Kauno apygardos teismo nutartis

Šalies argumentai

M. B. apeliaciniame skunde prašo Prienų rajono apylinkės teismo 2014-12-18 nuosprendį pakeisti, paskirta bausmę sumažinti iki 4 mėnesių laisvės atėmimo. Skunde nuteistasis nurodo, kad kaltės padarius inkriminuotą nusikaltimą neginčija, tačiau mano, kad paskirta bausmė yra per griežta, neatitinka teisingumo principo. Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į nuteistąjį apibūdinančius duomenis ir nepagrįstai jų nepripažino išskirtiniais. Nuteistasis pažymi, kad dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltę pripažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi, o tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nukentėjusiojo atsiprašė, su juo susitaikė, atlygino visą padarytą žalą. Pats nukentėjusysis prašė neskirti realios laisvės atėmimo bausmės, su nukentėjusiuoju buvo draugai nuo vaikystės, draugais liko ir po šio įvykio. Nuteistojo nuomone, teismas, netaikydamas BK 54 str. 3 d. nuostatų, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir visiškai nepagrįstai paskyrė ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, kuri, žvelgiant į ateitį, neturi pozityvios paskirties. Bausmės dydis už konkretų nusikaltimą yra numatytas įstatymu, o teismo uždavinys – parinkti sankcijos ribose optimalų bausmės dydį, reikalingą nuteistajam pasitaisyti. Tarp nusikalstamos veikos pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra. Tokios pozicijos laikosi tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Konstitucinis Teismas. Nuteistojo manymu, šiuo atveju realus laisvės atėmimo bausmės paskyrimas yra neadekvatus padarytai veikai ir prieštarauja teisingumo principui.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad teismas, jo manymu, neįvertino tos aplinkybės, kad jis nusikalto dėl savo sunkios finansinės padėties, t. y. susiklosčius tam tikroms gyvenimiškoms aplinkybėms. Teismas ignoravo ir daugelį kitų svarbių teisingam bausmės skyrimui aplinkybių. Neatsižvelgė į tai, kad apeliantas iš Lietuvos išvažiavo ne siekdamas išvengti bausmės, o dėl to, kad klaidingai suprato savo padėtį. Nesislėpė nuo teisėsaugos institucijų nei iš karto po įvykio, nei bylą perdavus į teismą. Nukentėjusiajam grįžus iš ligoninės, iš karto nuėjo pas jį, atsiprašė, atlygino žalą. Abu ėjo į policijos komisariatą, kur nukentėjusysis pareiškė norintis atsiimti pareiškimą. Buvo nuvykęs į du posėdžius, kurie neįvyko ne dėl apelianto kaltės, o po antro posėdžio klaidingai suprato, kad byla yra nutraukta kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Į užsienį išvyko todėl, kad Lietuvoje nepavyko rasti darbo, užsidirbti pragyvenimui. Apie tai, kad siunčiami šaukimai į teismą, jam nebuvo žinoma. Mama yra patyrusi insultą, todėl apie gaunamus laiškus neinformavo.

M. B. pažymi, kad dėl padaryto nusikaltimo labai gailisi, smerkia save dėl to, ką padarė ir labai išgyvena. Šiuo metu yra pakeitęs savo gyvenimo būdą, gyvena sveikai, sportuoja, nevartoja alkoholinių gėrimų, turi sugyventinę. Nori kuo greičiau susirasti darbą, kadangi privalo sumokėti ir priteistas ekstradicijos išlaidas bei nukentėjusiojo gydymo išlaidas.