nes jo namuose gyvenimo sąlygos buvo prastos, patalpos kūrenamos krosnimi, nebuvo karšo vandens, miesto dujotiekio. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovės tėvo valia dėl testamento sudarymo formavosi nuosekliai, nebuvo paveikta atsakovės įtakos.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno rajono apylinkės teismas 2009 m. gegužės 19 d. sprendimu (b.l. 136-140, t. 2) ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu 2004 m. kovo 30 d. Kauno miesto 17-ame notarų biure J. K. sudarytą testamentą, priteisė iš atsakovės ieškovei 200 Lt žyminio mokesčio bei 500 Lt ekspertizės išlaidoms atlyginti, ir valstybei - 115 Lt teismo patirtoms pašto išlaidoms atlyginti. Teismas, remdamasis ekspertizės aktu, nurodė, kad egzistuoja didelė tikimybė, jog testamento sudarymo metu ieškovės tėvas galėjo nesuprasti savo veiksmų, nes 2005 m. buvo nustatyti gilūs sveikatos pakitimai, kurie vystėsi palaipsniui. Šią išvadą patvirtina ir liudytojų parodymai, kurie patvirtino, jog ieškovės tėvas nesiorientuodavo aplinkoje, elgėsi keistai, neatpažindavo žmonių, kad ieškovas prastai matė, neperskaitydavo rašytinio teksto. Be to, praėjus neilgam laiko tarpui po testamento sudarymo ieškovės tėvas buvo pripažintas neveiksniu. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą teismas sprendė, jog ieškovės tėvas negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, o tai yra pakankamas pagrindas testamentui pripažinti negaliojančiu.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 142-144, t. 2) atsakovė prašo Kauno rajono apylinkės teismo 2009m. gegužės 19 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė nurodo šiuos pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo motyvus:

1. Atsižvelgdamas vien tik į ekspertizės išvadą ir nevertindamas byloje esančių medicininių dokumentų, pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 158, 218 str., str. įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, pagal kurias privalo būti įvertinti visi byloje esantys įrodymai, o eksperto išvada teismui nėra privaloma, ji turi būti įvertinta atsižvelgiant į kitus byloje esančius įrodymus.

2. Ekspertizės išvados nepagrįstumą patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai - Kauno medicinos universiteto klinikų 2003 m. gegužės 22 d. ligos istorija Nr. Cp-78386-1/2003, iš kurios matyti, jog ieškovės tėvui gulint ligoninėje nebuvo nustatyti psichikos sutrikimai, ir VĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išrašas iš ligos istorijos Nr. 7204/2001, kuriame nurodyta, jog ieškovės tėvas yra ramus, orientuotas, mąsto nuosekliai, savimi pilnai pasirūpina.

3. Liudytojų parodymai, kuriais rėmėsi teismas, nepagrįsti, nes prieštarauja aukščiau aptartiems rašytiniams įrodymams.

4. Atmesdamas liudytojų L. K., S. O., A. A. parodymus, teismas nurodė, jog jų parodymai abstraktūs, prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, konkrečiai neįvardindamas, kokiems rašytiniams įrodymams šie parodymai prieštarauja.

5. Pirmosios instancijos teismas nevertino trečiojo asmens notarės Rasos Inokaitienės paaiškinimų, jog testamento sudarymo metu jai nekilo jokių abejonių dėl testatoriaus sveikatos būklės.

6. Reikšmingu laikęs procesą dėl ieškovės tėvo pripažinimo neveiksniu, teismas nevertino nesąžiningų ieškovės veiksmų to proceso metu, kai ieškovė neinformavo teismo apie neveiksniu pripažintino asmens gyvenamąją vietą, pateikė teismui tėvo atsisakymą nuo apeliacinio skundo tame procese.

