- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-24
- Bylos Nr.
- 1-53-448/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Asta Jakučiūnienė
- Kaltinamasis
- D. M.
- Advokatai
- Kostas Žilinskas
Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Asta Jakučiūnienė, sekretoriaujant Vilmai Grigaravičienei, dalyvaujant prokurorui Aidui Valatkevičiui, advokatui Kostui Žilinskui, teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. M. , a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kalvarijoje, LR pilietis, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini)direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2010 m. rugsėjo 13d. pagal LR BK 220 str. 1 d., 222 str. 1 d. 60 MGL bauda, bauda sumokėta, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos Baudžiamojo Kodekso (LR BK ) 219 str. 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. kaltinamas tuo, kad būdamas (duomenys neskelbtini), įm. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 25 d. iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. pateikęs Alytaus apskrities VMI elektroniniu būdu (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio, metines pelno mokesčio, avansinio pelno mokesčio, mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų, nekilnojamojo turto mokesčio, mokesčio už aplinkos teršimą iš mobilių taršos šaltinių, mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis, metines socialinio mokesčio nuo nuolatinių Lietuvos gyventojų A klasės pajamų apskaičiuoto pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų duomenų deklaracijas už 2006 m. sausio 1 d.-2010 m. liepos 31 d. laikotarpį, kuriose deklaravo apskaičiuotus mokėtinus mokesčius, laiku nesumokėjo pagal jas apskaičiuotų mokesčių po to, kai 2010 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija raštu Nr.15-07- 3894 priminė apie pareigą per 20 dienų nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. spalio 16 d. sumokėti mokesčius-137 531,62 litų.
Apklaustas kaip kaltinamasis, D. M. parodė, kad jis yra (duomenys neskelbtini) vadovas ir vienintelis akcininkas. Bendrovė buvo įkurta 2005 metais, ir kol neprasidėjo ekonomikos nuosmukis, dirbo normaliai ir mokėjo mokesčius. Prasidėjus krizei, apyvarta sumažėjo beveik 50 procentų.
Nurodo, kad apie mokesčių inspekcijos paliktą raštą dėl mokesčių sumokėjimo sužinojo tik po savaitės, tą raštą rado užsukęs į bendrovės parduotuvę, kur kaltinamasis turi ir savo darbo kabinetą. Tą raštą pardavėja buvo pasidėjusi prie kasos. Neaišku, kiek tas raštas būtų pragulėjęs, jeigu jis nebūtų užsukęs į parduotuvę. Pardavėja pasakojo, kad į (duomenys neskelbtini) parduotuvę, esančią adresu (duomenys neskelbtini), atėjo dvi moterys, teiravosi direktoriaus. Kai parduotuvės darbuotoja atsakė, kad parduotuvėje jo nėra, jai liepė pasirašyti, kad gavo direktoriui skirtus dokumentus. Jos neaiškino, kokį dokumentą moterys palieka. Darbuotoja aiškinusi mokesčių inspekcijos atstovėms, kad ji neturi teisės pasirašinėti, bet jos liepė, tiesiog privertė pasirašyti, kad ši gavo dokumentus, kuriuos turi perduoti direktoriui.
Nurodo, kad parduotuvės darbuotoja neturi teisės pasirašinėti už direktorių, ji pagal pareigybinę instrukciją tik materialiai atsakinga už prekes ir už pardavimus bei tvarką prekybos salėje. Dėl to ji buvo instruktuota ir supažindinta su savo pareigomis. Bendrovės oficiali būstinė yra adresu (duomenys neskelbtini).
Nurodo, kad net penkis kartus dar iki VMI rašto kreipėsi dėl mokesčių išdėstymo, tačiau į keturis raštus buvo formaliai atrašyta, kad negerai pateikti dokumentai, kad yra jų trūkumas, tada visuomet pridėdavo nurodytus trūkstamus dokumentus, konsultuodavosi su inspektoriais, bet vėl gaudavo formalų atsakymą. Šiuo metu sudarytas įmonės restruktūrizavimo planas, jau panaikintas bendrovės turto areštas ir jau pradėti mokėti mokesčiai.
Liudytoja D. K. parodė, kad ji dirba pardavėja-konsultante (duomenys neskelbtini), kaltinamasis–jos darbdavys ir įmonės vadovas. Tiesioginis liudytojos darbas- bendravimas su pirkėjais parduotuvėje. Nurodo, kad kartą atėjo dvi moterys, (neprisimena, ar jos prisistatė) ir klausė direktoriaus. Liudytojai atsakius, kad jo nėra, jos liepė pasirašyti direktoriui skirtą dokumentą. Liudytoja atsakė, kad negali pasirašyti, tačiau moterys tiesiog pareikalavo. To dokumento prieš pasirašant neperskaitė, nes tam ji neturi teisės, suprato, kad pasirašo už tai, kad perduos tą dokumentą direktoriui. Direktoriaus tą dieną nebuvo, dokumentą liudytoja nunešė prie kompiuterio ir padėjo. Vėliau tą dokumentą direktorius rado, ją barė, kodėl ji pasirašė tą dokumentą, nes jai nesuteikta teisė pasirašyti direktoriui skirtus dokumentus. Tai, kad moterys buvo iš mokesčių inspekcijos, sužinojo tik tada, kai jai tą pasakė direktorius.
