Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo valstybės įmonės „Kaišiadorių miškų urėdija“ skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija) dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

2016 m. balandžio 18 d. gauti pareiškėjo pareiškimas dėl skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo, kuriame nurodoma, jog Agentūra 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SKP-41 panaikino skundžiamą 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SKP-73, taip pat prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas administracinėje byloje Nr. eI-3261-968/2016.

II.

Atsakovas atkreipia dėmesį, kad byloje sprendžiami teisiniai klausimai jau buvo sprendžiami kitose panašiose bylose, iš viso administraciniame teisme yra/ buvo nagrinėjamos 25 identiškos miškų urėdijų bylos, paremtos tuo pačiu teisiniu reglamentavimu bei vienodais motyvais ir dokumentais, tačiau kitose bylose priteisiama bylinėjimosi išlaidų suma yra mažesnė. Ginčo klausimai nėra nauji ir probleminiai, todėl tikėtina, jog tiek skundo ar atsiliepimo, parengimas nepareikalavo labai didelių atstovo darbo ir laiko sąnaudų.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Bylos pagal atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutarties dalies, kuria pareiškėjo VĮ „Kaišiadorių miškų urėdija“ naudai iš atsakovo Agentūros priteistas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Atsakovas Agentūra nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo pareiškėjo naudai 1 282,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

Atsakovas neginčija pareiškėjo patirtų 21 Eur išlaidų už sumokėta žyminį mokestį, todėl iš esmės ginčas byloje yra kilęs dėl 1261,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su skundo parengimu pirmosios instancijos teismui, atlyginimo.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atlieka kelias pagrindines funkcijas: pirma, padeda užtikrinti šalių teisę į teisminę gynybą, veiksmingą ir kokybišką procesą, nes priešingu atveju, žinodamos, kad net ir laimėjusios bylą negalės gauti patirtų išlaidų atlyginimo, jos vengtų administracinį procesą pasirinkti kaip vieną iš ginčo sprendimo formų, taip pat samdytis profesionalius atstovus ir pan.; antra, atlieka svarbų prevencinį vaidmenį, nes žinojimas, kad pralaimėjimo atveju šalis turės sumokėti ne tik savo, bet ir bylą laimėjusios šalies išlaidas, apsaugo nuo nepagrįstų skundų ar atsiliepimų į skundus pareiškimo ir pan.; trečia, padeda reguliuoti šalių procesinį elgesį, nes rizika apmokėti kitos šalies išlaidas advokatų pagalbai atgraso nuo nepagrįsto ir ilgo bylinėjimosi; ketvirta, kompensuoja dėl kaltos proceso šalies patirtas išlaidas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 16, 2008 m., 303–316 p., 2010 m. sausio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009).

Nagrinėjamu atveju atsakovui 2016 m. kovo 14 d. sprendimu Nr. SKP-41 pačiam panaikinus pareiškėjo VĮ „Kaišiadorių miškų urėdijos“ administracinėje byloje apskųstą atsakovo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą Nr. SKP-73 „Dėl VĮ Kaišiadorių miškų urėdijai išmokėtos paramos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Miškininkystės potencialo atkūrimas ir prevencinių priemonių įdiegimas“ dalies susigrąžinimo“, tuo pagrindu pareiškėjui pateikus skundo atsisakymą ir pirmosios instancijos teismui nutraukus administracinę bylą, pareiškėjas įgijo teisę gauti iš atsakovo savo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio, ABTĮ 43–45 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2011 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-34/2011, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, jog tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir pareiškėjo realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos yra pareiškėjo už skundą pirmosios instancijos teismui sumokėtas 21 Eur žyminis mokestis bei susipažinimo su byla bei skundo pirmosios instancijos teismui parengimo 1261,50 Eur išlaidos, todėl pareiškėjui ir priteistas šių išlaidų atlyginimas iš atsakovo.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, toks pirmosios instancijos teismo sprendimas teisėtas ir pagrįstas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Remiantis CPK 98 straipsnio 2 dalies nuostatomis, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, negu yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 20 d.).

Rekomendacijų 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Kadangi 2014 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 714,50 Eur (skundas pirmosios instancijos teismui pateiktas 2015 m. gegužės 15 d., už atstovo paslaugas apmokėta 2015 m. gegužės 22 d.), todėl pareiškėjui už susipažinimo su byla ir skundo teismui parengimą priteistina maksimali suma pagal Rekomendacijų 8.2 punktą lygi 1 786,25 Eur (714,5 Eur x 2,5). Šiuo atveju pareiškėjo prašoma už skundo parengimą priteisti atlyginimo suma (1261,50 Eur) yra net 500 Eur mažesnė už minėtą Rekomendacijose nustatytą maksimalią priteistiną sumą, todėl dar ją sumažinti nėra pagrindo, taip atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti pareiškėjo teisę į teisminę gynybą, o ne ją apriboti. Be to, paties atsakovo veiksmai sudarė prielaidas tokio dydžio pareiškėjo patirtoms išlaidoms atsirasti, todėl jis, kaip pralaimėjusi šalis, tokias išlaidas turi atlyginti. Pažymėtina, jog toks vertinimas nepažeidžia Rekomendacijų 2 punkte numatytų vertinimo kriterijų, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

Pareiškėjas taip pat prašo priteisti 210,25 Eur dydžio išlaidas už atsiliepimo į atsakovo atskirąjį skundą parengimą. Šį prašymą pagrindžia 2016 m. gegužės 11 d. PVM sąskaita-faktūra ADV Nr. 034 bei 2016 m. gegužės 12 d. banko mokėjimo nurodymu.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, maksimali priteistina suma už atsiliepimą į atskirąjį skundą yra 302,76 Eur (756,9 Eur x 0,4) (2015 metų 4 ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis buvo 756,90 Eur (atsiliepimas į atskirąjį skundą pateiktas 2016 m. gegužės 18 d., už atstovo paslaugas apmokėta 2016 m. gegužės 12 d.)). Kadangi pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų nustatyto dydžio, netgi yra beveik 100 Eur mažesnė, ši suma priteistina pareiškėjui.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Dėl šios priežasties atsakovo atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui valstybės įmonei „Kaišiadorių miškų urėdija“ 210,25 Eur (du šimtus dešimt eurų dvidešimt penkis euro centus) iš atsakovo Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą.

Nutartis neskundžiama.