7. Teismas nevertino bylai reikšmingų aplinkybių, jog ieškovės tėvas pats disponavo savo gaunamomis pajamomis, dalyvavo prezidento rinkimuose.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 151-155, t. 2) ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad teismas įrodymus vertino remdamasis tikimybių pusiausvyros principu. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ieškovės tėvui dar 1987 m. buvo diagnozuota galvos ir širdies kraujagyslių sklerozė, 1994 m. jam buvo konstatuota kraujagyslinė ir senatvinė silpnaprotystė, 2001 m. - dementiškumas, kraujagyslių sklerozė, Parkinsono sindromas, aterosklerozinės kilmės encefalopatija, labai pablogėjo jo atmintis, jį vargino didybės manija, 2003m. diagnozuota galvos kraujagyslių aterosklerozė ir aterosklerotinės kilmės demencija. Praėjus dviems savaitėms po testamento sudarymo, 2004 m. balandžio 15 d. ligos istorijoje nurodoma, jog ieškovės tėvui dreba rankos, jį maitina slaugytoja, jis sunkiai girdi, jam būtina kito žmogaus priežiūra, turi koordinacijos problemų. Visos šios aplinkybės patvirtina eksperto pateiktos išvados, jog testamento sudarymo metu testatorius nesuprato savo veiksmų reikšmės, pagrįstumą. Atsakovės nurodomi ligos istorijų išrašai nepaneigia teismo išvados pagrįstumo, kadangi atsakovės nurodytos ligos istorijos surašytos ieškovės tėvui gydantis sveikatos sutrikimus, susijusius su limfoidiniu polipu žarnyne, mažakraujyste ir įtariama prostatos karcinoma, o ne psichikos sutrikimus. Atsakovės nurodytų liudytojų parodymai negali būti laikomi pagrįstais, kadangi su šiais liudytojais ieškovės tėvas susipažino po testamento surašymo, jie bendravo epizodiškai, šie parodymai akivaizdžiai prieštarauja aptartiems rašytiniams įrodymams. Abejotinu laikytinas ir atsakovės nurodytas trečiojo asmens notarės Rasos Inokaitienės teiginys, jog testatorius visiškai suprato savo veiksmus ir jų pasekmes, kadangi testamente nurodyta, jog testatorius jį perskaitė pats, notarė teismo posėdyje nurodė testamentą skaičiuosi kartu su testatoriumi, tuo tarpu rašytinis įrodymas - 2004 m. kovo 2 d. išrašas iš medicininių dokumentų bei liudytoja kviestos gydytojos parodymai patvirtina, jog likus keturioms savaitėms iki testamento sudarymo ieškovės tėvui buvo diagnozuota katarakta ir jis negalėjo skaityti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kolegija bylą išnagrinėjo neperžengdama apeliaciniame skunde nustatytų ribų, patikrino ir nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą, pagrįstą, procesines ir materialines teisės normas atitinkantį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje kilo ginčas dėl to, ar J. K. 2004 m. kovo 30 d. sudarydamas testamentą suvokė savo veiksmus ir šiuo sandoriu išreiškė savo tikrąją valią. Pirmosios instancijos teismas ginčijamą sprendimą priėmė remdamasis byloje atliktos 2008 m. vasario 12 d. teismo psichiatrinės ekspertizės išvada, pagal kurią yra didelė tikimybė, jog testatorius sandorio sudarymo metu nesuprato savo veiksmų. Kadangi atsakovė apeliaciniu skundu ginčijo šios išvados pagrįstumą dėl jos prieštaravimo byloje esantiems medicininiams dokumentams, atsižvelgdama į išvados nevienareikšmiškumą, teisėjų kolegija nagrinėdama bylą apeliacine tvarka paskyrė pakartotinę pomirtinę psichiatrinę ekspertizę. Atlikę šią ekspertizę ekspertai pateikė išvadą, jog testatorius testamento sudarymo metu savo veiksmų reikšmės suprasti ir jų valdyti negalėjo. Nors, kaip teisingai nurodo atsakovė apeliaciniame skunde, teismui ekspertų išvados nėra privalomos, atlikdami ekspertizę ekspertai įvertino visą su testatoriaus sveikatos būkle susijusią informaciją - tiek išrašus iš ligos istorijų, tiek liudytojų parodymus, tiek ir civilinės bylos dėl testatoriaus pripažinimo neveiksniu medžiagą, kuri leido ekspertams daryti išvadą, jog testatoriaus sveikatos būklė blogėjo nuosekliai, pirmieji psichikos sutrikimai atsirado dar 1986 m., tuo tarpu 2005 m. šie požymiai jau buvo itin ryškūs. Kadangi ekspertai nustatė sveikatos būklės blogėjimo tendenciją, atmestini