Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui V. B. dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tretysis suinteresuotas asmuo V. B. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, byla nagrinėtina jam nedalyvaujant (ABTĮ 78 str.).

Skundas netenkinamas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato sprendimo Nr. 20-11-IL-133, kuriuo pareiškėjui A. B. panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo (b.l. 13-14).

Atsakovas prie atsiliepimo pateikė Kauno apskr. VPK 2014 m. gruodžio 09 d. sprendimą Nr. Nr. 20-11-IL-133 „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo“ (b.l. 13-14), kuris patvirtintas 2014 m. sausio 9 d. Kauno apskrities VPK Viešosios tvarkos tarnybos viršininko R. S.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo skundžiamame Kauno apskr. VPK sprendime nurodyta 2014 m. gruodžio 9 d. data (turi būti 2014 m. sausio 9 d.) vertintina kaip techninio pobūdžio klaida, minėtą procedūrinį pažeidimą teismas laiko neesminiu, kuris nesuponuoja priimto sprendimo neteisėtumo ir jo panaikinimo.

Administracinėje byloje nustatyta, jog 2010 m. kovo 24 d. Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje A. B. buvo išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4045, jo sūnui V. B. išduotas naudotojo leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 4045-N1.

Kauno apskr. VPK Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriuje buvo gautas Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2014 m. sausio 3 d. nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nustatyta, jog 2013 m. gruodžio 21 d. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini) “ šventės metu neblaivus A. B. sumušė medžiotoją J. L.. Tikslinant aplinkybes nustatyta, kad daugelis medžiotojų nerimauja dėl A. B. agresyvių išpuolių, nurodo, kad jis medžioklės metu dažnai būna neblaivus, konfliktuoja su kitais medžiotojais, jo elgesys pavojingas ir keliantis grėsmę. Remiantis minėtu nutarimu ir prie jo pateikta policijos komisariato medžiaga, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu buvo priimtas ginčijamas sprendimas.

Įstatymo 40 straipsnis įtvirtina aplinkybių sąrašą, kuomet leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinami. Šio straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, jog minėtas leidimas panaikinamas, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui <...>.

Kaip yra savo praktikoje pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, iš šios teisės normos matyti, kad reikalavimas panaikinti leidimą nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis yra išreikštas imperatyvia forma, nesuteikiant kompetentingam viešojo administravimo subjektui teisės priimti kitokio pobūdžio sprendimo (žr. pvz., administracinę bylą Nr. A-438-164/2011).

Byloje nagrinėjamu atveju, sprendžiant klausimą dėl leidimo panaikinimo esminę reikšmę įgyja aplinkybės nustatymas – ar policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pagal Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362, 93 punktą institucija tokiais atvejais yra įpareigota ištirti bei įvertinti aplinkybes patvirtinančią medžiagą, dėl kurių gali būti panaikintas leidimas Taisyklių 92.3. punkte nurodytu pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariatas 2014 m. sausio 3 d. priėmė nutarimą, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pil. J. L. pareiškimą, nenustatęs, jog A. B. būtų įvykdęs nusikalstamą veiką, kuri atitinka LR BK 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) numatytus veikos požymius (b.l. 17-18).

