- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-06-01
- Bylos Nr.
- 1S-99-658/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00154-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Jūratė Jakubonienė, Evaldas Gražys, Nerijus Meilutis
- Kaltinamasis
- R. L.
- Advokatai
- Dovilė Murauskienė
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Jūratės Jakubonienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo kaltinamosios R. L. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria šešių mėnesių laikotarpiui nuo 2023 m. gegužės 6 d. pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajai R. L. priklausančiam turtui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Šiaulių apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje, be kitų asmenų, R. L. kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalyje, 270 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje, t. y. kaltinama tuo, kad organizuota grupe sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos taisykles, dėl ko buvo padaryta didelė žala gamtai, klastojo dokumentus ir jais disponavo, dėl ko buvo padaryta didelė žala, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, siekdama turtinės ir kitokios asmeninės naudos.
2. Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės 2020 m. sausio 30 d. nutarimu šešiems mėnesiams buvo laikinai apribota R. L. nuosavybės teisė į turtą: 1) garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1 350 Eur; 2) butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 61 110 Eur; 3) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: (duomenys neskelbtini) daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 6 352 Eur, leidžiant naudotis nekilnojamuoju turtu, paliekant draudimą atlikti veiksmus, kurie sumažintų turto vertę, šį turtą parduoti, įkeisti, išnuomoti, kitaip perleisti kitam asmeniui ar kitokiu būdu keisti jo teisinę padėtį. Šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjų bei Šiaulių apygardos teismo nutartimis. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 8 d. nutartimi patikslinta Šiaulių apygardos teismo 2022 m. lapkričio 9 d. nutarties rezoliucinės dalies 3) punkte klaidingai nurodyta žemės sklypo dalis, kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, ir nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas pratęstas žemės sklypui, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: (duomenys neskelbtini) daikto Nr. (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
3. Skundžiama Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartimi, siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį, laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas dar šešiems mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2023 m. gegužės 6 d.
II. Skundo, prašymo argumentai
4. Kaltinamosios R. L. gynėja advokatė Dovilė Murauskienė skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį panaikinti. Skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
4.1. Skundžiama nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, priimta tinkamai neįvertinus realios faktinės situacijos byloje, neatsižvelgus į tai, kad procesinė prievartos priemonė taikoma, nenustačius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnyje įtvirtintų laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pagrindų.
4.2. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyti prieštaringi argumentai, paneigiantys ankstesniuose to paties teismo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją dėl civilinių atsakovų šioje byloje, ir tai rodo, kad teismas galimai yra tendencingas, turi išankstinę nuostatą bet kokiomis sąlygomis ir priemonėmis tęsti procesinės prievartos priemonės taikymą.
4.3. Skundžiamoje nutartyje kaip pagrindas ir toliau taikyti nuosavybės teisės apribojimą R. L. turtui yra nurodyta: „iš baudžiamosios bylos matyti, kad „Y“ (toliau – „Y“) yra pripažintas civiliniu ieškovu, pareiškė civilinį ieškinį dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo (t. 78, b. l. 104–109, 158–179). Nors patikslintame civiliniame ieškinyje žalą prašoma prileisti tik iš AB „X“ (toliau – ir Bendrovė), tačiau pirminiame ieškinyje civilinis ieškovas prašo žalos atlyginimų priteisti iš kaltų asmenų. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byloje tik pradėtas įrodymų tyrimas, civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, nėra vienareikšmiškai suformuluota, todėl nėra pagrindo sutikti su atsiliepime nurodyta aplinkybe, kad ieškovė civilinio ieškinio reikalavimą yra nukreipusi tik į Bendrovę“. Tačiau 2022 m. gruodžio 13 d. vykusio teismo posėdžio metu, sprendžiant klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į baudžiamąjį procesą, „Y“ atstovė advokatė I. Kupcikevičiūtė, be kita ko, nurodė, kad „civilinis ieškinys yra pateiktas Bendrovei ir dėl to jis nagrinėtinas toje apimtyje, kokioje yra pateiktas, ir to asmens atžvilgiu“. Šio teismo posėdžio metu prokurorė taip pat patvirtino supratusi civilinio ieškovo poziciją dėl civilinio atsakovo. Šiaulių apygardos teismas, atmesdamas prašymą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo, 2022 m. gruodžio 13 d. nutartyje taip pat nedviprasmiškai nurodė, kad dėl minėtų liudytojų įtraukimo į bylą trečiaisiais asmenimis prašymo tenkinti nėra pagrindo, kadangi „Y“ civilinį ieškinį yra pareiškusi AB „X“. Esant šioms aplinkybėms, neaišku, kodėl skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, kad civilinio ieškovo pozicija dėl civilinio atsakovo yra nevienareikšmė.
