Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Laura Miniotienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos O. L. patikslintą pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. V., valstybės įmonei Turto bankui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Pareiškėja O. L. kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus su patikslintu pareiškimu, kuriuo prašė paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė savo brolio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), visą palikimą, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti kaip savo.

2. Patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėja yra V. V. ir V. V. dukra. Teismas atkreipia dėmesį, kad skirtinguose dokumentų vertimuose pareiškėjos tėvo vardas ir pavardė nurodoma skirtingai: V. V. arba V. V., todėl teismas, atsižvelgdamas į daugumoje vertimų taikomą vardo ir pavardės vertimą, laiko, kad pareiškėjos tėvo vardas ir pavardė yra V. V.. Pareiškėja taip pat nurodo, kad jos tėvai dar turėjo vieną sūnų A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), kuris (duomenys neskelbtini) žuvo Vokietijoje. Pareiškėjos tėvas yra miręs (duomenys neskelbtini), o mama gyvena Ukrainoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kuris šiuo metu yra Rusijos okupuotas. Pareiškėjos brolis A. V. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo, iš Ukrainos į Lietuvą atvyko 2015 metais, dirbo vairuotoju įmonėje „(duomenys neskelbtini)“, savo gyvenamąją vietą buvo deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini). 2024 metais birželio mėn. brolis išvažiavo dirbti į Vokietiją, įsidarbino vairuotoju. (duomenys neskelbtini) su draugu jis važiavo motociklu, jo nesuvaldė, atsitrenkė į medį ir žuvo vietoje. 2024 m. rugsėjo 26 d. pareiškėja su savo sutuoktiniu O. L. išvyko į Vokietiją, ten susitarė dėl brolio palaikų kremavimo ir atgabenimo į Ukrainą per Lietuvą. Vokietijoje ji su sutuoktiniu surinko visus broliui priklausančius daiktus: jo asmeninius daiktus, raktus, dokumentus, kompiuterį, telefoną bei automobilį ir brolio automobiliu grįžo į Lietuvą. Visi šitie daiktai iki šiol laikomi jos namuose, brolio automobilis taip pat saugomas ir stovi po jos buto langais. Dokumentai kartu su urna buvo persiųsti tik 2024 metų gruodžio mėnesį, brolio palaikai palaiduoti Ukrainoje. Iki kremuoto brolio palaikų gavimo iš Vokietijos pareiškėja Lietuvoje kreipėsi į notarų biurą, siekdama sužinoti, kada ir į kokį notarų biurą reikia kreiptis dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau galimai dėl lietuvių kalbos nemokėjimo nesuprato, kad terminas palikimui priimti Lietuvoje yra 3 mėnesiai. Mama V. V. gyvena Ukrainoje (duomenys neskelbtini) srityje, į sūnaus palikimą jį nepretenduoja, į Lietuvą atvykti negali, šiuo metu ji Ukrainoje ruošia dokumentus notarui Lietuvoje dėl sūnaus palikimo atsisakymo. Pareiškėjos brolis Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturėjo, jo vardu registruotas automobilis VOLKSWAGEN, VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat brolis Lietuvoje buvo sudaręs pensijų kaupimo sutartį su SEB banko Pensijų kaupimo fondu, tačiau iš banko informacijos negavo dėl duomenų apsaugos. Po pareiškėjos brolio mirties paveldėjimo byla Lietuvoje neužvesta. Jokio ginčo dėl brolio A. V. palikimo nebuvo ir nėra. Pareiškėja nurodė, kad visą jo palikimą priėmė, faktiškai pradėjusi jo turtą valdyti kaip savo: po mirties pasiėmė visus broliui priklausančius asmeninius daiktus bei automobilį.

3. Suinteresuotas asmuo V. V. pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad palaiko dukters pareiškimą, pati į sūnaus palikimą nepretenduoja, prašo tenkinti dukters pareiškimą ir prašo pareiškimą nagrinėti jai nedalyvaujant.

4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra gavęs pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį palikėjo paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad O. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštaraus pareiškėjos prašymo patenkinimui.

5. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame nurodė, kad VMI nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo A. V. palikimo perėjimą valstybei, palikimo priėmimo procedūra nėra pradėta, todėl pareiškėjos pareiškimo neginčija ir prašo sprendimą šioje civilinėje byloje priimti teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.

Patikslintas pareiškimas tenkintinas.

