Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andriaus Ignoto, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. R. (R. R.) apeliacinį skundą civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui R. R., tretieji asmenys J. J., AB „Swedbank“, UAB „Ūkio banko lizingas“, UAB „Sostinės kreditai“, UAB ‚Mokilizingas“, UAB „MCB Finance“, UAB „Lateko lizingas“, UAB „General Financing“, UAB „Bobutės paskola“, IĮ „Aujama credit“, UAB „Ačiū kreditas“, UAB „Minibank“, UAB „Euro providus“, UAB „4finance“, AB „Citadele bankas“, antstolis Dainius Šidlauskas, antstolis Donatas Kisielius, antstolis Dalius Traigys, antstolė Daiva Milevičienė, antstolė Asta Stanišauskaitė, antstolė Virginija Meškauskienė, Valstybinė mokesčių inspekcija, institucija teikianti išvadą – Vilniaus rajono Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Santuokoje su atsakovu 2006-11-23 paėmė 10 000 Lt vartojimo kreditą iš AB Swedbank, kurį panaudojo įsigyti baldams, buitinei technikai bei atlikti kosmetinį buto, kuriame tuo metu gyveno, remontą. Vėliau ieškovei AB Swedbank suteikė naujus vartojimo kreditus: 2007-05-22 – 3 300 Lt, 2008-04-04 – 5 000 Lt, 2008-05-29 – 5 000 Lt. Kreditai panaudoti baldų, buitinės technikos įsigijimui bei buto remontui. Už šias lėšas buvo įsigyti: svetainės minkštų baldų komplektas su kavos staliuku, vaikiška kušetė, virtuvės komplektas, virtuvės stalas su kėdėmis, sudedama kušetė, prieškambario komplektas, kilimas, užuolaidos, žaliuzės, šaldytuvas, dujinė viryklė, skalbimo mašina, televizorius, vaizdo grotuvas, šviestuvas, mikrobangų krosnelė, garų surinktuvas. Taip pat buvo įsigytos medžiagos buto remontui – tapetai, linoleumas, penoplasto medžiaga luboms apklijuoti ir kita. Remonto darbus šalys atliko pačios. Ieškovei išsikrausčius, visi baldai liko atsakovo bute. Kadangi kreditai buvo suteikti ieškovei, ji visą laiką bankui mokėdavo įmokas lėšomis, gaunamomis kaip darbo užmokestis.

AB Swedbank 2010-04-22 ieškovei suteikė 20 000 Lt kreditą, iš kurio 13 441,86 Lt skirta refinansuoti anksčiau gautus kreditus. Ieškovė, refinansavusi bendriems poreikiams gautą kreditą, savo lėšomis įvykdė bendrą šalių prievolę. Atsakovas ieškovei yra skolingas 1 946,52 Eur. Ieškovė turi asmeninių skolinių įsipareigojimų pagal sudarytas paskolos ir kredito sutartis. Bendra ieškovės įsipareigojimų suma sudaro 24 326,63 Eur.

Ieškovė dirba VšĮ „Vilniaus gimdymo namai“ 2007-12-20 vaikų slaugytoja, jos atlyginimas sudaro 1 670 Lt ir 417,50 Lt per mėnesį. Iš vidutinio grynojo darbo užmokesčio atėmus didžiausią leistiną išskaitą, matyti, kad vidutinės pajamos, kuriomis ieškovė gali laisvai disponuoti, per mėnesį sudaro 238,56 Eur.

Atsakovas V. R. išlaikymui privalo skirti ne mažesnę piniginių lėšų sumą, kaip pusę minimalios algos. Prašė pakeisti išlaikymą į išlaikymą turtu, nes atsakovas vengia dirbti ir išlaikyti dukrą, priteisiant atsakovui asmeninės nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), o atsakovui iš ieškovės yra priteisiant 8 175 Eur kompensacija.

Ieškovė asmeninės nuosavybės teise taip pat turėjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau jį pardavė dar 2010 m., tokiu būdu tik pablogindama savo ir dukros padėtį. Jei teismas vis tik nuspręstų, jog yra pagrindas uzufrukto nustatymui, tai prašys teismo, nustatyti dukros gyvenamąją vietą su juo, o iš ieškovės priteisti 162,50 Eur išlaikymą iki dukros pilnametystės.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai

R. R. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė pirmenybę teikia išlaikymo priteisimui turtu. Teismas manė, jog atsakovas gali garantuoti 175 Eur dukros išlaikymui kas mėnesį.