Liudytoja V. B. parodė, kad ji šešis metus dirba (duomenys neskelbtini) buhaltere. Nurodo, kad dėl sunkios ekonominės padėties bendrovės skolos pradėjo kauptis nuo 2008 m. Nors jas buvo stengiamasi sumokėti, tačiau trūko apyvartinių lėšų. Direktorius prašydavo visokių buhalterinių dokumentų, jis rašė raštus mokesčių inspekcijai dėl skolų mokėjimo atidėjimų. Atėjus finansiniam sunkmečiui ir sumažėjus apyvartai, įmonė neturėjo galimybės mokėti mokesčių, direktorius atsiskaitydavo savo grynaisiais pinigais.
Liudytojai bendrovės darbuotoja pardavėja K. pasakojo, kad neprisistatę moterys atnešė raštą ir liepė pasirašyti, pardavėja pasirašė tą raštą, o vėliau išaiškėjo, kad ten buvo mokesčių inspekcijos darbuotojos ir tai buvo mokesčių inspekcijos raginimas dėl skolų sumokėjimo.
D. M. buvo kaltinamas pagal LR BK 219 str. 2 d., ir kaltinimas buvo grindžiamas šiais duomenimis: 2010 m. rugsėjo 27 d. Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos priminimu, kur išdėstyta (duomenys neskelbtini) pareiga sumokėti mokesčius (t 1, b. 1. 22); UAB (duomenys neskelbtini) deklaracijų kopijose nurodytomis žiniomis, kuriomis vadovaujantis buvo nustatyta mokestinė nepriemoka (t 1, b. l . 33-119); (duomenys neskelbtini) banko sąskaitų išrašų, kasos knygos, avanso apyskaitų, pardavimo ir pirkimo operacijų žurnalo žiniomis, kad laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 27 d. iki 2010 m. spalio 16d. (duomenys neskelbtini) turėjo apyvartinių lėšų (t 1, b.1. 197); (duomenys neskelbtini) dokumentais, pagrindžiančiais sandorius su (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 1 d. iki 2011 m. kovo 7 d. (t 1, b.l. 132-137).
Ištyrus teismui pateiktus duomenis, kuriais įrodinėjama kaltinamojo kaltė ir juos patikrinus teisiamojo posėdžio metu, nustatyta, kad nėra neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių D. M. kaltę dėl LR BK 219 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos. Atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda tada, kai asmuo, pateikęs deklaraciją, atsakaitą arba kita dokumentą, laiku nesumokėjo jam paskaičiuotų daugiau kaip 500 MGL, t.y. 65000 litų mokesčių po to, kai valstybės įgaliota institucija priminė apie pareigą sumokėti mokesčius. Taigi būtina sąlyga atsakomybei atsirasti-įgaliotos institucijos priminimas. Nagrinėjamu atvėju tokia institucija yra valstybinė mokesčių inspekcija, o priminimas-tai pranešimas mokesčių mokėtojui apie jo pareigą sumokėti mokesčius. Pažymėtina, kad baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 219 str. užtraukia tik tinkamai įteikto priminimo apie pareigą sumokėti mokesčius nevykdymas. Priminimas-vienas iš mokesčių administratoriaus, šiuo atvėju-mokesčių inspekcijos-veiklos dokumentų, nes jis yra rašytinis aktas, kuris yra tiesioginio juridinio fakto įrodymas, sukeliantis teisines pasekmes. Dokumentų įteikimo mokesčių mokėtojui tvarką įsakmiai nurodo LR Mokesčių administravimo įstatymo 164 str. 1d. , kur teigiama, kad dokumentai mokesčių mokėtojui įteikiami trimis būdais: tiesiogiai įteikiant, siunčiant registruotu laišku, telekomunikacijų galiniais įrenginiais bei viešai paskelbiant. Iš bylos duomenų matyti, kad mokesčių administratorius pasirinko tiesioginį dokumento-priminimo-įteikimo būdą. Liudytoja D. K. paliudijo, tą patvirtino ir kaltinamasis D. M. bei liudytoja V. B. , kad D. K. 2010 m. rugsėjo 27d. buvo pateiktas pasirašyti priminimas dėl (duomenys neskelbtini) pareigos sumokėti mokesčius. Ji nurodė, kad šį raštą jai pateikė dvi moterys, ji neprisimena, ar jos prisistatė kaip mokesčių inspekcijos darbuotojos, šio rašto ji nenorėjo pasirašyti, tačiau vėliau pasirašė, jos žodžiais, už tai, kad tą raštą perduos direktoriui. Raštą ji pasidėjo, direktoriaus apie jį neinformavo, ir tik po kelių dienų direktorius pats tą raštą pamatė.
