- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-09-19
- Bylos Nr.
- 2A-634-227/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-00341-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimutė Sankauskaitė (pirm.), Margarita Dzelzienė (pran.), Birutė Jonaitienė
- Atsakovas
- V. S., R. S.
- Ieškovas
- V. V.
- Trečiasis asmuo
- G. S.
Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2A – 634 – 227 / 2012
Birutė Mėlinauskienė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-00341-2012-6
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. rugsėjo 19 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimutės Sankauskaitės,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1130-233/2012 pagal ieškovės V. V. ieškinį atsakovėms V. S. ir R. S., trečiajam asmeniui G. S. dėl žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė V. V., sutikslinusi ieškinį (b. l. 46-47), prašė iš atsakovių V. S. ir R. S. solidariai priteisti 4 529 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ji yra buto Nr. 205, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, savininkė. 2011-12-26 apie 16.30 val. pastebėjo, kad jos buto vonioje pro ventiliacijos angą ir pakabinamas lubas bėga vanduo. Nubėgo į trečią aukštą, beldėsi į virš jos esantį 305 butą, už durų girdėjo vandens šniokštimą, tačiau niekas durų neatidarė. Grįžusi rado, kad vanduo bėga per koridoriaus lubas ir sieną, tebebėgo ir vonioje. Laukiant iškviestos UAB „Panevėžio būstas“ avarinės tarnybos , vanduo pradėjo bėgti kambaryje per perdengimo plokščių tarpus ant buities apyvokos daiktų(televizoriaus, kompiuterio dėžės ir kt). Apie 17.30 atvyko avarinė tarnyba. Jos darbuotojai apžiūrėjo butą ir surašė apliejimo aktą. Jų į 305 butą neįsileido. Tuo metu vandens bėgimas iš viršaus sumažėjo. Po kelių dienų statybos specialistas apžiūrėjo aplietą butą ir sudarė sąmatą. Nuo apliejimo jos buto vonios lubos sugadintos, išsiklaipė, sienoje prie ventiliacijos angos plytelės nesandariai laikosi, gali nukristi. Taip pat apgadinta koridoriaus siena prie vonios durų, iš viršaus nuplauti tapetai, liko rudos dėmės, lubos taip pat šiek tiek sušlapo, dažai atsilupo, liko rudos dėmės. Kambaryje per lubų pirmą ir antrą plokščių siūlę sunkėsi vanduo, liko rudos dėmės, atšoko dažai, siūlės suskilinėjo. Sienoje per 1 metrą nuo lubų sušlapo tapetai. Ji išsikvietė statybos specialistą R. S., kuris atvykęs 2012-01-02 viską nufotografavo, apžiūrėjo. Po užliejimo buto neremontavo. Žala apskaičiuota pagal dabartines rinkos kainas. Atsakovės yra buto, esančio virš jos buto, savininkės. Todėl privalo solidariai atlyginti jai padarytą žalą, padarytą buto apliejimu.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 7 d. sprendimu ieškinį pilnai patenkino. Priteisė solidariai iš atsakovių V. S. ir R. S. ieškovės V. V. naudai 4 529,00 Lt žalai atlyginti, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2012-01-16) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Teismas nustatė, kad ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) 205, Panevėžyje, savininkė. Atsakovė V. S. yra 305-1 buto, o atsakovė R. S. 305-2 buto savininkės, t. y. jos abi yra šio bendrabučio tipo buto (bloko) bendrasavininkės. Atsakovės nuosavybės teise valdo minėto buto po vieną kambarį, o likusias buto patalpas – bendrai. Iš patalpų eksplikacijos nustatė, kad virš ieškovės vonios randasi atsakovių bendrai valdomos patalpos: 305-3 ir 305-4, kuriose yra kriauklė ir tualetas. Iš 2011-12-26 Paskyros - kad UAB „Panevėžio būstas“ darbuotojai buvo išvykę į ieškovės užpiltą butą galimai iš 305 buto, kuriame gyventojų nerasta. Darbuotojai nustatė, kad vanduo nebebėga. Fotonuotraukose (b.l.79-80,83) matyti aiškūs užliejimo pėdsakai. Atsakovės V. S. pateiktose jos buto ir bendro koridoriaus fotonuotraukos matyti drėgmės ir užliejimo pėdsakai (iš viršaus) ir jos bute.