4.4. Skundžiama nutartis yra nemotyvuota, ir tai prieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai, kuris panašiose situacijose yra pripažinęs, kad valstybė tokiais veiksmais pažeidžia asmenų teisę į teisingą baudžiamąjį procesą (pavyzdžiui, EŽTT sprendimai bylose Porowski prieš Lenkiją, S. prieš Rusiją, Džinic prieš Kroatiją).
4.5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. L. turtui yra taikomas ilgiau nei trejus metus, ir toks ilgas procesinės prievartos priemonės taikymas įpareigoja teismą kruopščiai vertinti visas byloje nustatytas aplinkybes ir spręsti, ar faktinė situacija nėra pasikeitusi, ar procesinės prievartos priemonės taikymas vis dar būtinas ir tikslingas. Nagrinėjamu atveju faktinė situacija pasikeitė, civilinis ieškovas, realizuodamas savo teisę pasirinkti civilinį atsakovą, jį įvardijo, tačiau procesinė prievartos priemonė taikoma ir toliau, nenurodant jokių aiškių ir faktinę situaciją atitinkančių argumentų.
4.6. Skunde cituojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatos dėl nuosavybės neliečiamumo ir su tuo susiję Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimai, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatos, EŽTT praktika dėl procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo, BPK 11 straipsnio nuostatos, nurodant, kad skundžiamoje nutartyje neišdėstyti argumentai dėl taikomos procesinės priemonės proporcingumo, be kita ko, neįvertinant ir AB „X“ pastangų klausimą su civiliniu ieškovu dėl galimai išleistų teršalų surinkimo išspręsti taikiai.
4.7. AB „X“ turto, kuriam yra taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, įvertinus ne vidutinę, o realią šio turto vertę, visiškai pakanka, siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, kurio dydis yra aiškiai nepagrįstas. Be to, minėta bendrovė yra pradėjusi atlyginti galimą žalą gamtai, taip paneigdama galimą prielaidą, kad ateityje bus vengiama atlyginti žalą (atkurti gamtinę aplinką). Todėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas dar ir dalies fizinių asmenų turtui neproporcingas ir perteklinis.
4.8. Byloje yra pateiktos trys prokuratūros pavedimu atliktos specialistų išvados, kurių analizė neleidžia patvirtini civiliniame ieškinyje nurodyto žalos dydžio. Apie AB „X“ užsakymu atliktus tyrimus, paneigiančius civiliniame ieškinyje nurodytą tariamos žalos dydį, nepasisakyta. Neišnagrinėjus bylos, nebus išspręstas kaltinamųjų kaltės klausimas, taip pat nebus išspręstas ir civilinio ieškinio klausimas iš esmės. Tačiau teismas turi pareigą viso proceso metu tikrinti taikomos procesinės prievartos priemonės pagrįstumą ir analizuoti bei preliminariai vertinti ir civilinio ieškinio dydžio pagrįstumą.
4.9. Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1S-256-387/2019 yra nurodyta, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas pareikštam civiliniam ieškiniui užtikrinti tuo atveju, kai yra tikimybė, jog turtas bus sugadintas, sunaikintas, perleistas ar kitaip suvaržytos teisės į jį. Duomenų, kad kaltinamoji R. L. siekė ar sieks atlikti paminėtus veiksmus turto atžvilgiu, šioje byloje nėra.
