Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2022-10-04 · Civilinė byla Nr. 2YT-5963-1103/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-10-04
Bylos Nr.
2YT-5963-1103/2022
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-02854-2022-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Monika Mockutė
Pareiškėjas
S. K.
Suinteresuotas asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, R. Z., valstybės įmonei „Turto bankas“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-5963-1103/2022Teisminio proceso Nr. 2-08-3-02854-2022-8Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.9.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. spalio 4 d.Panevėžys
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Monika Mockutė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Dianai Niaurienei,

dalyvaujant pareiškėjai S. K., suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui Kęstučiui Chrapačui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. K. pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo arba juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims R. Z., valstybės įmonei „Turto bankas“, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. pareiškėja pateiktame pareiškime prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po tėvo A. V. E. Z. mirties (duomenys neskelbtini) arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikėjo A. V. E. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė faktiškai pradėję turtą valdyti pareiškėja S. K. ir R. Z..

2. Pareiškime nurodė, kad tėvas A. V. E. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Mama A. J. Z. jau buvo mirusi (duomenys neskelbtini). Po tėvo mirties liko žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), SB (duomenys neskelbtini). Kito turto nebuvo. Palikėjas testamento nesudarė. Dėl teisinio neišmanymo paveldėjimo dokumentų tinkamai nesusitvarkė. Juos suradusi SB (duomenys neskelbtini) pirmininkė informavo, kad žemės sklypas taip ir likęs tėvo vardu, paragino dokumentus tvarkytis. Ji sumokėjo skolas, skolų nėra. Žemės sklypą prižiūri, juo naudojasi, pjauna žolę ir kt.

3. Pareiškėja teismo posėdžio metu paaiškino, kad 9duomenys neskelbtini) mirė jos tėvas A. V. E. Z.. Tėvo mirtis buvo netikėta, jam buvo penkiasdešimt du metai. Jis testamento sudaręs nebuvo. Mama jau buvo seniau mirusi, naujos santuokos tėvas sudaręs nebuvo. Tėvas turėjo du vaikus – ją ir brolį, R. Z.. Iki mirties tėvas gyveno savo tėvams priklausančiuose namuose, ten ir mirė. Po tėvo mirties jo laidotuvėmis rūpinosi ji su broliu. Tėvo turėtas pinigines lėšas panaudojo laidotuvėms organizuoti. Tėvo asmeniniai, buities, namų apyvokos daiktai, jo dokumentai taip pat atiteko jai su broliu. Žinojo apie priklausantį žemės sklypą sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), juo toliau naudojosi. Tėvui mirus, ji su broliu buvo jauno amžiaus, virš dvidešimt metų, nesuprato to žemės sklypo teisinio statuso, nebuvo tikri, ar tėvas žemės sklypą pilnai išsipirko. Jokio kito nekilnojamojo turto nebuvo, todėl į notarą kreiptis nereikėjo. Taip ir liko. Sodo sklypo pirmininkas, kaimynai žinojo, kad tėvas mirė, tėvo pavardė dokumentuose buvo nubraukta ir užrašyta brolio pavardė. Po tėvo mirties tų pačių metų lapkričio mėnesį, brolis susitvarkė sodo sklypo bylutę ir galvojo, kad ir viskas. Mokesčiai už sodo sklypą toliau buvo mokami tėvo vardu. Vėliau kažkas juos buvo suklaidinę, kad jiems tas žemės sklypas nebepriklauso, kadangi buvo susidaręs įsiskolinimas. Dėl šių priežasčių liko nesutvarkyti paveldėjimo dokumentai. Sodo bendrijos pirmininkė ją susirado ir paragino tvarkytis paveldėjimo dokumentus. Dėl to ji kreipėsi į teismą, kad įsiteisinti žemės sklypą savo vardu. Jie abu su broliu yra registruoti sodo bendrijos nariais. Ji sumokėjo bendrijos mokesčius, padengė buvusį įsiskolinimą ir šiuo metu nėra skolinga. Prižiūri sklypą, pjauna žolę, kad netrukdytų kaimyniniams sklypams. Brolis siūlė, kad ji susitvarkytų žemės sklypo dokumentus savo vardu, kadangi ji gyvena arčiau, o jis - kitame mieste. Į reiškiamą reikalavimą ji įtraukė brolį pati, kadangi, manė, kad taip reikia, paveldėtojai yra jie abu. Rašytinio įgaliojimo atstovauti brolį R. Z. neturi. Su broliu, jo šeima bendrauja, jai jo valia yra žinoma. Pardavusi iš tėvo paveldėtą žemės sklypą, gautus pinigus pasidalintų su broliu, kitu atveju su broliu abu naudotųsi paveldėtu turtu.