Įvertinęs, jog ieškovė butą nuomojasi, moka apie 90 Eur nuomos mokestį, turi didelių skolinių įsipareigojimų, dukros gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove, yra reali grėsmė, jog šalių dukra gali atsidurti gatvėje, teismas nustatė uzufruktą į ½ buto dalį.

Ieškovė savo vardu nekilnojamojo ar kilnojamojo turto neturi. Atsakovui nuosavybės teise priklauso butas įgytas iki santuokos sudarymo ir automobilis „Mazda Xedos 6“. Kadangi šalys nuo 2009 m. pabaigos faktiškai gyvena atskirai, teismas laiko, kad dalintino turto santuokos metu šalys neįgijo.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas R. R. prašė pakeisti Vilniaus rajono apylinkes teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo dalį dėl priteisto išlaikymo dydžio, išdėstant sekančiai: pakeisti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3341-860/2010 patvirtintą taikos sutartį, kuria šalys susitarė, jog atsakovas R. R. įsipareigoja teikti savo nepilnametei dukrai V. R. išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (atitinkamai 86,89 Eur) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010-09-02, iki jos pilnametystes ir priteisti iš atsakovo R. R. nepilnametei dukrai V. R., išlaikymą periodinėmis išmokomis po 116 Eur kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės, pavedant nepilnamečio vaiko motinai N. R. tvarkyti išlaikymo lėšas uzufrukto teise. Taip pat prašė Vilniaus rajono apylinkes teismo 2016-02-19 sprendimo dalis, kuriomis nustatytas uzufruktas bei priteista 432,26 Eur kompensacija už ieškovės lėšomis refinansuotą bendroms šalių reikmėms naudotą kreditą, panaikinti ir ieškinį šioje dalyje atmesti.

Nurodė, kad teismas gali pakeisti išlaikymo dydį, jeigu pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismo sprendime tėvų turtinė padėtis įvertinta teisingai, abiejų tėvų padėtis yra sunki. Teismas nepagrįstai sprendė, jog 175 Eur išlaikymas yra proporcingas šalių turtinei padėčiai ir vaiko interesams.

Atsakovas gauna tik 320 Eur atlyginimą, dukros išlaikymui gali skirti apie 100 Eur. Iš gaunamo atlyginimo atsakovas vos įstengia išlaikyti savo nekilnojamąjį turtą, susidarė įsiskolinimai už komunalines paslaugas, kurias dengia dalimis. Atsakovas turi išlaidų būtiniesiems poreikiams tenkinti (maistas, apranga, vaistai ir pan.). Laisvai disponuojamos atsakovės lėšos sudaro tik 238,56 Eur, todėl nerealu, kad ieškovė dukros išlaikymui skirtų 175 Eur, o už likusią sumą 63 Eur sumokėtų nuomos mokestį už butą, komunalines paslaugas, patenkinti savo būtinuosius poreikius.

Jei tėvo ar motinos turtinė padėtis labai sunki, galima priteisti ir mažesnį, nei minimali mėnesio alga, išlaikymą. Procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė, kad dukros išlaikymui per mėnesį skiria 232 Eur. Teismas iš atsakovo turėjo priteisti pusę sumos – 116 Eur.

Dėl uzufrukto nustatymo, atkreipė dėmesį, kad ieškovė jau ilgą laiką gyvena atskirai, o tai reiškia, jog nėra poreikio uzufrukto nustatymui. Atsakovo butas yra vieno kambario, tad gyvenimas kartu būtų neįmanomas. Ieškovės nuomojamas būstas yra dviejų kambarių, ir labiau atitinka dukros interesus, ji turi atskirą kambarį.

Teismo sprendimas dėl kompensacijos priteisimo yra prieštaringas. Nors nuspręsta, kad šalių nesieja bendri kreditoriniai įsipareigojimai, tačiau priteista 432,26 Eur kompensacija. Teismas nustatė, jog ieškovė mokėjo už baldus ir jų pervežimą, tačiau neįrodė, kad apmokėta iš „Swedbank“ AB paimtų paskolų pinigais.

Teismo sprendime minimi daiktai buvo pirkti iš ieškovės ir atsakovo bendrų lėšų, kurios buvo ieškovės žinioje. Atsakovas taip pat buvo paėmęs kreditą ir pirko daiktus šeimos poreikiams tenkinti. Jis nupirko baldų už 1 810 Lt, iš asmeninių lėšų darė kosmetinį buto remontą, pirko buitinę techniką.

