Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Arūnas Budrys, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nukentėjusiosios R. D. įgalioto atstovo advokato Igorio Smirnovo (Igor Smirnov) (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimo, kuriuo K. K. (K. K.) pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas galutine 1175 € dydžio bauda su savadarbio traktoriaus 021 konfiskavimu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. K. nubaustas už tai, kad, 2018 m. spalio 12 d., apie 19.30 val., (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo savadarbį traktorių 021, be valstybinio numerio ženklo, vairuodamas neatsižvelgė į kelio ir transporto priemonės techninę būklę, nepasirinko saugaus greičio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į tvorą. Eismo įvykio metu sugadinta tvora, vartai, veja ir traktorius. Iš eismo įvykio vietos pasitraukė, pažeidęs kelių eismo taisyklių reikalavimus. Padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Savadarbis traktorius 021 neįregistruotas nustatyta tvarka, neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei neatlikta privalomoji techninė apžiūra. Tokiais veiksmais K. K. pažeidė Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9, 14, 127, 220, 223, 224 punktų reikalavimus.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija nustatytų faktinių aplinkybių, nekelia klausimo dėl K. K. kaltės bei jam skirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės, tačiau nesutinka su tuo, kad nebuvo išspręstas R. D. prašymas dėl materialinės žalos priteisimo.

6. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą nutarimą, konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimu K. K. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 1 dalyje, 415 straipsnio 2 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 426 straipsnio 1 dalyje, nuobauda jam paskirta vadovaujantis įstatymu, tačiau skundžiamas nutarimas keistinas dėl neišspręsto turtinės žalos atlyginimo klausimo. Pirmosios instancijos teismas nepakankamai įsigilino į nusižengimų padarymo aplinkybes, todėl nepagrįstai šioje byloje nepripažino R. D. nukentėjusiąja bei nepriteisė jai administraciniu nusižengimu padarytos turtinės žalos atlyginimo.

7. ANK 664 straipsnio 2 dalis numato, kad tais atvejais, kai administracinį nusižengimą padaręs asmuo neatlygina turtinės žalos savo noru arba nesusitariama dėl turtinės žalos dydžio ir jos atlyginimo būdo, žalos atlyginimą priteisia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija tuo pačiu nutarimu, kuriuo skiriama administracinė nuobauda. ANK 655 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu, nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą apylinkės ar apygardos teisme arba ne teismo tvarka institucijoje, padarytos turtinės žalos dydį galima nustatyti neatidėjus šios bylos nagrinėjimo, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjantis teismas ar institucija gali priteisti nukentėjusiajam žalos atlyginimą. Taigi, administracinio nusižengimo byloje įstatymas imperatyviai nenumato teismo pareigos priteisti žalos atlyginimą (kai ji padaryta) visais atvejais. Ar galima toje pačioje administracinio nusižengimo byloje išnagrinėti žalos atlyginimo priteisimo klausimą, kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Jei teismas nusprendžia šio klausimo nenagrinėti, toks jo sprendimas turi būti argumentuotas (ANK 636 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad žalos atlyginimo klausimas toje pačioje administracinio nusižengimo byloje paprastai turi būti išspręstas tais atvejais, kai padaryta turtinė žala yra būtinasis administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant nusižengimą arba žalos padarymo faktas ir dydis iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos yra aiškūs ir nėra būtinumo išreikalauti papildomą medžiagą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-511/2018).

