Kauno apygardos teismo nutartis

2015-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-2142-579/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-12-04
Bylos Nr.
1S-2142-579/2015
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-00141-2013-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Evaldas Gražys
Nuteistasis
V. L.
Byla Nr. 1S-2142-579/2015
Teisminio proceso Nr. 1-10-1-00141-2013-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.5.19.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. gruodžio 4 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Evaldas Gražys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. L. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos 2-me sektoriuje (toliau – ir Komisija) 2015 m. spalio 5 d. nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-18 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 6 dalį laisvės atėmimu 4 metams.

Laisvės atėmimo bausmės pabaiga 2018-04-28.

Žemesnės instancijos teismas

Komisijos 2015-10-05 nutarimu Nr. 93-780 nutarta nuteistajam V. L. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2015-10-28 nutartimi atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl nuteistojo V. L. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Šalies argumentai

Nuteistasis V. L. skunde prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015-10-28 nutartį ir taikyti jo atžvilgiu lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodoma, kad teismas visiškai neatsižvelgė į 2015-10-05 Komisijos nutarimą, į tai, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra žema, nevertino jo pastangų integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu Lietuvos piliečiu. Skundo autorius nurodo, kad pataisos namuose išklausė kursus apie alkoholio žalą žmogui, aplinkiniams ir artimiesiems. Per bausmės atlikimo laiką skatintas du kartus. Savaitgaliais iš pataisos įstaigos vyksta namo pas savo artimuosius. Išvykų metu nebuvo pažeidęs jokių taisyklių. Šiuo metu dirba pagalbiniu darbininku, taip pat visuomeniniais pagrindais. Nuo pat atvykimo į pataisos namus nesilaikė nuteistųjų subkultūros tradicijų. Iš jo priteista neturtinė žala mokama kiekvieną mėnesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. L. skundas atmetamas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo prašymą ir socialinio tyrimo išvadą, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytą nukentėjusiojo atsiliepimą, jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba jo netaikyti. Tuo tarpu klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį lygtinai paleisti.

Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad V. L. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant.

Bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą V. L. įvykdė. Bausmės atlikimo metu nuteistasis sugebėjo sąmoningai laikytis nustatytų elgesio taisyklių, drausmine tvarka nebaustas, skatintas 2 kartus. Dalyvavo visose privalomose pataisos įstaigos vykdomose programose: adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę. Atvykęs į pataisos namus buvo motyvuotas darbinei veiklai, dirba pagalbiniu darbininku. Pozityvus užimtumas padėjo nuteistajam keisti požiūrį į priežiūrą, pataisos įstaigoje nustatytą tvarką bei keliamus reikalavimus, įprasminti bausmės atlikimo laiką. Socialinius ryšius palaikė pastoviai, pas artimuosius vyksta trumpalaikių išvykų į namus metu. V. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas, naudojant „OASys“ metodiką, yra 22 balai, t. y., jis priklauso žemos rizikos grupei.

Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesyje yra korekcijos požymių, tačiau, vertinant galimybę, ar įmanoma V. L. toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą, kadangi aukščiau nurodytos nuteistąjį teigimai apibūdinančios aplinkybės negali būti besąlygiškas pagrindas taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju šiuo metu dar negalima daryti išvados, jog nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra pakankama, jog būtų galima manyti, jog jis ateityje iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokia išvada daroma atsižvelgiant į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius – nuo aplinkos priklausomas elgesys, ankstesnis gyvenimo stilius bei mąstymas ir elgesys. Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad V. L. bausmę atlieka už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, neturėdamas tam teisės, vairavo transporto priemonę ir pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Nors anksčiau jis neteistas, tačiau eilę kartų baustas už kelių eismo taisyklių pažeidimus – sistemingą transporto priemonių vairavimą neturint tam teisės. Nuteistasis supranta, jog anksčiau turėjo kai kurių problemų, tačiau nelabai suvokia, kad jos gali kartotis, egzistuoti, save vertina per gerai, o tai yra įvardinta, kaip jo riziką nusikalsti didinantis veiksnys. Kaip ir minėta, nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad V. L. suvokia, jog alkoholis turėjo tiesioginės įtakos jo nusikalstamai veikai, tačiau nežiūrint to, nurodo, jog laisvėje problemų dėl alkoholio vartojimo neturėjo. Šios aplinkybės taip pat didina jo nusikalstamo elgesio riziką. Nors Komisijos nutarime, o taip pat ir nuteistojo skunde nurodoma, kad jo ryšiai su artimaisiais yra tvirti ir gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo tolesnio nusikalstamo, neatsakingo elgesio, ir kad tai yra riziką mažinantis veiksnys, tačiau aukštesnės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-03-31 nuosprendžiu jo sugyventinė buvo nuteista už disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Atsižvelgiant į tai, kad V. L. nusikaltimą, už kurį atlieka bausmę, padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir kad būdamas lygtinai paleistas atsidurtų aplinkoje, kurioje galimai vartojamos narkotinės medžiagos, abejotina, ar jam būtų daromas teigiamas poveikis ir tokia aplinka jį veiktų kaip apsauginis faktorius nuo nusikalstamų veikų.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri leistų konstatuoti, jog lygtinai paleistas laikysis įstatymų ir nenusikals. Todėl pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartis teisėta ir pagrįsta, ją naikini nuteistojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 28 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Evaldas Gražys