6. Byloje nustatyta, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė O. L., gimusi (duomenys neskelbtini), turinti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, yra V. V. ir V. V. dukra. Pareiškėjos tėvai V. V. ir V. V. (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, kuri įregistruota (duomenys neskelbtini) (įrašo Nr. 4). Pareiškėjos tėvas V. V. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančio Ukrainos piliečio paso, gimimo liudijimo matyti, kad V. V. ir V. V. turėjo dar vieną vaiką – A. V., gimusį (duomenys neskelbtini), o Šiaulių miesto civilinės metrikacijos (duomenys neskelbtini) išduotas mirties įrašas Nr. 4 patvirtina, kad A. V. mirė (duomenys neskelbtini) Vokietijoje, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja savo patikslintame pareiškime nurodė, kad pareiškėjos brolis A. V. nebuvo vedęs, vaikų neturėjo. Ukrainos teisingumo ministerija 2025 m. sausio 15 d. rašte šių aplinkybių nepatvirtino, nurodydama, kad Valstybės gyventojų civilinės būklės aktų registre kaupiami duomenys apie juridinius faktus, tačiau galiojantys įstatymai nenumato Valstybės gyventojų civilinės būklės aktų registro išrašų išdavimo dėl asmens santuokos arba vaikų neturėjimo.

7. Pareiškėja savo patikslintame pareiškime nurodė, kad jos brolis Lietuvoje jokio nekilnojamojo turto neturėjo, jo vardu Lietuvoje yra registruotas automobilis. Valstybės įmonės Registrų centro rašte nurodyta, kad A. V. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikoje, neturėjo. Iš AB „Regitra“ 2025 m. sausio 7 d. pažymos apie transporto priemones matyti, kad A. V. vardu yra registruotas automobilis VOLKSWAGEN, VW GOLF, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis Ukrainos išduota Nekilnojamojo turto daiktinių teisių valstybės registro ir Nekilnojamojo turto nuosavybės teisių registro, Hipotekos valstybės registro, Bendrojo nekilnojamojo turto objektų perleidimo draudimo subjekto atžvilgiu registro informacija, matyti, kad pareiškėjos brolis Ukrainoje nekilnojamojo turto taip pat neturėjo.

8. Pareiškėja savo patikslintame pareiškime nurodė, kad po pareiškėjos brolio mirties paveldėjimo byla neužvesta, jokio ginčo dėl brolio A. V. palikimo nebuvo ir nėra. Minėtas aplinkybes patvirtina byloje esantis Testamentų registro išrašas, kuriame nurodyta, kad Testamentų registre nėra registruotų A. V. testamentų, jo palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo padavimo notarui faktų. Ukrainos teisingumo ministerijos Kramatorsko trečiojo valstybinio notarų biuro išduotame Paveldėjimo (paveldėjimo bylų ir jų pagrindu išduotų paveldėjimo teisės liudijimų) registro išraše nurodyta, kad Paveldėjimo registre nėra duomenų apie A. V., mirusį (duomenys neskelbtini). Pareiškėja pateikė mamos V. V. 2025 m. sausio 30 d. pareiškimą, patvirtintą Kramatorsko rajono notarinės apygardos Kramatorsko trečiojo valstybinio notarų biuro notarės, kuriame nurodyta, kad pareiškėjos mama V. V. atsisako priimti po savo sūnaus A. V. atsiradusį palikimą, nepriklausomai nuo jo atsiradimo vietos ir sudėties palikėjo sesers O. L. naudai.

Dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.62 straipsnio 1 dalis nustato, kad paveldėjimo santykiams, išskyrus su nekilnojamųjų daiktų paveldėjimu susijusius, taikoma valstybės, kurios teritorijoje buvo nuolatinė palikėjo gyvenamoji vieta jo mirties momentu, teisė. Nekilnojamojo daikto paveldėjimo santykiams taikoma nekilnojamojo daikto buvimo vietos valstybės teisė. Ši teisės norma įtvirtina taisyklę, kad palikimą sudarantis nekilnojamasis daiktas visais atvejais paveldimas pagal jo buvimo valstybės teisę. Tokios nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos ir Ukrainos sutarties dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose 35 straipsnyje. Minėtos sutarties 35 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kilnojamojo turto paveldėjimo teisę reguliuoja įstatymai Susitariančiosios Šalies, kurios teritorijoje palikėjas turėjo paskutinę nuolatinę gyvenamąją vietą. Šioje civilinėje byloje palikėjas A. V. buvo Ukrainos pilietis, Lietuvoje gyvenęs nuo 2015 m. ir čia (Lietuvoje) deklaravęs savo gyvenamąją vietą. Po jo mirties likusį paveldimą turtą sudaro tik kilnojamieji daiktai ir galimai piniginės lošos, todėl nagrinėjamu atveju paveldėjimo teisiniams santykiams reglamentuoti taikomi Lietuvos Respublikos įstatymai.

10. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą (CK 5.1 straipsnio 1 dalis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Nuo palikimo atsiradimo laiko (momento) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Civilinė teisė numato, kad palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo.

11. CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1-4 punktai nustato, jog paveldint pagal įstatymą įpėdiniai lygiomis dalimis yra: 1) pirmos eilės – palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties; 2) antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai; 3) trečios eilės – palikėjo seneliai tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės, palikėjo provaikaičiai; 4) ketvirtos eilės – palikėjo broliai ir seserys, proseneliai ir prosenelės tiek iš tėvo, tiek iš motinos pusės ir t. t. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. Trečios, ketvirtos, penktos ir šeštos eilės įpėdiniai paveldi, jeigu nėra pirmesnės eilės įpėdinių, jeigu šie įpėdiniai atsisakė palikimo arba iš jų atimta paveldėjimo teisė. Nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis).

12. Pažymėtina, kad pareiškėja yra ketvirtos eilės įstatyminė įpėdinė paveldėti po brolio mirties likusį palikimą (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Pareiškėja nurodė, kad palikėjas nei sutuoktinės, nei vaikų neturėjo. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjos ir jos brolio tėvas yra miręs, o motina V. V. atsisakė priimti po savo sūnaus A. V. atsiradusį palikimą, nepriklausomai nuo jo atsiradimo vietos ir sudėties, palikėjo sesers (pareiškėjos) O. L. naudai.

13. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

14. Byloje pateikti ir teismo ištirti įrodymai patvirtina, kad pareiškėja po savo brolio A. V. mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą iš karto priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti, t. y., broliui mirus Vokietijoje, po kelių dienų ji ten nuvykusi surinko visus broliui priklausančius asmeninius daiktus, raktus, dokumentus, kompiuterį, telefoną bei automobilį, visi šitie daiktai iki šiol laikomi jos namuose, brolio automobilis taip pat yra jos saugomas ir stovi po buto langais. Matyti, kad pareiškėja domisi turto būkle ir likimu, broliui mirus, sutvarkė po jo mirties likusius daiktus, dėjo pastangas išsiaiškinti dėl brolio kauptos pensijos paveldėjimo, rūpinasi visu paveldėtu turtu, kreipėsi į teismą, išreikšdama valią priimti palikimą, likusį po brolio mirties, t. y. atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jos valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja O. L. palikimą priėmė pradėjusi faktiškai jį valdyti ir šie veiksmai buvo atlikti per įstatymo nustatytą terminą – 3 mėnesius po palikėjo mirties, tačiau pareiškėja laiku į notarą nesikreipė ir paveldėjimo teisės liudijimo į mirusiojo turtą negavo. O. L. turto priėmimas po brolio A. V. mirties, pradedant faktiškai jį valdyti ir juo rūpinantis, kaip savu, atitiko įstatymo keliamus reikalavimus (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

15. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad niekas į notarų biurą tiek Lietuvoje, tiek Ukrainoje dėl A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimo paveldėjimo nesikreipė, o pareiškėja O. L. palikimą priėmė, pradėdama faktiškai jį valdyti. Suinteresuoti šioje byloje asmenys valstybės įmonė „Turto bankas“, VMI ir pareiškėjos mama V. V. dėl pareiškėjos prašymo jokių pretenzijų nereiškė.

16. Teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį, jog CK 5.50 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, todėl šiuo atveju teismas nenustato, konkrečiai kokį turtą pareiškėja paveldėjo praktiškai pradėjusi valdyti turtą, tačiau konstatuoja patį palikimo faktiniu valdymu priėmimo faktą.

17. Kadangi faktiniai bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja O. L., gimusi (duomenys neskelbtini), savo brolio A. V., gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė per įstatymo nustatytą terminą pradėjusi faktiškai paveldimą turtą valdyti, todėl nustatytinas šis juridinę reikšmę turintis faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 443 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

patikslintą pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad O. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo brolio A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.