4.10. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui nepakanka nustatyti vieno pagrindo (šiuo atveju – civilinio ieškinio pareiškimo fakto), kad būtų galima pateisinti griežtos procesinės prievartos priemonės, kuria ribojama teisė į nuosavybę, taikymą.
4.11. Ilgą laiką taikoma procesinė prievartos priemonė R. L. turtui sukelia realias neigiamas pasekmes ne tik R. L., bet ir tretiesiems asmenims - žemės sklypo, kuriam pritaikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, bendraturčiams. Pagal Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 30 straipsnio 9 dalį, negali būti sujungiami, padalijami, atidalijami ar perdalijimo būdu pertvarkomi areštuoti žemės sklypai arba teisminio ginčo objektu esantys žemės sklypai. Todėl žemės sklypo bendraturčiai negali parduoti savo žemės sklypo dalių (jų neatidaliję), ir dėl to tarp R. L. ir bendraturčių giminaičių kyla konfliktų. Šio žemės sklypo vertė yra itin maža (6 352 Eur) pareikšto civilinio ieškinio kontekste, todėl ilgą laiką taikoma procesinė prievartos priemonė šiam turtui yra neprotinga, neproporcinga ir pažeidžianti trečiųjų asmenų teisėtus interesus bei teisę disponuoti savo nuosavybe.
4.12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad nuosavybės teisių apribojimas gali būti siejamas išimtinai su nagrinėjama byla, ir, taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą, būtina laikytis proporcingumo principo. Taigi, siekiant teisingai išspręsti klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad baudžiamojoje byloje pareikštuose civiliniuose ieškiniuose nurodyta turtinė žala turi būti atlyginta, taip pat turi būti užtikrintas turto konfiskavimas, bet ir į tai, ar nebus neproporcingai apribotos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Kaip jau minėta, šiuo atveju yra neproporcingai ir neteisėtai ribojama ne tik R. L. teisė į nuosavybę, bet ir trečiųjų asmenų (apriboto žemės sklypo bendrasavininkų) teisė disponuoti jiems priklausančiu turtu.
5. Lietuvos apeliaciniame teisme 2023 m. gegužės 30 ir 31 d. gauti kaltinamosios R. L. gynėjos advokatės D. Murauskienės prašymai dėl papildomų duomenų pateikimo.
5.1. Prašyme nurodoma, kad Šiaulių apygardos teisme 2023 m. gegužės 25 d. vykusiame teismo posėdyje civilinio ieškovo „Y“ atstovė aiškiai patvirtino civilinio ieškovo poziciją, jog civilinis ieškinys reiškiamas tik tam atsakovui, kuris nurodytas 2021 m. sausio 26 d. patikslintame civiliniame ieškinyje, t. y., tik Bendrovei, ir civilinis ieškinys fiziniams asmenims nėra reiškiamas. Ši civilinio ieškovo pozicija yra nuosekli, ji suformuluota tiek patikslintame civiliniame ieškinyje, tiek ir 2022 m. gruodžio 13 d. teismo posėdyje. Civilinio ieškinio formulavimas ir jo pateikimas yra civilinio ieškovo diskrecinė procesinė teisė, kurią jis įgyvendina ta apimtimi, kuri atitinka jo valią. Nagrinėjamu atveju civilinio ieškovo valia yra aiški ir ne kartą patvirtinta oficialiuose procesiniuose dokumentuose.
5.2. Gauti areštuoto žemės sklypo bendraturčių patvirtinimai dėl žemės sklypo atsidalinimo ir pardavimo, ir paaiškinimai, kad jie to negali padaryti esant areštuotai kaltinamosios R. L. žemės sklypo daliai.
Atsiliepimas
6. Atsiliepimų į pateiktą skundą nustatytu terminu negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Kaltinamosios R. L. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės skundas tenkinamas.
7. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, yra susijęs su asmens konstitucine teise – teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl ši priemonė gali būti taikoma tik esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms. BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 151 straipsnio 6 dalis).
8. EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad tam, jog asmeniui taikoma ribojanti priemonė būtų suderinta su Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsniu, kuris užtikrina nuosavybės apsaugą, ji turi atitikti tris esmines sąlygas: ji privalo būti taikoma „įstatymo nustatytomis sąlygomis“, uždraudžiant savavališkus nacionalinių institucijų veiksmus, ji turi būti būtina „visuomenės interesams“, o ją taikant privaloma užtikrinti teisingą pusiausvyrą tarp savininko teisių ir visuomenės interesų (sprendimai bylose Vistiņš and Perepjolkins prieš Latviją, UAB „JGK statyba“ ir Guselnikovas prieš Lietuvą ir kt.).
9. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamosios R. L. turtui yra taikomas, siekiant užtikrinti civilinio ieškovo „Y“ pareikštą civilinį ieškinį. Nors ir glaustai, ir tai savaime nesudaro pagrindo naikinti priimtos nutarties, tačiau tokį savo sprendimą teismas iš esmės motyvavo tuo, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kai byloje tik pradėtas įrodymų tyrimas, civilinio ieškovo pozicija, kas turėtų atlyginti jo prašomą priteisti žalos atlyginimą, nėra vienareikšmiškai suformuluota, todėl nėra pagrindo sutikti, kad ieškovas civilinio ieškinio reikalavimą yra nukreipęs tik į Bendrovę. Tokiai skundžiamos nutarties išvadai aukštesnysis teismas nepritaria.
10. Šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas „Y“ pateikė civilinį ieškinį (t. 78, b. l. 104–109), kuriame prašė žalos atlyginimą priteisti iš kaltų asmenų. Vėliau „Y“ pateikė ir patikslintą civilinį ieškinį (t. 78, b. l. 158–179) dėl 48 257 676,57 Eur aplinkai padarytos žalos atlyginimo, kuriame žalą prašė priteisti tik iš AB „X“.
11. Proceso metu ilgą laiką civilinio ieškovo pozicija, kurių asmenų atžvilgiu jis prašo nagrinėti civilinį ieškinį teisme, nebuvo vienareikšmiškai suformuluota. Tačiau įvertinus aplinkybes, kad R. L. šioje byloje yra kaltinamoji, ji byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų padarymo laikotarpiu buvo AB „X“ (duomenys neskelbtini) ir pagal jai pareikštą kaltinimą ji galimai padarė nusikalstamas veikas, kurių padarymas taip pat galėjo lemti žalos, nurodytos civiliniame ieškinyje, aplinkai atsiradimą, byloje pagrįstai ir proporcingai siekiamam tikslui buvo taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas R. L. turtui, siekiant užtikrinti byloje taip pat ir jos atžvilgiu pareikštą civilinį ieškinį.
12. Tačiau laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kaip procesinė prievartos priemonė, galimas tik siekiant proceso tikslų. Bet kokios procesinės prievartos priemonės taikymas turi būti nedelsiant nutrauktas, kai tai tampa nereikalinga (BPK 11 straipsnio 1 dalis); laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi, jeigu ši priemonė tampa nebereikalinga (BPK 151 straipsnio 8 dalis). EŽTT sprendime byloje Raimondo prieš Italiją, sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese atitikties Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 Protokolo 1 straipsniui, kuris užtikrina nuosavybės apsaugą, konstatavo, kad, atsižvelgiant į taikomų priemonių ribojantį pobūdį, laikinąsias apsaugos priemones reikia panaikinti, kai nebėra poreikio jas taikyti.
13. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apygardos teisme, sprendžiant klausimą dėl trečiųjų asmenų įtraukimo į šią baudžiamąją bylą, 2022 m. gruodžio 13 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, t. y., dar iki skundžiamos nutarties priėmimo, civilinio ieškovo „Y“ atstovė advokatė I. Kupcikevičiūtė paaiškino, kad „civilinis ieškinys yra pateiktas Bendrovei ir dėl to jis nagrinėtinas toje apimtyje, kokioje yra pateiktas, ir to asmens atžvilgiu“. Tokiai civilinio ieškovo atstovės pozicijai pritarė ir prokurorė, pareikšdama, kad ieškinys yra pareikštas Bendrovei, jeigu jis bus patenkintas, Bendrovė turės teisę regreso tvarka žalą išsiieškoti iš darbuotojų. Kitame, 2023 m. gegužės 25 d. vykusiame teisiamajame posėdyje, civilinio ieškovo atstovė advokatė S. Drukteinienė taip pat pareiškė, kad, „kam yra pareikštas civilinis ieškinys, yra visiškai aišku. Kito atsakymo mes ir neturime. Mes palaikome tą atsakovų ratą, kuris yra nurodytas patikslintame civiliniame ieškinyje. Yra pateiktas patikslintas civilinis ieškinys, mes jį ir palaikome“. Taigi, teismo posėdžiuose išdėstyta civilinio ieškovo atstovių pozicija, kuriai pritarė ir kaltinimą baudžiamojoje byloje palaikanti prokurorė, neleidžia pritarti skundžiamos nutarties išvadai, kuri iš esmės ir lėmė taikomos procesinės prievartos priemonės termino pratęsimą, kad ir šioje proceso stadijoje vis dar nėra aišku, ar civilinis ieškovas savo reikalavimą yra nukreipęs tik į AB „X“. Minėta civilinio ieškovo atstovių pozicija leidžia spręsti, kad civilinis ieškovas yra apsisprendęs dėl civilinio atsakovo, jo atstovės aiškiai nurodė, kurį ieškinį ir kurio asmens atžvilgiu (tik juridinio asmens atžvilgiu) yra prašoma nagrinėti šioje baudžiamojoje byloje, t. y., nepareiškė, kad civilinis ieškinys yra reiškiamas ir kaltinamosios R. L. atžvilgiu.
14. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia tikslinti byloje pateikto civilinio ieškinio ir pradėjus teisme įrodymų tyrimą (kasacinė nutartys baudžiamosiose bylose 2K-7-50-1073/2019, Nr. 2K-7-37-648/2023). Tačiau dabartinėje proceso stadijoje, esant aiškiai išreikštai civilinio ieškovo valiai dėl asmens, kuriam yra reiškiamas civilinis ieškinys, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymas taip pat ir R. L., iš kurios šiuo metu nėra prašoma priteisti galimai padarytos žalos atlyginimą, turtui, neatitiktų įstatymo nustatytų sąlygų ir bendrųjų tarptautinės teisės principų.
15. Esant išdėstytoms aplinkybėms, išnykus BPK 151 straipsnyje numatytos procesinės prievartos priemonės taikymo pagrindui – būtinybei užtikrinti R. L. pareikštą civilinį ieškinį, skundžiama nutartis turi būti panaikinta. Kaip jau buvo minėta, pagal BPK 151 straipsnio 6 dalį, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Todėl paaiškėjus naujiems duomenims, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo klausimą gali spręsti iš naujo.
16. Teismui priėjus prie išvados, kad byloje R. L. turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas taikomas nesant tam pagrindo, todėl turi būti panaikinamas, dėl kitų su tuo susijusių advokatės skundo argumentų plačiau nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. gegužės 4 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą – kaltinamosios R. L. gynėjos advokatės Dovilės Murauskienės skundą tenkinti.
Panaikinti kaltinamajai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jai priklausantį nekilnojamąjį turtą:
1) garažą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 1 350 Eur;
2) butą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: 1/1 daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 61 110 Eur;
3) žemės sklypą, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), daiktas: (duomenys neskelbtini), daikto Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), vidutinė rinkos vertė: 6 352 Eur.
Nutarties nuorašą išsiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojui.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.