Teismas laikė įrodytu, kad ieškovės butas buvo užlietas iš viršaus, kuriame yra būtent atsakovių nuosavybės teise valdomas butas. Tai patvirtina įrodymai: lokalinė sąmata, fotonuotraukos, liudytojų R. S., A. I., V. S. paaiškinimai, kurie abejonių nekelia.
Pažymėjo, kad atsakovė ir tretysis asmuo kėlė versijas, kad užliejimas galėjo būti iš aukštesnių butų ar nuo namo stogo ir netgi nuo butų, esančių aukščiau ieškovės buto, bei greta, tačiau jų įrodymais nepagrindė, o teismas negali sprendimo grįsti prielaidomis. Vertindamas atsakovės pateiktas jos buto ir kitas nuotraukas , nurodė, kad neaišku kada jos darytos , o iš fotonuotraukose drėgmės pėdsakų matyti, kad yra susidaręs net juodas pelėsis, kuris susiformuoja per ilgesnį laiką. Teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti, kad nuotraukose užfiksuoti užliejimai atsirado tuo pat metu, kai buvo užlietas ieškovės butas. Pažymėjo, kad jeigu ir hipotetiškai pripažinti tikimybę, kad atsakovių butas buvo užlietas iš viršaus(aukščiau), tai atsakovės pažeidė rūpestingumo taisyklę -kaip savininkas nesiėmė jokių priemonių, kad apsaugoti ne tik savo turtą, bet ir užkirsti kelią kito asmens turto sugadinimui.
Sprendime teismas nurodė, kad nesiremia liudytojų E. K. ir V. K. paaiškinimais ir jų surašytais apžiūros patikrinimo aktais, nes tai yra atsakovės kviesti pažįstami asmenys, kurie dirba Anykščių komunaliniame ūkyje ir neturi įgalinimų apžiūrinėti kitoje teritorijoje, kitos administruojančios organizacijos (UAB “Panevėžio būstas”) namo įrenginių, tuo labiau surašinėti Apžiūros patikrinimo aktų. Dėl šių aplinkybių, bei esant pagrįstų abejonių šių įrodymų pagrįstumu ir patikimumu, esant prieštaravimams kitiems byloje esantiems įrodymams, teismas sprendė, kad jais negali remtis ir juos atmeta.
Teismas atsakovės nurodytą aplinkybę, kad užliejimo metu ir dar kurį laiką po to atsakovės V. S. bute asmenų nebuvo, laikė nepakankamu įrodymu, kuris būtų svariu pagrindu atmesti ieškinį, nes vanduo galėjo pradėti bėgti iš atsakovių buto ir nesant jame žmonėms. Pažymėjo, kad byloje nenustatyta dėl kokių priežasčių vanduo iš atsakovių buto po kurio laiko nustojo bėgti, nes atsakovės tokių įrodymų nepateikė, o tik apsiribojo deklaratyviais teiginiais. To nepaaiškino ir ieškovė, kuri nepateko į atsakovių butą. Pažymėjo, kad atsakovė ir tretysis asmuo G. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, liudytoja E. U. yra artima G. S. draugė, todėl jų paaiškinimus teismas vertina kritiškai, kiek jie neprieštarauja kitų byloje surinktų įrodymų visumai. Teismas nurodė kad iš dalies neatmeta ieškovės nurodytos galimybės, jog užliejimo metu atsakovių bute kažkas buvo(galėjo būti ir kita buto savininkė R. S.), nes bute degė šviesa. Pažymėjo, kad ši aplinkybė bylos baigčiai nėra svarbi, nes apliejimo faktas pilnai įrodytas. Teismas nustatė visas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalingas bendrąsias sąlygas(CK 6.245-6.249 str.). Sąlygų, kurios eliminuotų atsakovių civilinę atsakomybę, nenustatė(CK 6.270 str. 1d). Konstatavo, kad ieškovės prašomos priteisti žalos dydis yra visiškai įrodytas byloje esančiais įrodymais, kurie abejonių nekelia.