Nuo 2010 metų praėjo beveik 6 metai. Vaikui augant jo poreikiai didėja. Dabar mergaitei 13 metų ir jos poreikiai lavintis, bendrauti ir siekti saviraiškos tikslų yra nepalyginamai didesni. Nuo 2010 metų net 119 Eur padidėjo minimalus mėnesinis atlyginimas.

Ieškovė yra sunkioje finansinėje padėtyje ir jai atskiro buto nuoma yra reikšminga finansinė našta. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ta dalimi, jog buvo nustatytas uzufruktas tik į ½ atsakovui priklausančio buto. Teismas turėjo nustatyti uzufruktą į visą atsakovo butą. Ieškovė realiai negalės pasinaudoti uzufruktu į ½ vieno kambario butą, nes jame nuolat gyvena atsakovas. Šalių santykiai yra konfliktiški, daugiau nei 6 metus gyvena skyriumi.

Kompensacija už ieškovės lėšomis refinansuotą bendroms šalių reikmėms naudotą kreditą nereiškia, jog šalys turi bendrų kreditorių. Ieškovė ir toliau lieka asmeniškai skolinga kreditoriams, jeigu ši prievolė būtų bendra, atsakovas ir be teismo sprendimo būtų įsipareigojęs prieš kreditorių.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinio skundo ribos gali būti peržengtos tada, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, taip pat nenustatė ir pagrindų peržengti apeliacinio skundo ribas.

Apeliaciniu skundu atsakovas nesutinka su teismo nustatytu išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžiu, uzufrukto į jo asmeninės nuosavybės teise turimą butą nustatymu bei kompensacija už bendroms reikmėms panaudotą kreditą.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. sprendimu pakeista Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-3341-860/2010, kuria patvirtinta taikos sutartis ir iš R. R. priteistas išlaikymas nepilnamečiam vaikui V. R., gim. 2002-07-20, po 175 Eur kas mėnesį, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, iki vaiko pilnametystės.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-3341-860/2010 patvirtinta taikos sutartimi šalys susitarė, jog R. R. įsipareigoja teikti savo nepilnametei dukrai V. R. išlaikymą kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 300 Lt (86,89 Eur) nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2010-09-02, iki jos pilnametystės.

Pagal CK 3.192 straipsnio nuostatas tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (2 dalis). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (3 dalis). Kasacinio teismo išaiškinta, kad nustatant išlaikymo vaikui dydį būtina įvertinti vaiko poreikius. Vaikai turi lygias teises gauti išlaikymą, tačiau kiekvienam iš jų skiriamo išlaikymo dydis gali skirtis priklausomai nuo objektyvių ir subjektyvių priežasčių, būtent vaiko poreikių: gyvenimo sąlygų užtikrinimo, sveikatos priežiūros, fizinio ir dvasinio lavinimo bei kitų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011-04-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Su atsakovo argumentais, jog byloje nėra įrodyta, kad atsirado pagrindas pakeisti išlaikymo dydį, nesutiktina. Išlaikymo dydis buvo nustatytas prieš 6 metus. Mergaitė šiuo metu yra paauglė, todėl jos poreikių pakitimas yra akivaizdus faktas. Šalyje ženkliai padidėjusi minimali mėnesinė alga, kuri atspindi pragyvenimui būtinų išlaidų dydį.

Atsakovas sutiktų mokėti 116 Eur ir nurodo, jog ieškovė procesiniuose dokumentuose teigė, jog dukters išlaikymui skiria 232 Eur, todėl atsakovui tenkanti išlaikymo dalis sudarytų 116 Eur. Teismų praktikoje vertinama, jog vaikui per mėnesį tenkantis išlaikymas turi sudaryti minimalią mėnesinę algą. Tai, kad dukrą šiuo metu išlaiko viena motina, kuri gauna nedideles pajamas sąlygoja, jog mergaitei išlaikymas teikiamas pagal išgales, o ne pagal vaiko poreikius. Tai, kad ieškovė sugeba vaiką išlaikyti tėvui neprisidedant prie išlaikymo, negali būti pagrindu įprastai taiko išlaikymo sumažinimui.