Taigi matyti, kad įgaliota institucija pažeidė Mokesčių administravimo įstatyme numatytą priminimo įteikimo mokesčių mokėtojui tvarką. Šio įstatymo 164 str. 2 d. numato tvarką, reguliuojančią priminimo įteikimo terminų skaičiavimą. Be kita ko, čia nurodyta, kad tie terminai skaičiuojami nuo dokumento įteikimo mokesčių mokėtojui ar jo atstovui, vadinasi, priminimas turi būti įteiktas būtent šiems asmenims-mokesčių mokėtojui ar jo atstovui. Nagrinėjamu atvėju priminimas buvo įteiktas parduotuvės darbuotojai D. K. , kuri neturi bendrovės vadovo įgaliojimo priimti vadovui skirtus dokumentus, o juo labiau-juos pasirašyti. Apie tai, kad neturi tokių įgaliojimų pasirašyti dokumentus D. K. parodė teisme, kaltinamasis taip pat nurodė, kad D. K. pagrindinė veikla-materialinė atsakomybė už prekes ir už pardavimus bendrovės parduotuvėje. Taigi asmuo, kuriam buvo įteiktas priminimas apie pareigą sumokėti mokesčius-pardavėja D. K. -nėra nei mokesčio mokėtojas, nei jo atstovas.
Mokesčių administratoriaus atstovės atnešė priminimą apie skolų sumokėjimą, klausė, kur yra direktorius, kai jo nerado, liepė pasirašyti asmeniui, buvusiam parduotuvės patalpose–D. K. , tačiau net nebuvo aiškintasi, kokias funkcijas ji atlieka įmonėje ir nepareikalauta įgaliojimo, kad ji turi teisę už įmonės vadovą pasirašyti vadovui adresuotus dokumentus. Neaišku, kodėl priminimas sumokėti mokesčius buvo atneštas į parduotuvę, nes kaip matyti iš Juridinių asmenų registro išrašo ( t. 2, b.l. 82), (duomenys neskelbtini) yra registruota (duomenys neskelbtini), o iš nekilnojamojo turto registro įrašo (t. 2, b. l. 84-85) matyti, kad bendrovės kontora-ofisas yra adresu (duomenys neskelbtini). Neaišku, kodėl mokesčių administratorius, neradęs bendrovės direktoriaus, nuėjo lengviausiu keliu-paliko priminimą neįgaliotam asmeniui, nors galėjo pasinaudoti Mokesčių administravimo įstatyme 164 str. kitais priminimo įteikimo būdais. Iš priminimo matyti, kad jis netgi nepatvirtintas mokesčių administratoriaus atsakingo asmens parašu, jo grafa „Priminimą gavau“, kurioje turi būti parašyta mokesčių mokėtojo ar jo atstovo pareigos, neužpildyta.
Tai, kad priminimas mokesčių mokėtojui turi būti įteiktas tinkamai, nurodoma ir 2005 m. gruodžio 29 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose (BK 214 , 215, 219, 220, 221, 222, 223 straipsniai) “16 punkto 2-oje dalyje.
Vienintelis juridinis baudžiamosios atsakomybės pagrindas yra nusikaltimo sudėtis, kurios subjektyvinę pusę sudaro kaltė, motyvas, tikslas. Tik šių visų elementų visuma sudaro nusikaltimą. Nagrinėjamu atvėju kaltinamojo D. M. veiksmuose tyčios nesumokėti numatytus mokesčius po to, kai jam apie tokią pareigą priminė tam įgaliota institucija, nėra, nes, kaip matyti iš aukščiau aptarta, D. M. nebuvo tinkamai informuotas apie tokią pareigą, taigi jis ir neturėjo pareigos sumokėti mokesčius po priminimo, o iš to seka, kad jis nepadarė LR BK 219 str. 2 d. numatytos veikos.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2003 m. birželio 20 d. nutarime Nr. 40 ‘’Dėl teismų praktikos, taikant Baudžiamojo Proceso Kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą’’ nurodoma, kad apkaltinamajame nuosprendyje teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę. Ištyrus įrodymus teisme, daroma išvada, kad byloje nėra įrodymų, jog kaltinamojo D. M. veikoje yra nusikalstamos veikos požymių, dėl ko jis iš jam pateikto kaltinimo pagal LR BK 219 str. 2 d. išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303-305 str., 307 str.,
nusprendžia:
D. M. dėl jam pateiktų kaltinimų pagal LR BK 219 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
D. M. po nuosprendžio paskelbimo panaikinti jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.