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė V. S. prašo apylinkės teismo sprendimo dalį, kuria jos atžvilgiu ieškinys patenkintas, panaikinti ir priimti naują sprendimą atmetant ieškinį jos atžvilgiu Nurodo, kad teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas (CK 6.266 str. ir CPK 185 str.) ir padarė nepagrįstą išvadą, kad V. S. ar jos sūnus G. S. netinkamai naudojosi butu, jame esančiais vandentiekio įrenginiais ar jų gedimas įvyko dėl netinkamo elgesio, t. y. šių veiksmų pasekoje atsakovių bute įvyko vandens nuotėkis ir dėl to buvo aplietas ieškovės butas. Tokių įrodymų nėra . Laikotarpyje nuo 2011-12-23 iki 2011-12-30, nei ji nei jos sūnus nebuvo bute. Sūnus išvykdamas paliko butą tvarkingą ir tvarkingą (sausą)rado. Tai, jog jos bute nebuvo vandens nuotėkio įrodo 2012-03-26 specialisto (santechniko) V. K. surašytas buto santechninių mazgų patikrinimo aktas, kuriame nurodoma, kad vonios ir tualeto patalpose esantys santechniniai mazgai yra techniškai tvarkingi (naujai nekeisti, neremontuoti), trečiojo asmens G. S. paaiškinimai ir liudytojų E. K. , V. K. bei E. U. parodymai. Faktinę aplinkybę, kad vandens nuotėkis įvyko ne atsakovės bute, o virš jos buto esančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) 405, Panevėžys, patvirtina byloje esančios pateiktos fotonuotraukos ir teismo posėdžio metu apklausti liudytojai E. K., V. K. bei dalinai ieškovės kviesti liudytojai A. I. ir V. S.. Todėl teismas neturėjo šių jos įrodymų atmesti. Apeliantės manymu, ieškovė, pastebėjusi vandens nuotėkį nesiėmė priemonių vandens nuotėkio šaltiniui nustatyti. Priešingai teismo išvadai, ji negalėjo prašyti skirti ekspertizės, nes dėl bylos nagrinėjimo metu kilusio 405 bute gaisro buvo aplieti visi žemiau esantys butai. Tvirtina, kad ne ji užliejo ieškovės butą ir dėl to, kad nebuvo nustatytas vandens nuotekio šaltinis , jai neatsiranda civilinė atsakomybė. Pažymėjo, kad atsižvelgiant į ieškovės teiginį buvus 305 bute žmonėms, degus šviesai, vertinant tai, jog ji ir sūnus nebuvo bute, daro prielaidą, kad bute galėjo būti kita buto(305-2) savininkė, ar su jos žinia kiti asmenys, kuri nedalyvavo teismo posėdžiuose, atsiliepimo nepateikė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Nurodo, kad teismui pateikė visus galimus įrodymus, o teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovės pateikti įrodymai paneigė apeliantės keltas versijas.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Pirmosios instancijos teismas ištyrė teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertino įrodymus, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, motyvavo savo išvadas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d., 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, motyvais ir išvadomis ieškinį tenkinti visiškai, todėl visų motyvų nekartoja. Apeliacinio skundo argumentai vertinti nepagrįstais dėl šių motyvų.
Vertinant skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių laikymosi aspektu, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-28 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-336/2009; 2007-10-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007 ir kt.).
