Šiaulių apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato prašymą dėl skolininko turto dalies, esančios bendrojoje nuosavybėje nustatymo, pareikštą suinteresuotiems asmenims A. A., A. A., antstoliui A. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Apie posėdį dalyvaujantys byloje asmenys informuoti pranešimais. Pareiškėjas ir suinteresuotas asmuo A. A. papildyti bylos medžiagą iki teismo posėdžio nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad antstolis A. B. vykdo išieškojimą pagal Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kuršėnų policijos nuovados 2005-02-17 nutarimą Nr. 090610/96-12.9-32dėl paskirtos 2000,00 Lt (579,24 Eur) piniginės baudos išieškojimo iš skolininkės A. A. išieškotojui Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai. Skolininkė (duomenys neskelbtini) susituokė su A. A. (vykd. b. 8-9, 26 b. l.). Skolininkė A. A. oficialiai negauna jokių pajamų (vykd. b. 42-43 b. l.),turi nekilnojamojo turto – butą, esant (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 15-16, 27-29 b.l.), kuris yra areštuotas trijų antstolių. A. A. dirba (duomenys neskelbtini) (vykd. b. 56 b.l.).

Suinteresuotas asmuo A. A. nurodo, kad prašymas negali būti tenkinamas, nes nutarimu paskirtos nuobaudos vykdymas nutrauktas suėjus senaties terminui. Iš pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad institucija 2014 m. sausio 1 d. priiminėjo sprendimą nutraukti nuobaudos vykdymą pagal vykdomąjį dokumentą – 2005-02-17 nutarimą Nr. 7-10-06556724(14022608294) (8 b.l.).Tačiau Šiaulių apskrities VPK priimtas sprendimas nutraukti nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymą skolininkei A. A. savaime nesukuria jokių teisinių padarinių antstoliui A. B. dėl vykdomosios bylos nutraukimo. Institucija, būdama išieškotoja vykdomojoje byloje turėjo kreiptis į antstolį ir informuoti jį. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad išieškotoja kreipėsi į antstolį su prašymu nutraukti šią vykdomąją bylą skolininkei. Tokiu būdu, institucijos pateiktas prašymas dėl turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nagrinėjamas šioje civilinėje byloje.

Vykdymo proceso normų nustatyta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau –LR CPK) 666 straipsnio 1 dalis). LR CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenims, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrą turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitas asmenimis nuosavybe, nustatymo. Skolininko dalis bendroje nuosavybėje nustatoma teismo nutartimi. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria nustatyta skolininko turto, esančio bendrąja nuosavybe, dalis, išieškojimas nukreipiamas į skolininko turto dalį (LR CPK 667 straipsnio 3 dalis).

Šioje byloje dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitu asmeniu nuosavybe, kreipėsi išieškotojas Šiaulių apskrities Vyriausiasis policijos komisariatas. Byloje nėra ginčo, jog skolininkės prievolė išieškotojui yra jos asmeninė. Todėl skola išieškotojui turi būti išieškoma iš asmeninės nuosavybės teise skolininkei priklausančio turto, o jo nepakakus, ir iš jai tenkančios bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto dalies. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje nustatyta prezumpcija, jog turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Vadovaujantis CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktu, pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos <...> pripažįstamos bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Pagal CK 3.87 straipsnio 2 dalį, sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba kol bendrosios jungtinės nuosavybės teisė nėra pasibaigusi kitokiu būdu. Skolininkė A. A. nedirba, oficialiai negauna jokių pajamų, iš kurių būtų galima išieškoti skolą, neturi jokio kito turto, iš kurio galėtų būti vykdomas išieškojimas. Tokiu atveju, kai skolininkas jokio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi, asmeninė skola išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininko turto bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje ir tokiu atveju santuokos sudarymo momentas nėra kriterijus prašymui dėl turto dalies nustatymo netenkinti.

Turtas, kuriame prašoma nustatyti skolininko dalį yra skolininkės sutuoktinio pajamos. Iš vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. A. dirba UAB (duomenys neskelbtini) ir gauna pajamas (vykd. b. 56 b.l.). Pagal CK3.88 straipsnio 1 dalies 3–5 punktus bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe yra pripažįstamos pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių bendros, tiek vieno sutuoktinio veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos, kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui ir kita). Vykdomosiose bylose nėra duomenų, kad suinteresuoti asmenys sutuoktiniai A. A. ir A. A. būtų sudarę vedybų sutartį, todėl jų turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas, kurio esmė yra ta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, jog turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK)3.87, 3.88 straipsniai).

Sprendžiant dėl skolininko dalies bendrame turte nustatymo būdo, pažymėtina tai, kad LR CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta išieškotojo teisė reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti. Nustatant skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, turi būti taikomos LR CK 3.116–3.129 straipsnių nuostatos. Pagal LR CK 3.117 straipsnį preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, o nuo šio principo galima nukrypti tik šio kodekso numatytais atvejais. LR CK 3.123 straipsnio 1 dalyje pateikti atvejai, kai teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Šioje byloje nenustatyta aplinkybių, kurios būtų pagrindu nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, todėl konstatuotina, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios ir skolininkės A. A. turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje sudaro ½ dalį jos sutuoktinio A. A. gaunamų pajamų. Remiantis tuo, nustatytina skolininkės A. A. turto dalis, esanti bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje, kuri yra lygi ½ A. A. gaunamo darbo užmokesčio.

Pažymėtina, jog teismo nutartis neužkerta kelio pačiai skolininkei geranoriškai sumokėti skolą į antstolio depozitinę sąskaitą, tokiu būdu išvengiant išieškojimo iš dalies sutuoktinio gaunamų pajamų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, 593 straipsniu, 667 straipsniu, teismas

nutaria:

Nustatyti, kad skolininkės A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) turto dalis bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis jos sutuoktinio A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gaunamų pajamų.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant Šiaulių apylinkės teisme.