Byloje nenustatyta jokių ypatingų aplinkybių, dėl kurių atsakovas negalėtų mokėti įprastai visiems tėvams taikomo išlaikymo dydžio. Tai, kad atsakovas deklaruoja mažas pajamas, nagrinėjamu atveju nesudaro pagrindo atsakovui suteikti privilegijų ir nepilnamečio vaiko išlaikymo naštą nepagrįstai perkelti išimtinai ieškovei. Mažesnis išlaikymas gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės asmuo objektyviai nėra pajėgus teikti didesnį išlaikymą. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė duomenų dėl sunkios sveikatos būklės (darbingumo), yra pakankamai jauno amžiaus, kitų išlaikytinių neturi

Atsakovas nepagrįstai nurodo, jog priteisus iš jo 175 Eur išlaikymą, jis atsidurtų nelygiavertėje padėtyje ieškovės atžvilgiu, nes turėtų išlaikymui skirti didesnę pajamų dalį nei ieškovė. Atsakovas nuosavybės teise turi butą, tuo tarpu ieškovė su dukra turi nuomoti būstą ji turi skolų. Atsakovo mokama 175 Eur suma, kuri sudaro pusę vaikui tenkančio išlaikymo, turint omenyje vaiko išlaikymą visą mėnesį, vaiko maitinimą, rūbų, avalynės, mokyklinių prekių pirkimą, papildomą ugdymą ir pan., yra nedidelė, todėl turi būti naudojama itin racionaliai ir jokių galimybių piktnaudžiauti nesudaro.

Atsakovo apeliacinio skundo argumentai dėl per didelio išlaikymo atmetami ir pirmosios instancijos teismo nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis paliekamas nepakeistas.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. sprendimu priteisė iš R. R. N. R. 432,26 Eur kompensaciją už ieškovės lėšomis refinansuotą bendroms šalių reikmėms naudotą kreditą.

Pirmosios instancijos teismas įvertino, jog iš ieškovės pateiktų įrodymų matyti, jog 2006-12-15 ji apmokėjo už atliktus darbus 148 Lt, 2006-11-30 sumokėjo iš viso 2 248 Lt už baldus ir jų pervežimą, 2007-01-15 ir 2007-02-08 sumokėjo iš viso 589 Lt. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus įrodymus, matyti, kad už baldus, paslaugas ji sumokėjo iš viso 2 985 Lt, t. y. 864,52 Eur. Pusė šios sumos buvo priteista iš atsakovo kaip kompensacija. Taip pat buvo nustatyta, jog tuo metu, kai buvo mokėta už baldus, ieškovė ir AB „Swedbank“ sudarė vartojimo kredito sutartis: 2006-11-23 (kredito suma – 10 000 Lt, nurodyta paskirtis – baldams pirkti), 2007-05-22 (kredito suma – 3 300 Lt, nurodyta paskirtis – vartojimo reikmėms), 2008-04-04 (kredito suma – 5 000 Lt, nurodyta paskirtis – baldų pirkimui), 2008-05-29 (kredito suma – 5 000 Lt, nurodyta paskirtis – baldų pirkimui).

Kadangi išlaidų šeimos ūkio poreikiams bei vartojimo kredito ėmimo laikas sutampa, tai pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo spręsti, jog pagal tokias prievoles sutuoktiniai atsako solidariai ir taikyti CK 3.109 straipsnio 2 dalį, nurodančią, kad kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles, kylančias iš tokių sandorių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga.

Byloje nustatyta, jog faktiškai nuo 2009 metų šalys negyvena kartu. Tuo tarpu ieškovė nurodo, jog AB „Swedbank“ 2010-04-22 ieškovei suteikė dar vieną kreditą, iš kurio 13 441,86 Lt skirta refinansuoti nurodytus 2006-11-23 – 2008-05-29 gautus kreditus. Ieškovė viena, gyvendama atskirai nuo atsakovo, grąžino kreditą ir įvykdė bendrą šalių prievolę. Skundžiamo teismo sprendimo dalyje dėl šalių bendro turto padalijimo konstatuota, jog šalių bendro ūkio vedimas baigėsi 2009 metais. Tai patvirtina, jog prievolė pagal vartojimo kreditus, panaudotus šeimos ūkio reikmėms, buvo įvykdyta asmeninėmis ieškovės lėšomis.

Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog ir jis naudojo asmenines lėšas šeimos poreikiams tenkinti, tačiau reikalavimų teisme jis nėra pareiškęs ir šio klausimo teismas savo iniciatyva nenagrinėja.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo argumentai, kurie pateikiami dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria buvo iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimai dėl kompensacijos priteisimo, atmestini.