Pirmosios instancijos teismas, nustatinėdamas faktines buto užpylimo iš viršuje esančio buto aplinkybes, žalos dydį ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas, tyrė byloje esančius įrodymus ir iš jų visumos padarė pagrįstą išvadą dėl ieškinio pagrįstumo. Nėra ginčo, kad virš ieškovės 205 buto((duomenys neskelbtini)) esantis butas asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovėms V. S.(305-1) R. S.(305-2). Jos abi yra šio bendrabučio tipo buto (bloko) bendrasavininkės , kiekviena jų asmeninės nuosavybės teise valdo po vieną kambarį, o likusiomis buto patalpomis, tarp jų vonia ir tualetu- bendrai. Iš ieškovės ir atsakovių buto planų (b. l. 24, 77) matyti, kad virš ieškovės vonios yra atsakovių buto patalpos su kriaukle ir tualetu. Iš ieškovės buto fotonuotraukų matyti aiškūs užliejimo pėdsakai. Atsakovės V. S. pateiktose jos buto ir bendro koridoriaus fotonuotraukose taip pat matyti drėgmės ir užliejimo pėdsakai (iš viršaus). Taigi, nagrinėjamu atveju ieškovės butas, virš kurio yra atsakovių butas, buvo užpiltas ir padaryta ieškovei žala.
Pagal CK 6.266 str. 1 d., žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (CK 6.248 str. 1 d., 6.266 str. 1 d.). Šiuo atveju rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 str.), o būtent – žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui (šiuo atveju ieškovei), o kaltės nebuvimo klausimas – potencialiam įvykio kaltininkui (šiuo atveju atsakovėms).
Byloje dėl nustatytų faktinių aplinkybių ir priteistos žalos dydžio ginčo nėra. Apeliantė pripažįsta, kad buvo užlietas ieškovės butas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo išvada, kad atsakovių asmeninės nuosavybės teise bendrai valdomos patalpos buvo pavojingas poveikis, sugadinęs apačioje esančio ieškovės buto apdailą . Atsakovių kaltė dėl ieškovei atsiradusios žalos buto apipylimu pasireiškė tuo, jog jos pažeidė rūpestingumo taisyklę elgtis taip, kad nebūtų gadinimas kitų turtas, šiuo atveju ieškovės. Atsakovė V. S., nors ir nesutikdama su byloje pareikštais ieškovės reikalavimais, pakankamų įrodymų savo atsikirtimams nepateikė, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas. Apeliacinio skundo argumentas, kad laikotarpiu nuo 2011-12-23 iki 2011-12-30 savo bute nei ji, nei sūnus G. S. nebuvo, išvykstant paliko butą tvarkingą ir tvarkingą(sausą) rado, nepaneigia paties apliejimo fakto iš atsakovių buto. Pirma, ieškovės butas buvo užpiltas iš viršaus(pradėjo bėgti per lubas, ventiliacijos angą). Antra ir svarbiausia tai, jog 305 buto bendrosiomis patalpomis, tame tarpe vonia ir tualetu, kurios randasi virš ieškovės vonios , naudojasi bendrai abi buto savininkės- atsakovės . Trečia, ieškovė girdėjo už 305 buto vandens šniokštimą, tačiau niekas durų neatidarė. Ketvirtą, vanduo, atvažiavus avarinės tarnybos darbuotojams, ieškovės bute jau nebebėgo tik ant lubų kabėjo lašai. Penkta, sekančią dieną, ieškovės teigimu , 305 buto durų neatidarė, nors bute degė šviesa. Šešta, atsakovė R. S. neatsikirtinėja į ieškinį. Septinta, apeliantė daro prielaidą, kad įvykio metu bute galėjo būti 305-2 buto savininkė ar su jos leidimu kiti asmenys. Aštunta, dėl to, kad nežinoma kada nufotografuotas apeliantės sūnus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šių nuotraukų nevertino kaip įrodymų, pagrindžiančių , jog įvykio metu nebuvo G. S. bute.