atsakovės argumentai, jog išvada dėl testatoriaus sveikatos būklės ginčijamo sandorio sudarymo metu negalėjo būti paremta vėlesnio laikotarpio duomenimis apie jo sveikatos būklę. Kaip minėta, ekspertai savo išvadą parėmė visa eile byloje esančių medicininių dokumentų. Išskirdama du iš jų - Kauno medicinos universiteto klinikų 2003 m. gegužės 22 d. ligos istoriją Nr. Cp-78386-1/2003 ir VĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išrašą iš ligos istorijos Nr. 7204/2001 - atsakovė nurodo, jog šiuose dokumentuose nėra nustatyti testatoriaus psichikos sutrikimai. Toks atsakovės argumentas nepaneigia ekspertų išvados pagrįstumo, kadangi, iš vienos pusės, Kauno medicinos universiteto klinikų 2003 m. gegužės 22 d. ligos istorija Nr. Cp-78386-1/2003 surašyta testatorių gydant gastroenterologijos klinikoje nuo susirgimo, nesusijusio su jo psichikos būkle, todėl tiriant kitokio pobūdžio simptomus testatoriaus psichikos būklė galėjo likti neįvertinta, iš kitos pusės, atsakovės nurodytame VĮ Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės išraše iš ligos istorijos Nr. 7204/2001 yra įvardinti demencijos požymiai, nurodoma, jog testatorius nesiorientuoja laike, nors ir nurodoma, jog pacientas yra ramus, orientuotas vietoje, į klausimus atsako prasmingai, kartu pažymima jog diagnozė turi būti tikslinama po psichologinio ištyrimo, kas patvirtina, jog išsamūs testatoriaus psichikos sveikatos tyrimai tuo metu nebuvo atlikti. Nurodytų aplinkybių visuma leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, jog aptarti medicininiai dokumentai neprieštarauja ekspertų išvadai ir nepaneigia ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Vertinant byloje apklaustų liudytojų parodymus atkreiptinas dėmesys į tai, jog jie yra prieštaringi, ieškovės ir atsakovės kviesti liudytojai testatoriaus sveikatos būklę įvertino priešingai, todėl parodymai vertintini kritiškai. Šiuo atveju akcentuotina tai, jog ieškovės kviestų liudytojų parodymai atitinka byloje esančius testatoriaus sveikatos būklės dokumentus, kai tuo tarpu atsakovė remiasi išimtinai vien tik jos kviestų liudytojų parodymais, ieškovės kviesti liudytojai nurodė ilgą laiką pažinoję testatorių, tuo tarpu atsakovės kviesti liudytojai nurodė pažįstantys atsakovę, o su testatoriumi bendravę epizodiškai, dalis ieškovės kviestų liudytojų yra profesionalūs medikai, gydę testatorių ir galintys jo sveikatos būklę vertinti objektyviau. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, esant prieštaravimams, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi būtent ieškovės kviestų liudytojų parodymais. Atsižvelgiant į tai, jog ginčijamą sandorį tvirtinusi notarė yra suinteresuota nagrinėjamos bylos baigtimi, kadangi notariškai patvirtinto sandorio pripažinimas negaliojančiu dėl to, jog sandorį sudaręs asmuo nesuvokė savo veiksmų prasmės, tiesiogiai patvirtina notarės darbo spragas, teismas kritiškai vertina ir apeliacinio skundo argumentą, jog notarė teismo proceso metu testatorių patvirtino buvus tinkamos sveikatos būklės testamentui sudaryti. Šią aplinkybę netiesiogiai paneigia ir faktas, jog notarė patvirtino testamentą, kuriame nurodyta, kad testatorius jį perskaitė pats, teismo posėdyje notarė nurodė testamentą skaičiusi su testatoriumi, tuo tarpu tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek ir liudytojų parodymais yra patvirtinta, jog testatorius testamento sudarymo metu sirgo katarakta ir testamento perskaityti negalėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog pakartotinę ekspertizę atlikę ekspertai savo išvadoje nurodė, kad net ir progresuojant demencijai ligoniui gali išlikti gyvenimo eigoje įgyti elementarūs buities įgūdžiai, prisiminimai iš praeities, tačiau sutrinka orientacija, mąstymas, naujos informacijos įsiminimas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog vienas ar kitas testatoriaus atliktas buitinis veiksmas buvo sąlygojamas ne jo valios išraiškos, o mechaniškai nulemtas įpratimo ir nepaneigia fakto, jog jis negalėjo suprasti to veiksmo esmės.

