Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Diana Atajeva, sekretoriaujant Meilei Baltrukevičienei, Rasai Naruševičienei, dalyvaujant Alytaus apskrities VPK įgaliotam asmeniui R. P., administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui T. C., jo atstovei advokato padėjėjai R. U., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo T. C. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus apskrities VPK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Alytaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2011 m. liepos 28 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą T. C. už tai, kad jis 2011-07-28 18.05 val. Putinų g., Alytuje, vairavo automobilį netaisyklingai (per juosmenį) užsisegęs saugos diržą ir šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 202 punkto reikalavimą (b. l. 6).

Alytaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2011-08-17 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 134 str. 1 d. padarymą skyrė 150 Lt baudą (b. l. 7).

Per teismo posėdį T. C. ir jo atstovė advokato padėjėja R. U. palaikė skundą, nurodė iš esmės skunde išdėstytus argumentus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį naudojimosi saugos diržais, taip pat motociklininko šalmais tvarkos pažeidimas – užtraukia vairuotojams ir (ar) keleiviams baudą nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų. T. C. paskirta nuobauda – įstatymo sankcijoje numatytas vidurkis.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo T. C. apeliuoja į tai, jog byloje nėra surinkta pakankamų ir patikimų įrodymų, patvirtinančių, jog jo veiksmuose buvo jam inkriminuoto pažeidimo sudėties, nes buvo remiamasi tik policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenimis, todėl priimtas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Taigi teismui svarbu nustatyti, ar institucija turėjo pakankamai įrodymų patraukti T. C. administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį už KET reikalavimų pažeidimus.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (LVAT 2011-10-21 nutartis adm. byloje nr. N-575-2243/2011).

Byloje esančių įrodymų visuma, o būtent administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 6), policijos pareigūnų tiek tarnybiniai pranešimai, tiek jų parodymai teismo posėdžio metu patvirtina, kad T. C., 2011-07-28 vairuodamas automobilį, buvo netaisyklingai užsisegęs saugos diržo – saugos diržą buvo persimetęs tik per juosmenį.

Liudytojas D. B. parodė, kad dirbdamas su kolega V. B. pareigūnų automobiliu važiavo paskui T. C. vairuojamą automobilį ir per automobilio galinį langą pamatė, kad vairuotojas vairuoja automobilį neužsisegęs saugos diržų, dėl ko T. C. buvo sustabdytas. T. C. su pareigūnais elgėsi arogantiškai, pradėjo šaukti, kad diržą buvo užsidėjęs per juosmenį, kad diržą kaip nori taip dedasi.

Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir liudytojas V. B., kad jam su kolega D. B. važiuojant Pramonės gatve, juos aplenkė T. C. vairuojamas automobilis, per kurio galinį langą pamatė, kad vairuotojas neužsisegęs saugos diržų. Sustabdžius T. C. ir priėjus prie jo automobilio, jis pamatė, kad saugos diržo T. C. nebuvo užsisegęs – diržas buvo permestas per juosmenį. jam paaiškinus sustabdymo priežastis dėl saugos diržų, T. C. pradėjo ant jo šaukti, kad pareigūnai važinėja viduriu keliu, kad neturi ką veikti, kad kaip nori, taip segasi diržus, nes tai jo reikalas.

Abu liudytojai patvirtino, kad buvo šviesus paros metas, todėl aiškiai matėsi, kad vairuotojas buvo neprisisegęs saugos diržo. Jie taip pat parodė, kad T. C. atsisakė pasirašyti ir administracinio teisės pažeidimo protokole, ką patvirtina žymos administracinio teisės pažeidimo protokole.

Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo – jie yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, neprieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams, tame tarpe ir tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms.

Nors T. C. teigia, kad pareigūnai jį sustabdę policijos pareigūnai iš jo tyčiojosi ir keršijo jam už kolegoms paskirtas drausmines nuobaudas, kurių iniciatorius buvo jis, tačiau byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnai gali būti šališki, todėl teismas neturi pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis.

Atvirkščiai, tiek iš rašytinių bylos įrodymų, tiek iš pareigūnų paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad įžūliai pareigūnų atžvilgiu elgėsi būtent pats T. C..

Tuo tarpu T. C. yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo ir teikia versiją`, kuri prieštarauja nesuinteresuotiems liudytojų parodymams ir kitai bylos medžiagai, todėl jo parodymai vertintini kritiškai kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės.

T. C. teigia, kad jo vairuojamojo automobilio galiniai langai buvo tamsinti, todėl pareigūnai negalėjo per juos iš galo matyti, kad jis vairavo neužsisegęs saugos diržų. Tokius savo paaiškinimus grindžia pateikta 2011-07-27 PVM sąskaita – faktūra TINT Nr. 000063 ir 2011-07-27 Pinigų priėmimo kvitu Nr. 00009, bei vaizdine medžiaga.