Įvertinus tai, jog ieškovė, pradėjus bėgti vonios kambaryje vandeniui per lubas, ventiliacijos angą, beldėsi į 305 butą, girdėjo už durų vandens šniokštimą, tačiau niekas į butą neįsileido, o neužilgo atvykus avarinei tarnybai vanduo jau buvo nustojęs bėgti, tik kabėjo lašai ir jos darbuotojų taip pat į minėtą butą neįleido, bei atsakovės niekur nesikreipė dėl joms priklausančio buto sugadinimo apipylimu, ir šios aplinkybės neįrodinėja, darytina išvada, kad 305 bute kažkas buvo, kuris sutvarkė vandens bėgimą. Priešingu atveju vanduo nebūtų savaime nustojęs bėgti. Pasitvirtinus faktui, kad, būtent, G. S. nebuvo bute, teisėjų kolegijos nuomone, tai neatleidžia abiejų atsakovių, kaip bendrasavininkų nuo civilinės atsakomybės, nes, kaip buvo pirmiau nurodyta, virš ieškovės esančio buto bendromis patalpomis be G. S. naudojasi ir kita savininkė R. S., o butas buvo užlietas iš atsakovių buto.
Analizuojant abiejų atsakovių veiksmus matyti, kad atsakovė R. S., žinodama apie ieškinį ir teismo posėdį , nepateikė atsiliepimo į ieškinį, nedalyvavo teismo posėdžiuose ir sprendimo, kuriuo solidariai priteista ieškovei žalos atlyginimas, neskundžia. G. S. , gyvenantis motinai V. S. priklausančiame 305-1 bute, 2012-01-24 gavo ieškinį ir jį pagrindžiančius dokumentus bei teismo nutartį, įpareigojančią pateikti atsiliepimą į ieškinį(tuo metu jo procesinė padėtis buvo atsakovas)(b.l.15), 2012-02-13 pateikė atsiliepimą, o 2012-02-13 atsakovė V. S. - nesutikimą su ieškiniu tuo pagrindu, kad niekas jos neinformavo apie apliejimą. Iš to seka, kad atsakovė V. S. ne vėliau kaip 2012-02-13 sužinojo apie ieškinį 305 buto savininkams dėl žalos atlyginimo apliejus ieškovės butą. Todėl ji, kaip ir kita atsakovė R. S., turėjo teisę įrodinėti, kad nors jai priklausantis butas yra virš ieškovės buto, tačiau užpylimas įvyko ne iš jos buto, t.y., kad ieškovės buto užpylimo židinys yra ne jos butas, o kiti šaltiniai. Taip įrodinėjimo tikslu ji galėjo prašyti skirti ekspertizę ir tam turėjo pakankamai laiko, nes, kaip nustatyta apie buto suliejimą ji sužinojo ne vėliau kaip 2012-02-13, o gaisras kilo 405 kambaryje, ko pasekoje buvo supilti vandeniu butai, tik 2012-05-10. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog atsakovės V. S. teiginiai prieštaringi. Taip ji teigia, kad tuo pat metu buvo užpiltas ir jos butas ir šį faktą įrodinėja fotonuotraukomis, kuriose užfiksuoti seni užpylimai(sprendžiama iš pelėsio), tačiau dėl buto užpylimo niekam nepareiškė pretenzijų. Tuo pačiu teigia, kad įykio metu sūnus buvo pas ją, išvykdamas sūnus paliko tvarkingą butą ir tokį pat tvarkingą(sausą) rado, t.y., įrodinėja kad nebuvo užpiltas jos butas ir iš jos buto nebuvo užpiltas ieškovės butas. Vėliau iškelia versiją, kad ieškovės butą galėjo aplieti buto 305-2 savininkė, kuri atsiliepimo nepateikė, teismo posėdžiuose nedalyvavo. Taigi, apeliantės teiginiai tarpusavy prieštaringi ir įrodymais nepagrįsti(CPK 178 str.).
