Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalios Pranckienės, Irenos Varžinskienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Z. K. skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriui ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja Z. K. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1-3), prašė panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus (toliau - ir VSDFV Utenos skyrius ) 2019 m. spalio 31 d. sprendimą (toliau - ir Sprendimas) Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo Z. K.“, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - ir VSDFV) 2020 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir įpareigoti VSDFV Utenos skyrių skirti pareiškėjai pareigūnų ir karių valstybinę pensiją iš naujo.

VSDFV, išnagrinėjusi Z. K. 2019-12-16 prašymą, kuriuo ji nesutiko su VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), bei patikrinusi Z. K. pareigūnų pensijos bylos dokumentus, nustatė, kad VSDFV Utenos skyrius, vadovaudamasis Pareigūnų pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 16 straipsnio 5 ir 11 dalimis, 2019 m. spalio 31 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) teisingai nustatė pareiškėjos pareigūnų pensijos dydį – 5,94 Eur. Šis dydis apskaičiuotas paskiriant pareiškėjai po 1 procentą jai nustatyto darbo užmokesčio (0,70 Eur) už 11,4028 metų (11 metų 4 mėnesių 25 dienų) tarnybos metų, įskaitytų į tarnybos laiką pensijai skirti, ir padidinant šiuos procentus 1,8 karto (11,4028 x 1,8 = 20,5250 proc.; 20,5250 proc. nuo 0,70 Eur lygu 0,14 Eur). Kadangi taip apskaičiuotos pareigūnų pensijos dydis yra mažesnis kaip 124,54 Eur, skyrimo metu pareiškėjos pareigūnų pensija buvo padidinta vieną kartą 5,80 Eur (0,14 Eur + 5,80 Eur = 5,94 Eur).

VSDFV, vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas. Apskaičiuoti Z. K. pareigūnų pensijos dydį kitaip, negu nustatyta Pareigūnų pensijų įstatyme, nėra teisinio pagrindo. Todėl pareiškėjos reikalavimus naikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą ir įpareigoti skyrių paskirti pareiškėjos nurodyto 57,75 Eur dydžio pareigūnų pensiją atmetė kaip nepagrįstus.

Teigia, kad pareiškėjos skunde teismui pateikti argumentai ir Pareigūnų pensijos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pareigūnų pensijos dydžio apskaičiavimą, aiškinimas pagrįsti pačios pareiškėjos prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais dėl Pareigūnų pensijų įstatymo nuostatų taikymo apskaičiuojant jos pareigūnų pensijos dydį. Remiantis pirmiau išdėstytais motyvais, atsakovas prašo atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje byloje kilo dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo Z. K.“ (b. l. 20) , teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja nesutikdama su minėtu Sprendimu, kreipėsi 2019 m. gruodžio 16 d. su prašymu (b. l. 18) į VSDFV, prašydama panaikinti VSDFV Utenos skyriaus sprendimą bei padidinti apskaičiuotą 0,14 Eur pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą 57,61 Eur ir paskirti 57,75 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą. VSDFV 2020 m. sausio 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) konstatavo, kad VSDFV Utenos skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos prašymą paskirti 57,75 Eur dydžio pareigūnų pensiją atmetė, kaip nepagrįstą (b. l. 16) .

