Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos M. V. skundą atsakovams Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriui ir Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

II.

Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad pareiškėja 2010 m. spalio 31 d., 2010 m. lapkričio 25 d. pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama atleisti ją nuo ginčo rinkliavos mokėjimo už 2008, 2009 ir 2010 metus (b. l. 25). 2010 m. lapkričio 19 d. raštu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius informavo pareiškėją, kad į ginčo sprendimo projektą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2008 ir 2009 m. yra įtraukiami tik tie mokėtojai, kurie nenaudojo nekilnojamojo turto visus kalendorinius metus bei pateikia šį faktą įrodančius dokumentus (b. l. 24). Taip pat minėtu raštu pareiškėja paprašyta pateikti skyriui teisingą sodo sklypo adresą, už kokius metus ji prašo atleisti nuo ginčo rinkliavos, pažymą iš AB „VST“ apie suvartotą elektros energijos kiekį jos sodo sklype bei sudaryti galimybę skyriaus specialistui apžiūrėti jos sodo sklypą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja pateikė sodų bendrijos „Draugystė“ 2010 m. lapkričio 22 d. pažymą, iš kurios matyti, kad pareiškėjai priklausančiame sodo sklype (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) 2008 m. elektros išnaudota, viso – 199 kW (liepos – rugsėjo mėnesių duomenys), 2009 m. viso – 419 kW (gegužės – lapkričio mėnesių duomenys), 2010 m. – 91 kW (gegužės – liepos mėnesių duomenys) (b. l. 27). Teismas pažymėjo, kad atsakovas, priimdamas sprendimą, taip pat atsižvelgė į 2010 m. gruodžio 1 d. savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistės atliktos ginčo sodo sklypo apžiūros duomenis, kurie patvirtina, kad sodo sklypas neapleistas, faktiškai naudojamas (b. l. 28).

Teismas pabrėžė, kad pareiškėjos argumentai, jog sklypu naudojasi tik keletą mėnesių per metus ginčo atveju nesudaro pagrindo pareiškėją atleisti nuo ginčo rinkliavos nustatytos ginčo sprendimu mokėjimo. Taip pat aplinkybė, jog pareiškėja, jos teigimu, jau moka už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už butą, kuriame gyvena, nesudaro teisinio pagrindo nemokėti ginčo rinkliavos.

III.

Teismas sprendime konstatuodamas, kad nuo 2010 m. liepos 6 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. pareiškėjos sodo sklype elektros sunaudojimo nėra, o iš sodų bendrijos „Draugystė“ 2010 m. lapkričio 22 d. pažymos duomenų nustatyta, kad pareiškėja 2008 – 2009 metais elektros suvartojo daugiau, negu savivaldybės nustatytas kiekis, kurio neviršijus atleidžiama nuo mokesčio, neatsižvelgė į pareiškėjos 2011 m. balandžio 8 d. ir 2011 m. balandžio 26 d. skunduose nurodytus argumentus, kad 2006 m. rugsėjį pareiškėjai neteisėtai buvo atjungta elektra. Elektra pareiškėja nesinaudojo iki pat 2008 metų vasaros, kai ji vėl buvo pajungta. Kadangi buvo atjungta savavališkai, už sunaudotą elektros kiekį 2006 metais pareiškėja atsiskaitė, kai ji vėl buvo pajungta, t.y. dalimis 2008 – 2009 metais. Teismo sprendimas neargumentuotas, be aiškiai nustatytų vertinimo kriterijų. Savo sprendime teismas nenurodo iš kokių konkrečių savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistės atliktos ginčo sodo sklypo apžiūros duomenų matyti, kad sodo sklypas faktiškai naudojamas. Pažymi, kad neapleistas ir faktiškai nenaudojamas reiškia ne vieną ir tą patį. Pareiškėja savo skunde neginčija Klaipėdos miesto savivaldybės prerogatyvos nustatyti mokėjimo tvarką ir lengvatas, bet nurodo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės taryba savo 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimu pažeidė pačios Klaipėdos miesto savivaldybės sprendimo „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“ projekto aiškinamojo rašto 3 punkte nustatytus tikslus ir principus, o būtent teisingą vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymo administravimą nesuteikiant tam tikriems subjektams atskirų privilegijų (b. l. 21).

Pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybę, prašydama atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už 2008 – 2009 m., tačiau pateikė AB „VST“ pažymą apie suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. Todėl AB „VST“ pažyma jokio teisinio ryšio su nagrinėjama byla neturi ir pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai susiję, su šios pažymos vertinimu, laikytini nepagrįstais. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybai parengtu sprendimo projektu buvo siūloma neatleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo tų vietinės rinkliavos mokėtojų, kurie per metus sunaudojo daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir / ar 1 m³ vandens ir dokumentais neįrodo, jog per prašomą atleisti nuo vietinės rinkliavos laikotarpį nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos specialistė 2010 m. gruodžio 1 d. atliko pareiškėjos sodo sklypo su namu apžiūrą, kurios metu nustatė, kad sodo sklypu yra naudojamasi, t.y. sodininkaujama (yra šiltnamiai, suformuotos lysvės, sodo sklype yra sodo namas). Be to, pareiškėja teismo posėdžio metu patvirtino, kad šiuo nekilnojamojo turto objektu (sodo sklypu), 2008, 2009 ir 2010 metais naudojosi. Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes (suvartotos elektros energijos kiekis, atlikta apžiūra), Savivaldybės taryba sprendimu nusprendė pareiškėjos nuo vietinės rinkliavos mokėjimo neatleisti. Sodininkų bendrijos „Draugystė“ pirmininkas, žinodamas, kuriais sodo sklypais nėra naudojamasi, parengė ir Klaipėdos miesto savivaldybei pateikė prašymą atleisti nuo vietinės rinkliavos mokėjimo kai kuriuos sodininkų bendrijos narius, tačiau pareiškėja į šį sąrašą įtraukta nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja ginčija atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2010 m. gruodžio 23 d. sprendimą Nr. T2-369 „Dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą“, kuriuo pareiškėja neatleista nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2008 ir 2009 metus mokėjimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad rinkliavų nustatymą, rinkimą ir kontrolę reglamentuoja Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymas (toliau – ir Rinkliavų įstatymas) (V. Ž., 2000, Nr. VIII-1725), kurio 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta vietinės rinkliavos sąvoka – tai savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka, galiojanti tos savivaldybės teritorijoje. Remiantis Rinkliavų įstatymo 12 straipsnio 3 punktu, savivaldybės taryba savo sprendimu nustato lengvatas vietinių rinkliavų mokėtojams.

Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2008 m. gruodžio 23 d. sprendimu Nr. T2-426 patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 5 punkte nurodyta, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą (toliau – ir Vietinė rinkliava) – tai Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą nustatyta privaloma įmoka, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti šiuose Nuostatuose nustatyta tvarka. Nuostatų 49 punktas numato, kad Vietinės rinkliavos lengvatas nustato Savivaldybės taryba atskiru sprendimu.

Teismas, spręsdamas ginčą, nustatė, kad pareiškėja 2010 m. spalio 31 d., 2010 m. lapkričio 25 d. pareiškimais kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, prašydama atleisti ją nuo ginčo rinkliavos mokėjimo už 2008, 2009 ir 2010 metus (b. l. 25). 2010 m. lapkričio 19 d. raštu Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Aplinkos kokybės skyrius informavo pareiškėją, kad į ginčo sprendimo projektą dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už 2008 ir 2009 m. yra įtraukiami tik tie mokėtojai, kurie nenaudojo nekilnojamojo turto visus kalendorinius metus bei pateikia šį faktą įrodančius dokumentus (b. l. 24). Taip pat minėtu raštu pareiškėja paprašyta pateikti skyriui teisingą sodo sklypo adresą, už kokius metus ji prašo atleisti nuo ginčo rinkliavos, pažymą iš AB „VST“ apie suvartotą elektros energijos kiekį jos sodo sklype bei sudaryti galimybę skyriaus specialistui apžiūrėti jos sodo sklypą.

Remiantis sodų bendrijos „Draugystė“ 2010 m. lapkričio 22 d. pažymoje pateiktais duomenimis, nustatyta, kad pareiškėjai priklausančiame sodo sklype (sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) 2008 m. elektros išnaudota, viso – 199 kW (liepos – rugsėjo mėnesių duomenys), 2009 m. viso – 419 kW (gegužės – lapkričio mėnesių duomenys), 2010 m. – 91 kW (gegužės – liepos mėnesių duomenys) (b. l. 27). Iš 2010 m. gruodžio 1 d. savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vyr. specialistės atliktos ginčo sodo sklypo apžiūros duomenų matyti, kad sodo sklypas neapleistas, faktiškai naudojamas (b. l. 28).

Iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos miesto finansų ir ekonomikos komiteto 2010 m. gruodžio 17 d. posėdžio protokolo Nr. TAR-177 matyti, kad buvo svarstomas sprendimo dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Jame buvo nutarta neatleisti nuo aptartos vietinės rinkliavos už 2008 ir (ar) 2009 metus tų vietinės rinkliavos mokėtojų, kuriems Savivaldybės administracija neturi pagrindo konstatuoti, kad jiems nuosavybės ar kita teise priklausantis turtas nebuvo naudojamas. Atsižvelgiant į tai, į spendimo projektą neįtraukti tie gyventojai, kurie per metus sunaudojo daugiau nei 120 kWh elektros energijos ir (ar) 1 m³ vandens ir dokumentais neįrodė, jog per prašomą atleisti nuo vietinės rinkliavos laikotarpį nekilnojamasis turtas buvo nenaudojamas. Pažymėta, kad į šį projektą taip pat įtraukiami tie rinkliavos mokėtojai, pagal kurių pateiktus dokumentus nebuvo galima nustatyti realaus elektros energijos ir vandens sunaudojimo, tačiau nuvykus į vietą patikrinti, buvo nustatyta ir užfiksuota vaizdo fiksavimo priemonėmis, kad nekilnojamasis turtas yra naudojamas (b. l. 20).

Atsižvelgiant į tai, atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba, išanalizavęs pateiktus duomenis, surinktą informaciją bei faktines aplinkybes (suvartotos elektros energijos kiekį, atliktą apžiūrą) priimdamas skundžiamą sprendimą padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nekilnojamasis turtas nebuvo naudojamas. Pažymėtina, kad pareiškėja teismo posėdžio metu taip pat pripažino, kad šiuo nekilnojamojo turto objektu (sodo sklypu), 2008, 2009 ir 2010 metais naudojosi. Darytina išvada, kad pareiškėja į aukščiau nurodytas išimtis dėl atleidimo nuo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą skundžiamame sprendime nurodytu laikotarpiu nepatenka. Todėl atmestini pareiškėjos argumentai dėl to, kad skundžiamu sprendimu buvo pažeisti šio sprendimo projekto aiškinamajame rašte įtvirtintas tikslas dėl teisingo vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimo principo laikymosi bei draudimo suteikti tam tikriems subjektams atskiras privilegijas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl to, kad nurodyti faktiniai duomenys (išnaudotos elektros energijos kiekis 2008 ir 2009 m., sodo sklypo apžiūros vietoje duomenys) patvirtina, kad pareiškėja sodo sklypu 2008 ir 2009 metais naudojosi. Todėl atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės taryba pagrįstai nusprendė pareiškėjos nuo vietinės rinkliavos mokėjimo neatleisti.

Pareiškėjos argumentai dėl to, kad už 2006 metais suvartotą elektrą (kadangi ji buvo savavališkai atjungta) pareiškėja atsiskaitė, kai ji vėl buvo pajungta, t. y. dalimis 2008 – 2009 metais, laikytini nepagrįstais, kadangi sodų bendrijos „Draugystė“ 2010 m. lapkričio 22 d. Pažymoje aiškiai nurodytas konkretus atskirais 2008 – 2009 metų mėnesiais sunaudotos elektros energijos kiekis (b. l. 27).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su atsakovo argumentais, kad pareiškėjos pateikta AB „VST“ pažyma apie suvartotą elektros energiją už laikotarpį nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. jokio teisinio ryšio su nagrinėjama byla neturi, kadangi atsakovas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą, sprendė dėl jos atleidimo nuo vietinės rinkliavos mokėjimo už praėjusius, t.y. 2008 – 2009 metus. Todėl tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. liepos 26 d. iki 2010 m. lapkričio 25 d. pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame sodo sklype elektros energijos suvartota nebuvo, nagrinėjamu atveju reikšmės neturi.

Pirmosios instancijos teismas teisingai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ginčo santykį, tinkamai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos M. V. apeliacinį skundą atmesti. Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. birželio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.