Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Kęstutis Dargužis, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, Laimai Grėbliūnienei, Jūratei Vaškevičiūtei, Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorei Eglei Privenienei, kaltinamiesiems M. V., D. P., gynėjams advokatams Aušrai Bračiulienei, Vaidotui Sviderskiui, nukentėjusiajam K. L., nukentėjusiojo atstovui advokato padėjėjui Žilvinui Cemnolonskiui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje: M. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nuteistas už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 2 d. 8 p., padarymą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. V. Kauno apygardos teismo 2015 m. birželio 4 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad jis sunkiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą dėl chuliganiškų paskatų, t. y. 2008 m. balandžio 20 d., apie 02 val. 56 min., viešoje vietoje – aikštėje priešais disko barą „(duomenys neskelbtini)“, esantį (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis iš chuliganiškų paskatų, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą nukentėjusiajam, aplinkiniams ir aplinkai, pasityčiodamas be jokios priežasties ir motyvo, elgdamasis ypatingai įžūliai, išlipęs iš automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priėjo prie automobilio priekinės dalies, kur tuo metu stovėjo nukentėjusysis K. L. ir tyčia jį stumdė, po to rankos kumštimi sudavė K. L. į veidą, tuo metu nenustatytas asmuo priėjęs prie besistumdančių M. V. ir K. L., be jokios pateisinamos priežasties tyčia spyrė K. L. į šoną, po to nukentėjusiajam K. L. nubėgus už pastato kampo, jį pasivijo, šiam parkritus ant žemės, kartu su nenustatytais asmenimis, tyčia sudavė rankomis ir kojomis tiksliai nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam K. L. padarė daugybinius odos nubrozdinimus ir patinimus galvos plaukuotoje dalyje, poodines kraujosruvas apatiniuose vokuose abipus, muštines žaizdas kairio antakio srityje, dešinės ausies kaušelio sumušimą, kairio apatinio I-o danties vainiko lūžį, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių sąnarių ir dilbių srityse, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, dešinio riešo traumą, kas vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl dešinio riešo traumos nukentėjusysis K. L. neteko daugiau negu 30% pastovaus bendro darbingumo. Kaltinamojo M. V. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 8 p.

Šioje byloje liudytojas G. M. parodė, kad sėdėdamas automobilyje „Mitsubichi“ matė, kaip prie kaltinamojo M. V. automobilio priėjo nukentėjusysis K. L. ir sustojo. Išgirdo, kaip į M. V. automobilį kažkas trinktelėjo, tuo metu priekyje automobilio stovėjo K. L., kuriam M. V. pasakė: „eik nuo mašinos“. Nukentėjusysis K. L. nusivilko striukę, ją numetė ant žemės ir įėjo į tarpą tarp automobilių. Kaltinamasis M. V. išlipo iš automobilio ir tuo metu K. L. dešine ranka užsimojo prieš M. V., tačiau ar sudavė smūgį, nematė. Iš D. Š. automobilio išlipo kaltinamojo M. V. brolis M. V. ir priėjo prie K. L. iš nugaros. Tuo metu kaltinamasis M. V. nukentėjusiajam abejomis rankomis buvo paėmęs ties krūtine už drabužių, o nukentėjusysis Mainotui už striukės, krūtinės srityje. M. V., rankomis atrėmęs į nugarą nepažįstamam jaunuoliui, šį stūmė ir jie vienas kitą paleido. Paleidus nepažįstamas jaunuolis pradėjo bėgti tarp prekybos centro „Maxima“ ir disko baro „(duomenys neskelbtini)“. Šį nusivijo prie „Maximos“ stovėję kokie 5-6 jaunuoliai. Nei jis, nei visi kiti iš D. Š. automobilio nukentėjusiojo K. L. nesivaikė ir nemušė.

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kaltinamojo M. V. automobilyje, ant priekinės keleivio sėdynės galėjo sėdėti M. V., tačiau dėl savo girtumo įvykio metu tuo nėra tikras, gali klysti (t. 1 b. l. 161).

Liudytojas M. V. parodė, kad prie brolio M. V. automobilio priėjo neblaivus nukentėjusysis K. L. ir porą kartų spyrė į bamperį, brolis pasakė per langą „eik nuo mašinos“. Tada K. L. metė rankinę ant kapoto, nuo kūno nusiplėšė baltinius ir puolė brolį. Jis, išlipęs iš mašinos, išstūmė K. L. ir brolį iš automobilių tarpo, kad mašinų nesugadintų. Tačiau K. L. nulaužė automobilio veidrodėlį. Tada K. L. nubėgo link prekybos centro „Maxima“, o ten jį nusivijo kažkokia kompanija. Jis su broliu ir buvę su juo draugai D. Š. automobilyje K. L. nesivijo ir nemušė. Jo draugai stovėjo prie mašinų, o jis buvo kelis žingsnius paėjęs nuo mašinos.

