- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-21
- Bylos Nr.
- e1S-24-350/2023
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Blinstrubienės (toliau – ir prokurorė) skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutarties, kuria pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas prokurorei,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmams 2023 m. kovo 1 d. su pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduota baudžiamoji byla, kurioje G. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 3 dalį (3 veikos).
2. Skundžiama nutartimi prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu perduotas prokurorei. Teismas šį sprendimą motyvavo tuo, kad tarp G. A. ir civilinių ieškovų nesudarytas konkretus, rašytinės formos susitarimas dėl turtinės žalos atlyginimo, kas reiškia, jog nėra išpildyta viena iš būtinųjų kreipimosi į teismą su pareiškimu dėl teismo baudžiamojo įsakymo išdavimo sąlygų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje – tai laikoma esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu, kuris teismui trukdo priimti baudžiamąjį įsakymą.
Šalies argumentai
3. Skundu aukštesniajam teismui prokurorė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti apylinkės teismui iš naujo nagrinėti pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Skundas grindžiamas šiais esminiais teisiniais argumentais:
3.1. Ne bet koks proceso trūkumas yra pagrindas grąžinti bylą prokurorui. Jei bylos aplinkybės nėra aiškios (nors šiuo atveju tokių aplinkybių nėra) ir kilusios abejonės gali būti pašalinamos tik nagrinėjimo teisme metu, teisėjas gali priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme (BPK 423 straipsnio 1 dalis), o bylos grąžinimas prokurorui galimas tik esant išimtinėms aplinkybėms, trukdančioms teismui nagrinėti bylą.
3.2. Įstatymų leidėjas BPK 418 straipsnyje nenustatė kaltininko įsipareigojimo atlyginti žalą formos ir turinio, todėl teismo argumentai, jog G. A. įsipareigojimas dėl žalos atlyginimo turėjo būti rašytinės formos susitarimas su kiekvienu iš nukentėjusiųjų, o ne vienasmenis pasižadėjimas, yra teisiškai nepagrįsti.
3.3. Ikiteisminio tyrimo metu G. A. pateikė įsipareigojimą atlyginti padarytą turtinę žalą pagal nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius. Šis įsipareigojimas atspindi kaltininko valią ir visiškai atitinka BPK 418 straipsnio 14 dalies nuostatas bei nesudaro kliūčių teismui spręsti dėl baudžiamojo įsakymo priėmimo.
3.4. Prokurorės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu buvo prašoma tenkinti nukentėjusiųjų pareikštus civilinius ieškinius ir priteisti iš G. A. žalos atlyginimą, todėl teismui nėra kliūčių išspręsti šį klausimą. Priteistos žalos atlyginimo ir kiti su turtinio pobūdžio išieškojimu susiję klausimai gali būti sprendžiami teisės aktų nustatyta tvarka tiek priėmus ir įgijus teisinę galią teismo baudžiamajam įsakymui, tiek ir pradėjus vykdymo procesą.
3.5. Svarbu tai, kad proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu neprieštaravo ir patys civiliniai ieškovai V. Š., D. D. ir A. R..
3.6. Pažymėtina, kad, įgyvendinant skundžiamą nutartį priėmusio teisėjo reikalavimą dėl įsipareigojimo atlyginti padarytą žalą formos, būtų nevertinami proceso dalyvių interesai, trukdomas jų ir ikiteisminio tyrimo subjektų laikas, neracionaliai eikvojamos valstybės lėšos.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
5. Skundas tenkinamas.
6. Pagal BPK 420 straipsnio 1 dalį, teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, ne vėliau kaip per septynias dienas turi priimti vieną iš šių sprendimų: 1) surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą; 2) perduoti bylą nagrinėti teisme šio kodekso 423 straipsnyje numatytais atvejais; 3) nutraukti baudžiamąjį procesą šio kodekso 424 straipsnyje numatytais atvejais. Šis sprendimų sąrašas yra baigtinis ir jo plečiamai aiškinti negalima.
7. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo teisėjas, gavęs prokurorės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje G. A. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 3 dalį (3 veikos), nepriėmė nei vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų, o perdavė bylą prokurorei, motyvuodamas tuo, kad byloje nėra išpildyta imperatyvi kreipimosi į teismą dėl bylos užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu sąlyga – tarp kaltinamojo G. A. ir nukentėjusiųjų V. Š., D. D. ir A. R. nesudarytas konkretus ir rašytinės formos susitarimas dėl padarytos žalos atlyginimo, kas laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad toks sprendimas yra visiškai nepagrįstas, neatitinkantis BPK XXXI skyriaus primojo skirsnio nuostatų bei prieštaraujantis BPK 1 straipsnyje įtvirtintai baudžiamojo proceso paskirčiai – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą.
8. Atkreiptinas dėmesys, kad BPK 418 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo proceso sąlygas, be kita ko, yra numatyta, jog šis procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Sutinkant su prokurorės skundo argumentais, pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenumato imperatyvaus reikalavimo kaltininkui sudaryti rašytinės formos susitarimą su žalą patyrusiais asmenimis dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo.
9. Nagrinėjamu atveju iš ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos matyti, jog nukentėjusieji šioje byloje yra pareiškę civilinius ieškinius, kuriais: V. Š. prašo priteisti 160 Eur, D. D. – 160 Eur, A. R. – 163 Eur iš G. A. turtinei žalai atlyginti. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2023 m. vasario 7 d. įsipareigojimą atlyginti savo veiksmais padarytą turtinę žalą – toks rašytinis dokumentas, aukštesniojo teismo vertinimu, laikytinas tinkamu įsipareigojimu atlyginti šią žalą BPK 418 straipsnio 1 dalies prasme, o skundžiamoje nutartyje išdėstyti reikalavimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas kelia tokiam dokumentui, siekdamas prilyginti jį tarp šalių sudarytai sutarčiai, laikytini aiškiai pertekliniais. Pažymėtina, kad, priešingai, nei dėsto pirmosios instancijos teismas, G. A. pateikus vienašališką įsipareigojimą atlyginti padarytą žalą, iš nukentėjusiųjų nėra atimama teisė į priverstinį jiems padarytos žalos išieškojimą, kadangi šis teismas, priimdamas baudžiamąjį įsakymą, privalo pareikštų civilinių ieškinių pagrįstumą ir priteisti juose nurodomas sumas iš G. A.. Kaltinamajam šių sumų neatlyginus, nukentėjusieji turės galimybę kreiptis į teismą dėl vykdomojo dokumento išdavimo ir skolų išieškojimo priverstine tvarka. Be to, teismas turi galimybę svarstyti ir baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punkte, skyrimo klausimą, kas dar kartą patvirtina, kad nagrinėjamu atveju teisė į nusikalstama veikia padarytos žalos atlyginimą nukentėjusiesiems nėra niekaip apribojama.
10. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui bei aptartoms aplinkybėms, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendimas bylą perduoti prokurorei šiuo atveju yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartis naikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2023 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui vieno iš BPK 420 straipsnio 1 dalyje numatytų sprendimų priėmimui.
Nutartis neskundžiama.