Visus apeliacinio skundo argumentus pripažinusi nepagrįstais teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliacinį skundą tenkinti ir jo argumentais ginčijamą sprendimą naikinti ar keisti nėra pagrindo.

Apeliacinį skundą atmetus, pareiga atlyginti su bylos nagrinėjimu apeliacine tvarka susijusias išlaidas tenka atsakovei. Ieškovė į bylą pateikė du pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, jog ieškovė atstovui sumokėjo 3500 Lt. Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, vienas kvitas 2000 Lt sumai yra išrašytas 2007 m. gegužės 25 d. (b.l. 156, t. 2), t.y. netrukus po to, kai prasidėjo procesas pirmosios instancijos teisme. Šių išlaidų atlyginimo klausimas galėjo būti sprendžiamas bylą išnagrinėjus iš esmės pirmosios instancijos teisme. Ieškovei nepateikus išlaidų dydį patvirtinančio dokumento iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, šių išlaidų paskirstymo klausimo, vadovaujantis CPK 98 str. 1 d., spręsti apeliacinės instancijos teismui nėra pagrindo. Tuo tarpu 2009 m. liepos 14 d. išrašytame kvite nurodomą atstovavimo išlaidų sumą - 1500 Lt - teismas, atsižvelgdamas į ginčo pobūdį, bylos medžiagos apimtį, aplinkybę, jog tas pats advokatas ieškovei atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, vertina kaip per didelę, viršijančią Teisingumo ministro rekomendacijose nurodytą maksimalų atlygintinų atstovavimo išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir dalyvavimą teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė nesiekė 2 valandų, dydį, todėl iš atsakovės ieškovei priteistiną atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimo sumą mažina iki 1300 Lt. Remiantis CPK 93 str. 1 d., iš atsakovės ieškovei taip pat priteistinas ieškovės išlaidų ekspertų darbui apmokėti atlyginimas - 1334,50 Lt (b.l. 198b, t. 2; b.l. 13, t. 3). Be to, iš atsakovės valstybei priteistinas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimas - 72,40 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį skundą atmesti.

Kauno rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei I. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1300 Lt bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme patirtoms atstovavimo išlaidoms atlyginti ir 1334,50 Lt ieškovės išlaidų ekspertų darbui apmokėti atlyginimą.

Priteisti iš atsakovės M. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 72,40 Lt apeliacinės instancijos teismo išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkė Rūta PalubinskaitėKolegijos teisėjai Evaldas BurzdikasGintautas Koriaginas