Apeliantės nurodyta 2012-02-13 UAB „Panevėžio būstas“ pažyma nepaneigia ieškovės buto užpylimo fakto ir tai, jog buvo užpilta iš viršaus- atsakovių buto. Pažymoje nurodyta, kad vanduo 205 bute nebebėga, jokių avarijų nerasta. Šią aplinkybę teisme paaiškino apklausti liudytojai- šios institucijos darbuotojai A. I. ir V. S., atvykę į įvykio vietą. Jų parodymais atvykus vanduo nebebėgo, tik matėsi kabantys vandens lašai, į 305 butą niekas neįsileido, o stogas- tvarkingas. Liudytojo A. I. parodymais , jei būtų trukęs vamzdis ar trūkusi klozeto žarnelė, vanduo nebūtų nustojęs bėgti, o dėl to, kad tokio tipo namai neturi hidroizoliacijos, tai, pribėgus vandeniui ant grindų, jis gali patekti į ventiliacijos angą. Nors liudytojas A. I. į atsakovės atstovo klausimą atsakė, kad galėjo vanduo bėgti ir iš dar aukštesnio aukšto, tuo pačiu pripažino, kad jis nebuvo užlipęs į ketvirtą aukštą. Įvertinus tai, jog liudytojas nebuvo užlipęs į ketvirtą aukštą ir netyrė galimo užpylimo iš ketvirto aukšto, jo parodymai dėl galimo užpylimo iš aukštesnio buto(4-o aukšto) vertintini kaip bendro pobūdžio samprotavimai butų užpylimo atveju. Atsakovės pakviesti liudytojai E. K. bei V. K. iš esmės nepaneigė , kad iš atsakovių buto į ieškovės butą negalėjo patekti vanduo. Jų parodymais atsakovės butas buvo kažkada aplietas, atsakovės buto sienose matyti vandens nubėgimai, kai kur atšokę tapetai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš atsakovės pateiktų nuotraukų neaišku, kada fotografuota , iš fotonuotraukose užfiksuotų drėgmės pėdsakų matyti, jog yra susiformavęs net juodas pelėsis, kuris susiformuoja per ilgesnį laiką. Tokiu būdu, sutiktina su teismo išvada, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovės buto užliejimai atsirado tuo pat metu, kai buvo užlietas ieškovės butas. Atsakovė įrodymais nepagrindė versijų, kad užliejimas galėjo būti iš aukštesnių butų ar nuo namo stogo, ar netgi nuo butų, esančių aukščiau ieškovės buto, bei greta (CPK 178-179 str.). Teisėjų kolegija nekartoja išsamių pirmosios instancijos spendime išdėstytų argumentų dėl kurių nelaikytini E. K. ir V. K. apžiūros patikrinimo aktai patikimais įrodymais, paneigiančiais atsakovės teiginį, kad ieškovės butas užpiltas ne iš atsakovių buto. Atkreipia dėmesį į tai, jog butas aplietas 2011-12-26, o aktai surašyti tik 2012-03-26, t. y. praėjus trims mėnesiams nuo įvykio. Be to, šio pobūdžio bylose ieškovė neturi pareigos įrodinėti dėl kokios priežasties užpylimo atveju tekėjo vanduo iš atsakovių buto. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovės šiuo atveju atsako be kaltės( CK 6.266 str.), nes jos neįrodė, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar ieškovės tyčios ar neatsargumo(CPK 6.270 str.), o ieškovės buto užpylimo židinys yra ne atsakovių valdomas butas (CPK 178 str.).
Atsižvelgdama į aukščiau nutartyje išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nepažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, nes nuosekliai ištyrė ir sprendime aptarė visus byloje surinktus reikšmingus įrodymus, reikalingus teisingam bylos išnagrinėjimui. Nustatęs visas deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti reikalingas bendrąsias sąlygas(CK 6.245-6.249 str.) ir nesant sąlygų, kurios eliminuotų atsakovių civilinę atsakomybę(CK 6.270 str. 1d), ieškovei įrodžius prašomos priteisti žalos dydį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą ieškinį pilnai patenkinti . Aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, nenustatyta. Esanmt šioms aplinkybėms apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.