Liudytojas J. L. teismo posėdžio metu paaiškino, jog pareiškėjas 2013 m. gruodžio 21 d. įvykusio konflikto po medžioklės metu du kartus jam sudavė į veidą, grasino, kad užkas, sakė : „Tu lavonas“. Liudytojas nurodė, jog dėl sužalojimo jis kreipėsi į medicinos tarnybą ir į policiją. 2013-12-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G3318/13(02) J. L. konstatuota poodinė krausjosruva dešinės akies apatiniame voke, odos nubrozdinimas pasmakrėje, sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais ir sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Prie nutarimo pridėti liudytojų L. R. ir J. S. 2013-12-31 apklausos protokolai patvirtina J. L. nurodytas aplinkybes. Abu liudytojai nurodė, jog 2013-12-21 įvyko konfliktas tarp A. B. ir J. L.. Liudytoju apklaustas J. S. policijos komisariate nurodė, jog J. L. sudrausminus A. B., kad šis nesikabinėtų prie savo sūnaus, A. B. pribėgęs trenkė J. L. į veidą, šiam nukritus ant žemės, vėl puolė, elgėsi labai agresyviai, šaukė, kad jis lavonas, kad jį pakas. L. R., apklaustas policijoje liudytoju, nurodė, jog 2013-12-21 girdėjo A. B. grasinimus J. L.. Abu liudytojai policijoje yra nurodę, jog A. B. dažnai būdamas neblaivus įsivelia į konfliktus. Jų paaiškinimai nuoseklūs, sutampa su J. L. nurodytomis aplinkybėmis, administracinėje byloje nesurinkta duomenų apie minėtų liudytojų šališkumą, priešišką nusiteikimą pareiškėjo atžvilgiu, teismo posėdžio metu pats pareiškėjas pripažino 2013-12-21 buvus konfliktą tarp jo ir J. L., todėl pareiškėjo ir jo atstovo argumentai dėl minėtų liudytojų neobjektyvumo, šališkumo neįrodyti.

Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato 2014 m. sausio 3 d. nutarimu, kuriuo buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pil. J. L. pareiškimą dėl minėto įvykio, nenustačius LR BK 145 str. (grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas) numatytų veikos požymių, buvo konstatuota, jog J. L. minėto įvykio metu buvo sukeltas fizinis skausmas ir nežymiai sutrikdyta sveikata, t.y. nustatyti BK 140 str. 1d. veikos požymiai bei BK 155 str. numatyti veikos požymiai ( įžeidimas), tačiau atsižvelgiant į tai, kad šios bylos priskiriamos privataus kaltinimo byloms, ikiteisminis tyrimas nepradėtas (Kauno apskr. VPK Kauno miesto Santakos policijos komisariato Nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ir pridedami dokumentai Nr. 24-At-00016-14).

Iš Teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teisme pagal J. L. skundą privataus kaltinimo tvarka yra nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje kaltinamuoju pripažintas A. B. (baudžiamoji byla Nr. PK-1263-573/2014).

Nagrinėjamu atveju akivaizdu, jog atsakovas prieš priimdamas ginčijamą sprendimą turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl vadovaudamasis Įstatymo 40 str. 1 d. 10 p. nuostata, pagrįstai ir teisėtai panaikino pareiškėjui leidimą laikyti ginklus. Ginčijamas sprendimas yra motyvuotas, jame išdėstytos faktinės aplinkybės ir nurodytas teisinis pagrindas, todėl teismas nesutinka dėl ginčijamo sprendimo neatitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 str. nuostatoms.

Pareiškėjo argumentai, jog jis įvykio dieną buvo tik varovas, o ne medžiotojas ir ginklo neturėjo, todėl aplinkiniams grėsmės nekėlė bei duomenys apie jo aktyvią veiklą medžiotojų būrelyje, apdovanojimus nepaneigia pareiškėjo grėsmės visuomenei fakto pagal Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktą. Šiuo atveju, kaip jau ir minėta, yra svarbu nustatyti tai, ar atsakovas turėjo duomenų, kad pareiškėjas kelia grėsmę ir remdamasis jais, priėmė sprendimą. Duomenys Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme nėra apibrėžti, todėl konkrečių kriterijų, kokia forma jie turėtų atsakingai įstaigai būti pateikiami, nėra. Įvertinus byloje surinktus duomenis, pripažintina, jog pareiškėjo A. B. veiksmai suduodant smūgį J. L. į veidą ir šiais veiksmais sukeliant nežymų sveikatos sutrikdymą bei grasinant jam Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto prasme yra pakankami duomenys, kurių pagrindu ir buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikyti ginklus. Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir teisinį ginčo reglamentavimą, darytina išvada, jog Kauno apskr. VPK sprendimas Nr. 20-11-IL-133 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo pareiškėjo skundo tenkinimui (ABTĮ 57 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.