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 19 d. sprendimu nustatė uzufruktą, suteikiantį teisę N. R. ir V. R. naudotis ½ atsakovui R. R. asmeninės nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės.

CK 3.71 straipsnio 1-2 dalys nustato, kad, jeigu gyvenamoji patalpa yra vieno sutuoktinio nuosavybė, teismas savo sprendimu gali nustatyti uzufruktą ir palikti joje gyventi kitą sutuoktinį, jeigu su juo po santuokos nutraukimo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Uzufruktas nustatomas, kol vaikas (vaikai) sulaukia pilnametystės.

R. R. priklauso 1 kambario 35,07 kv. m ploto butas, esantis (duomenys neskelbtini). Teismui CK 3.71 straipsnis suteikia galimybę svarstyti klausimą dėl tikslingumo nustatyti uzufruktą, bet ne pareigą visada nustatyti uzufruktą, kai tik patvirtinama, jog vienas iš tėvų, su kuriuo liko gyventi nepilnametis vaikas, neturi gyvenamosios patalpos. Priimant sprendimą būtina įvertinti abiejų sutuoktinių, nepilnamečio vaiko tėvų materialinę padėtį bei reikalingumą užtikrinti nepilnamečio vaiko interesus CK 3.71 straipsnio nustatomu būdu.

Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, iki 2009 metų šiame bute šeima gyveno kartu. 2009 metais ieškovė su dukra išsikėlė. Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadoje nurodyta, kad ieškovė nuomoja 2 kambarių butą, kuriame gyvena kartu su pilnamečiu sūnumi ir nepilnamete dukra, už buto nuomą moka 90 Eur.

Uzufrukto nustatymas į pusę atsakovo buto iš esmės reiškia, tai, jog šalys su nepilnamete dukra turės gyventi vieno kambario bute. Ieškovė su atsakovu negyvena 7 metus, ieškinio dėl santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimas patvirtino, jog šalys neketina gyventi kartu. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pažymi, jog realiai negalės pasinaudoti uzufruktu į ½ vieno kambario butą, nes jame nuolat gyvena atsakovas, o šalių santykiai yra konfliktiški, daugiau nei 6 metus gyvena skyriumi. Taip pat įvertintina, jog su ieškove gyvena ir jos sūnus.

Ieškovė šiuo metu yra tinkamai išsprendusi apsirūpinimo gyvenamuoju plotu klausimą. Nors ji gyvena nuomojamame bute, tačiau šis butas yra tinkamas gyvenimui, ieškovė turi pajamų buto nuomai. Be to, N. R. buvo paveldėjusi ½ dalį 33,66 kv. m ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurį pardavė 2010-12-13. Tuo atveju, jei ieškovė nebūtų pardavusi jai priklausiusios buvo dalies, ji būtų galėjusi šiame bute gyventi su nepilnamete dukra. Parduodama butą, ieškovė pati sukėlė situaciją, kad šiuo metu turi nuomoti butą.

Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ji siekia, kad jai būtų nustatytas uzufruktas į visą atsakovo turimą butą. Savarankiško apeliacinio skundo ieškovė nepateikė, o teismas nenustatė, jog ši byla turi būti nagrinėjama peržengiant apeliacinio skundo ribas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas kito gyvenamojo ploto neturi ir nėra nustatyta jokia kita gyvenamoji vieta, kurioje jis galėtų gyventi. Jo visiškas iškraustymas iš nuosavybės teise turimo vienintelio buto sukeltų atsakovui labai sunkias pasekmes.

Įvertinus išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, jog šalys negali gyventi kartu su nepilnamečiu vaiku vieno kambario bute, todėl nepilnamečio vaiko teisė į gyvenamąjį plotą gintina ne nustatant uzufruktą, bet kitomis formomis, pavyzdžiui pinigine kompensacija buto nuomai.

Dėl išdėstytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimo dalis, kuria nustatytas uzufruktas, pakeistina ir reikalavimas šioje dalyje atmestinas.

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasi CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą pakeisti, panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas uzufruktas, suteikiantis teisę N. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ir jos nepilnamečiam vaikui V. R., gim. 2002-07-20, a. k. (duomenys neskelbtini) naudotis ½ atsakovui R. R., a. k. (duomenys neskelbtini) asmenines nuosavybės teise priklausančio buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki vaiko pilnametystės ir šioje dalyje ieškinio reikalavimą atmesti.

Kitoje dalyje Vilniaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.