Pažymėtina, kad T. C. pateikti dokumentai: sąskaita – faktūra ir pinigų priėmimo kvitas, nepatvirtina T. C. nurodomos aplinkybės, kad įvykio dieną jo vairuojamo automobilio VW Passat Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo tamsinti galiniai langai, nes minimuose dokumentuose nėra identifikuotas automobilis, kurio langus sąskaitoje nurodyta įmonė tamsino. Nesant kitų įrodymų, teismas vadovaujasi liudytojų V. B. ir D. B. parodymais, kad T. C. vairuojamo automobilio langai nebuvo tamsinti.

T. C. pateiktas vaizdo įrašas nelaikytinas įrodymu, nes jis yra neinformatyvus, neaiškios šio įrašo darymo aplinkybės, laikas, darant vaizdo įrašą, nedalyvavo nei vienas proceso dalyvis.

Be to, šis vaizdo įrašas, kuriuo T. C. įrodinėja aplinkybę, kad pareigūnai, važiuodami paskui jo automobilį, per galinį stiklą negalėjo matyti, kad jis neužsisegęs automobilio diržų, šiuo nagrinėjamu atveju neturi lemiamos reikšmės pažeidimo konstatavimui, nes patį pažeidimo faktą – T. C. vairavimą netaisyklingai užsisegus saugos diržus, pareigūnai galutiniai nustatė ir patvirtino sustabdę T. C. vairuojamą automobilį, kai pareigūnas V. B. priėjo prie T. C. automobilio ir pamatė, kad T. C. saugos diržą yra persimetęs tik per juosmenį.

Pagal Kelių eismo konvencijos 7 straipsnio 5 dalį, automobilių su įrengtais saugos diržais vairuotojai ir keleiviai privalo juos užsisegti, išskyrus tuos atvejus kai nacionaliniuose teisės aktuose nustatytos tam tikros išimtys. Europos Sąjunga skiria didelį dėmesį kelių eismo saugumui ir asmens saugumui kelyje, todėl Europos Taryba 1991 m. gruodžio 16 d. priėmė direktyvą 91/671/EEB „Dėl saugos diržų ir vaikų tvirtinimo sistemų transporto priemonėse privalomojo naudojimo“. Veronos deklaracijoje yra skelbiama, kad turi būti skatinama griežčiau vykdyti kelių eismo taisykles, kurių analizė atskleidžia, jog jos turi didžiausią poveikį mažinant eismo įvykių skaičių ir jų padarinių sunkumą, t. y. griežčiau reikalauti naudoti saugos diržus ar dėvėti šalmus, nepaisant kad šie reikalavimai iš pradžių gali pasirodyti nepopuliarūs. Saugos diržus privaloma užsisegti nepriklausomai nuo metų laiko, važiuojama mieste ar kaime, greitkelyje ar vietinės reikšmės keliu, nepriklausomai nuo to, kokiu greičiu važiuojama. Vairuotojas privalo užtikrinti, kad šio reikalavimo būtų laikomasi. Šis Taisyklių reikalavimas yra labai reikšmingas, nes padeda išvengti skaudžių eismo įvykių pasekmių.

Šių teisės aktų analizė leidžia daryti išvadą, kad netaisyklingas saugos diržų užsisegimas turi būti prilyginamas kaip automobilio vairavimas neužsisegus saugos diržo, nes tik tinkamas saugos diržų užsisegimas atlieka savo tiesiogines funkcijas, t.y. padeda išvengti skaudžių eismo įvykių pasekmių, užtikrina tiek asmens, tiek kelių eismo saugumą.

Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad T. C. sistemingai daro KET pažeidimus, tame tarpe ir kelis kartus už vairavimą neprisisegus diržų (b.l. 10-13), kas charakterizuoja T. C. kaip asmenybę, nelinkusią laikytis įstatymo reikalavimų ir gerbti bendro gyvenimo taisykles.

Teismas, išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes ir įvertinęs įrodymus (ATPK 257 str.), daro išvadą, kad pažeidimas yra įrodytas, veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 134 straipsnio 1 dalį,

Remiantis tuo, kad byloje nenustatyta T. C. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, jo atsakomybę sunkinta tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies tesiės pažeidimas (ATPK 32 str. 12d. 5p.), teismas sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui nuobauda paskirta pagal bendrąsias nuobaudų ir baudų skyrimo taisykles, todėl teisėtai (ATPK 297 str.). Skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus ir atitinka ATPK 20 straipsnyje nustatytus nuobaudos skyrimo tikslus.

Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliktinas nepakeistas, o T. C. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis aukščiau išdėstytu ir Lietuvos Respublikos ATPK 302 str. 1d. 1p., 5d., 6d., 302 -4 str. 2d., teismas

nutaria:

Alytaus apskrities VPK 2011-08-17 nutarimą, kuriuo T. C. paskirta 150 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį Alytaus rajono apylinkės teismą.