8. ANK 426 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta atsakomybė vairuotojams ir neturintiems teisės vairuoti asmenims už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Kaip matyti iš šio straipsnio dispozicijos, padaryta žala yra būtinasis šio administracinio nusižengimo požymis ir jos dydis yra įrodinėjimo dalykas konstatuojant šį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas K. K. kaltę dėl administracinių nusižengimų padarymo, skundžiamame nutarime patvirtino, kad K. K. veiksmais buvo sugadintas ne tik traktorius, bet ir tvora, vartai, veja, esantys (duomenys neskelbtini), ir priklausantys R. D., tai yra konstatavo, jog R. D. buvo padaryta reali turtinė žala, bei kad padaryta žala neviršija 15 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, tai yra 750 € (15*50 €). Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nutarime nenurodė konkretaus R. D. padarytos turtinės žalos dydžio eurais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, nustatydamas padarytos žalos dydį, rėmėsi R. D. paaiškinimu bei policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b. l. 9, 10), iš kurių matyti, kad dėl K. K. veiksmų R. D. buvo padaryta apie 600 € turtinė žala. Apylinkės teismas R. D. į teismo posėdį nekvietė, dėl jai padarytos turtinės žalos jos neapklausė, kas rodo, kad padarytos žalos dydis teismui buvo aiškus. Nors turtinės žalos teismas R. D. nepriteisė, tačiau skundžiamame nutarime iš esmės konstatavo, kad administraciniu nusižengimu jai buvo padaryta būtent 600 € turtinė žala. Be to, apygardos teismo vertinimu, R. D. prašoma priteisti 600 € turtinė žala yra protingo dydžio, K. K. savo kaltės dėl padarytų administracinių nusižengimų neginčijo. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad R. D. prašymas priteisti jai 600 € turtinės žalos atlyginimą iš K. K. yra pagrįstas.

9. Atsakant į apeliacinio skundo argumentus dėl R. D. statuso šioje administracinio nusižengimo byloje, atkreiptinas dėmesys į tai, kad žala yra priteisiama fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris laikantis ANK 578 straipsnyje numatytų taisyklių, yra pripažįstamas nukentėjusiuoju. Nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi (ANK 578 straipsnio 1 dalį). Kaip teisingai nurodo apeliantas, R. D. nagrinėjamoje byloje nukentėjusiąja, kaip to reikalauja ANK 578 straipsnio 1 dalis, nebuvo pripažinta. Kaip minėta, administraciniu nusižengimu galimai padarytos žalos dydis buvo šios administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas ir apylinkės teismas nustatė, kad K. K. veiksmais buvo padaryta žala bei kad ji buvo padaryta būtent žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkui – R. D.. R. D. šioje administracinio nusižengimo byloje nei tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu formaliai nebuvo pripažinta nukentėjusiąja, tačiau šioje byloje neginčijamai nustatyta, jog jai administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė žala, todėl laikytina, kad ji proceso metu nukentėjusiąja nebuvo pripažinta nepagrįstai ir kad nagrinėjamu atveju buvo pažeistos jos procesinės teisės, numatytos ANK 579 straipsnyje. Įvertinus visa tai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad R. D. šioje administracinio nusižengimo byloje laikytina nukentėjusiąja, kuriai ANK numato galimybę prašyti priteisti iš administracinį nusižengimą padariusio asmens turtinės žalos atlyginimą. Kadangi, kaip jau nustatyta, R. D. prašymas šioje byloje priteisti jai 600 € turtinės žalos atlyginimą yra pagrįstas, todėl jis tenkinamas visiškai.

10. Pažymėtina, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija, priteisdami nukentėjusiajam žalą, nustato žalos atlyginimo terminą. Nustatant šį terminą, būtina atsižvelgti į turtinės žalos dydį ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens finansinę padėtį (ANK 665 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgus į tai, kad, „Sodros“ duomenimis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo K. K. niekur nedirba, oficialių pajamų negauna, kad priteistinos turtinės žalos dydis yra pakankamai didelis, be to, skundžiamu nutarimu K. K. paskirta didelė bauda, nustatytinas 6 mėnesių žalos atlyginimo terminas.

11. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma priteisti iš K. K. visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantas nenurodo nei kokias konkrečias išlaidas prašo priteisti, nei jų dydžio, taip pat nepateikia jokių dokumentų, patvirtinančių patirtas išlaidas, todėl toks apelianto prašymas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

nukentėjusiosios R. D. įgalioto atstovo advokato Igorio Smirnovo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. lapkričio 7 d. nutarimą.

Priteisti iš K. K. nukentėjusiajai R. D. 600 € (šešis šimtus eurų) padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nustatyti 6 (šešių) mėnesių žalos atlyginimo terminą, jį skaičiuojant nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Apeliacinio skundo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.