Atsiliepimas

4. Suinteresuotas asmuo R. Z. pateiktame atsiliepime nurodė sutinkantis su pareikštu reikalavimu. Teismo posėdyje nedalyvavo ir paaiškinimų neteikė.

5. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime nurodė, kad pareiškėja netinkamai tvarkė ir rūpinosi savo tėvo paliktu turtu. Neaišku, dėl kokių priežasčių ir aplinkybių nesusitvarkė palikimo per įstatymo nustatytą terminą. Pareiškėjai nepateikus termino praleidimo priežasčių, galimas turto perėjimas valstybei.

6. Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytą poziciją. Teismas įvertins pareiškėjos išdėstytas aplinkybes. Žemės sklypo bylutė buvo sutvarkyta, todėl neaišku, kodėl asmuo turėdamas visus dokumentus rankose, neįsiregistravo žemės sklypo savo vardu. Išklausius pareiškėjos nurodytas aplinkybes, pareiškimą palieka spręsti teismo nuožiūra, pateikti dokumentai atitinka medžiagą, turimą Nacionalinės žemės tarnybos.

7. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, kad prašo pareikštą prašymą dėl palikimo priėmimo nagrinėti teisės aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra. Nėra gavę pranešimo apie galimą palikėjo A. V. E. Z. palikimo perėjimą valstybei. Pareiškėja turėtų patikslinti aplinkybes dėl palikimo ir konkrečiai nurodyti, kaip buvo valdomas mirusio asmens palikimas po palikėjo mirties (duomenys neskelbtini). Prašo pareiškėjos pareiškimą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas iš dalies.

8. Pareiškėja reiškia alternatyvų reikalavimą teismui, prašo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti po tėvo A. V. E. Z. mirties (duomenys neskelbtini) arba nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė tėvo A. V. E. Z., mirusio (duomenys neskelbtini), paliktą turtą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Šių reikalavimų tenkinimas pareiškėjai turi juridinę reikšmę, kadangi tik tokiu būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti A. V. E. Z. turtą visa apimtimi.

9. Nustatyta, kad palikėjas A. V. E. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), todėl taikomos tuo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – 1964 m. CK) teisės normos. Palikimo atsiradimo laiku yra laikomas palikėjo mirties momentas (1964 m. CK 569 straipsnio 1 dalis). Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniais yra mirusiojo vaikai, sutuoktinis ir tėvai (1964 m. CK 573 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Žemesnių eilių įpėdiniai šaukiami paveldėti pagal įstatymus tik, jei nėra pirmos eilės įpėdinių arba jei šie nepriėmė palikimo ar jo atsisakė, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmosios eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (1964 m. CK 573 straipsnio 2 dalis). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (1964 m. CK 587 straipsnio 1, 2 dalys). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo laiko (1964 m. CK 587 straipsnio 3, 5 dalys).

10. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2003). Priimdamas palikimą faktinio valdymo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2008).

11. Byloje nustatyta, kad pareiškėja S. K. ir R. Z. yra A. – J. Z. ir A. V. E. Z. vaikai (b. l. 2-5). A. J. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Naujos santuokos palikėjas A. V. E. Z. nebuvo sudaręs, mirė būdamas našliu (b. l. 2). Po jo mirties liko 0,0671 ha žemės sklypas sodininkų bendrijoje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 26), piniginės lėšos ir jo asmeniniai, buities daiktai. Pareiškėja kartu su broliu palikėjo turėtas pinigines lėšas panaudojo jo laidotuvėms, jiems liko asmeniniai tėvo daiktai, jo dokumentai. Palikėjo įpėdiniai toliau naudojosi žemės sklypu, (duomenys neskelbtini). Įrašai SB (duomenys neskelbtini) nario biliete, išduotame 1998 m. liepos 18 d., t. y. po palikėjo mirties, patvirtina, kad metiniai nario mokesčiai buvo mokami 1998, 1999 metais (b. l. 59-61). Žemės sklypo inventorizavimo byla parengta 1996 m. lapkričio 25 d., t. y. taip pat po palikėjo mirties (b. l. 62-69). Pareiškėja yra registruota sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nare, skolų bendrijai nėra (b. l. 13). Kito nekilnojamojo ir kilnojamojo turto palikėjas neturėjo.

12. Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad po palikėjo A. V. E. Z. mirties į notarų biurą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta ir paveldėjimo liudijimas neišduotas (b. l. 58). Duomenų apie palikėjo sudarytus testamentus nėra. Testamentų registre nėra įregistruotų testamentų ir palikimo priėmimo faktų (b. l. 23).

13. Iš pareiškėjos pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytų aplinkybių, pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad pareiškėja po tėvo A. V. E. Z. mirties priėmė jo palikimą, disponavo jo turėtomis santaupomis, jai liko tėvo asmeniniai daiktai, dokumentai, tame tarpe ir originalūs žemės sklypo įsigijimo dokumentai, kuriuos pateikė į bylą kartu su pareiškimu. Tokiu būdu S. K. faktiškai pradėjo valdyti po tėvo A. V. E. Z. mirties likusį turtą.

14. Pažymėtina, kad nėra leidžiama palikimą priimti dalinai arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).

15. Šio fakto nustatymas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti palikėjo turtą pilna apimtimi (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas).

16. Pareiškėjos argumentams, kad po palikėjo A. V. E. Z. mirties ji priėmė jo palikimą, pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo, neprieštarauja ir kiti suinteresuoti asmenys savo pateiktuose atsiliepimuose į pareiškimą, Nacionalinės žemės tarnybos atstovas išreiškęs institucijos poziciją ir teismo posėdžio metu. Suinteresuotas asmuo R. Z. pateiktame atsiliepime su pareiškėjos reikalavimais sutiko, prieštaravimų nereiškė.

17. Nustatęs, kad pareiškėja po tėvo A. V. E. Z. mirties nedelsiant priėmė jo palikimą vienu iš įstatyme numatytų būdų - faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti, teismas netenkina pareiškėjos reiškiamo alternatyvaus reikalavimo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, kadangi teisę priimti palikimą pareiškėja įgyvendino laiku ir tinkamai.

18. Teismas neanalizuoja ir nepasisako dėl kito palikėjo įstatyminio įpėdinio R. Z. veiksmų teisinės reikšmės įgyvendinant teisę paveldėti. Pirma paminėtina, kad teisė priimti palikimą ar jo atsisakyti yra asmeninė neturtinė kiekvieno įpėdinio teisė, įgyvendinama savarankiškai. Pareiškėja įstatymų nustatyta tvarka patvirtinto R. Z. įgaliojimo atstovauti jo teises ir interesus, tame tarpe reiškiant reikalavimus teismui, neturi ir teismui nepateikė. Teikdama paaiškinimus pareiškėja nurodė, kad brolį į reiškiamą reikalavimą įtraukė savo iniciatyva, jis siūlė jai vienai susitvarkyti paveldėjimo dokumentus. Antra, pats R. Z. savarankiškų reikalavimų teismui nereiškė, į teismo posėdį neatvyko, paaiškinimų neteikė. Trečia, šio fakto nustatymas nelemia pareiškėjos teisių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos (CPK 444 straipsnio 1 dalis), o taip pat iš suinteresuoto asmens neatima teisės savarankiškai ginti savo teises ir interesus. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos reikalavimo dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad po tėvo mirties jo palikimą faktiniu valdymu kartu priėmė ir jos brolis R. Z., teismas netenkina.

19. Teismo vertinimu, visuma byloje nustatytų aplinkybių ir ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja S. K., būdama pirmos eilės įstatymine palikėjo įpėdine, po savo tėvo A. V. E. Z. mirties faktiškai pradėjo paliktą mirusiojo turtą valdyti, rūpinosi juo kaip savo turtu, naudojosi ir jį prižiūrėjo. Duomenų apie tai, kad S. K. būtų atsisakiusi palikimo, neįgyvendinusi savo teisės gauti palikimą, byloje nėra. Todėl darytina išvada, kad S. K. aptartu būdu priėmė po savo tėvo A. V. E. Z. mirties atsiradusį palikimą. Bylos duomenimis, nustačius nurodytą faktą, jokių kitų asmenų interesai nebūtų suvaržyti. Visų šių duomenų pakanka prašomam juridiniam faktui nustatyti pareiškėjos atžvilgiu (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

20. Iš pareiškėjos valstybei priteistinos 17,92 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79, 88, 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 270, 448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė tėvo A. V. E. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Kitoje dalyje pareiškimą atmesti.

Priteisti iš pareiškėjos S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 17,92 Eur (septyniolika eurų 92 centų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Pinigai turi būti sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5662).

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Teisėja Monika Mockutė