Teismas liudytojų G. M., M. Č. (apklaustas liudytoju tik ikiteisminio tyrimo metu t. 1 b. l. 164-167), M. V. parodymus atmetė kaip žinomai melagingus ir nepagrįstus, siekiant padėti kaltinamajam M. V. išvengti atsakomybės, tai yra, kad jų parodymai, jog konflikto ir muštynių priežastis buvo nukentėjusiojo K. L. veiksmai, t. y. spyrimas į kaltinamojo M. V. automobilio priekinį bamperį ir dureles, veidrodžio nulaužimas, paneigti nukentėjusiojo K. L., liudytojų E. S., A. B., S. Č. (buvusios Z.), K. P. parodymais. Iš minėtų aptartų įrodymų matyti, kad liudytojų G. M., M. Č., M. V. nurodytos aplinkybės yra išgalvotos, jų nepatvirtina jokie objektyvūs duomenys, įrodymų šaltiniai šioje byloje. Liudytojas K. P. parodė, kad stebėdamas įvykius iš lauko balkono (kas žymiai pagerino stebėjimo sąlygas) pamatė, kad nukentėjusįjį pradėjo mušti kaltinamasis M. V. ir pastarojo brolis M. V., bei kiti nepažįstami jaunuoliai, kurie išlipo iš automobilių „Passat“ it „Mitsubichi“. Kaltinamasis M. V. ir liudytojas M. V. nusivijo nukentėjusįjį, tai yra, liudytojas K. P. įvardino minėtus asmenis, kaip mušusius nukentėjusįjį K. L. prie automobilių ir nusivijusius. Teismas aptartų įrodymų pagrindu laiko nustatyta, kad nukentėjusįjį K. L. puolė mušti, vijosi asmenys iš automobilių „Passat“ ir „Mitsubichi“. Taip pat ir pačių liudytojų G. M., M. Č., M. V. parodymai yra prieštaringi, t. y. G. M. parodė, kad M. V. padėjo nuvyti nukentėjusįjį nuo automobilio, kad nukentėjusysis suklupo ne nuo gautų smūgių, o dėl girtumo, kad nukentėjusysis po to nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, kur stovėjo automobilis ir keturi nepažįstami jaunuoliai, kad ten K. L. konfliktavo ir nepažįstamieji nukentėjusįjį vaikėsi (t. 3 b. l. 134). Anksčiau G. M. parodė, kad jis, M. Č., D. Š. konflikto metu iš automobilio „Mitsubichi“ nebuvo išlipę, kad nukentėjusįjį iš mušimo vietos nusivijo ne jie, o kiti nepažįstami jaunuoliai (t. 1 b. l. 156-157). Liudytojas M. Č. parodė, kad jis konflikto metu išlipo iš automobilio „Mitsubichi“. Kai iš įvykio vietos (prie automobilių „Passat“ ir „Mitsubichi“) nubėgo nukentėjusysis su jaunuoliais, su jais nebebuvo kaltinamojo M. V. ir M. V. (t. 1 b. l. 164-167). Liudytojas M. V. parodė, kad nukentėjusįjį nuo automobilių nusivijo šeši nepažįstami jaunuoliai. Anksčiau šis liudytojas parodė, kad nukentėjusįjį nusivijo trys nepažįstami jaunuoliai (t. 1 b. l. 125-127). Dar kartą apklaustas M. V. parodė, kad konflikto metu prie parduotuvės buvo automobilis, jaunuolių, tačiau nežino, ką jie ten veikė (t. 3 b. l. 135). Todėl liudytojų G. M., M. Č., M. V. parodymai yra atmetami kaip nepagrįsti, teismas laiko, kad jie davė žinomai melagingus parodymus siekdami padėti kaltinamajam M. V. išvengti atsakomybės.

Todėl liudytojų G. M., M. V., M. Č. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str., požymiai. Baudžiamajam persekiojimui apie tai praneština prokurorui.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Apie G. M., M. V., M. Č. veikas, kuriose yra nusikaltimo, numatyto BK 235 str., požymių, pranešti Kauno apygardos vyriausiajam prokurorui.