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, kuriame (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1864 redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad teisę gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, be kita ko, turi Lietuvos Respublikos piliečiai Vidaus reikalų ministerijos, policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir kitų vidaus reikalų įstaigų pareigūnai, vidaus tarnybos dalinių karininkai, liktinės tarnybos puskarininkiai ir kareiviai; muitinės mobiliųjų grupių pareigūnai, muitinės postų pareigūnai ir muitinės pareigūnai, atliekantys kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą ( Įstatymo 1 str. 1 d. 1 ir 7 p.). Pareigūnų ir karių valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos šio Įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems pareigūnams ir kariams, sukakusiems įstatymų arba statutų nustatytą išleidimo į atsargą amžių (jeigu toks amžius nenustatytas, – senatvės pensijos amžių) ir ištarnavusiems vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente ar jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse, muitinės sistemoje (dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą) 5 ir daugiau metų ( Įstatymo 3 str. 1 d. 5 p.). Asmenims, paskiausiai tarnavusiems Lietuvos Respublikos muitinėje, pareigūnų ir karių valstybines pensijas ir šio Įstatymo 15 straipsnyje nurodytą priedą skiria Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos, o moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos įstaigos iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai šiam tikslui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų (Įstatymo 12 str. 1 d.). Asmenims, nestojusiems tarnauti arba nepriimtiems į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento ar jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnus ir karius, muitinės pareigūnus (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), pareigūnų ir karių valstybinės pensijos šio įstatymo nustatyta tvarka neskiriamos (Įstatymo 16 str. 1 d.). Asmenims, priimtiems tarnauti vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnais ir kariais, muitinės pareigūnais (muitinės sistemoje dirbti muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikti kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą), tarnybos laikui pensijai skirti prilyginamas iki 1995 m. sausio 1 d. buvęs faktinis tarnybos kitų valstybių ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose (išskyrus tarnybą naikintojų būriuose ir batalionuose) laikas iki 1990 m. kovo 11 d. ir faktinis Lietuvoje veikusių SSRS karinių komisariatų pašauktų asmenų prievartinės būtinosios karinės tarnybos SSRS ginkluotosiose pajėgose, pasienio tarnyboje, vidaus reikalų ir kitose tarnybose laikas po 1990 m. kovo 11 d., jeigu asmuo už jį negauna kitos valstybės pensijos; taip pat darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno ar kario pareigoms (Įstatymo 16 str. 3 d. 1 ir 2 p.). Muitinės pareigūnams, muitinės sistemoje dirbusiems muitinės mobiliosiose grupėse ar muitinės postuose arba atlikusiems kriminalinę žvalgybą ir (arba) ikiteisminį tyrimą, pareigūnų ir karių valstybinės pensijos skiriamos tik įgijusiems teisę į šią pensiją po Vidaus reikalų, Specialiųjų tyrimų tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos, prokuratūros, Kalėjimų departamento, jam pavaldžių įstaigų bei valstybės įmonių pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo pavadinimo, 1, 3, 6, 12 ir 16 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. X-1027 įsigaliojimo (Įstatymo 16 str. 12 d.).

Bylos medžiaga nustatyta, kad paskutinė pareiškėjos Z. K. tarnybos vieta buvo (duomenys neskelbtini) muitinėje, kur ji iki 2010 m. rugpjūčio 16 d. ėjo (duomenys neskelbtini) pareigas (b. l. 113 ). Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad pareiškėja nuo 1977 m. kovo 1 d. iki 1988 m. liepos 25 d. tarnavo (duomenys neskelbtini) sistemoje, 1991 m. liepos 18 d. buvo paskirta (duomenys neskelbtini), o 1993 m. gegužės 1 d. perkelta į (duomenys neskelbtini) pareigas (b. l. 116). Taigi iki 1995 m. sausio 1 d. pareiškėja laikotarpiu nuo 1977 m. kovo 1 d. iki 1988 m. liepos 25 d. dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 1993 m. gegužės 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d. ėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pareigas. Iš Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Personalo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 8 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad laikotarpiu nuo 1993 m. gegužės 1 d. iki 1997 m. birželio 30 d. pareiškėja ėjo muitinės sistemoje statutinio pareigūno pareigas ir atliko ikiteisminio tyrimo funkcijas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje tarp šalių nėra ginčo, kad pareiškėja atitinka Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatytą sąlygą valstybinei pensijai gauti.

Pareigūnų pensijos dydžio apskaičiavimas reglamentuotas Pareigūnų pensijų įstatymo 7 straipsnyje ir 16 straipsnio 5 ir 11 dalyse.

Pareigūnų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje konstatuota, kad Pareigūnų ir karių valstybinė pensija už tarnybą skiriama pagal pareigūno ar kario nurodytų paeiliui ištarnautų 5 tarnybos metų palankiausių nuosekliai einančių 12 mėnesių jam nustatyto darbo užmokesčio vidurkį. Pagal Pareigūnų pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už pirmus-dvidešimtus tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, skiriama po 1 procentą pareigūnui nustatyto darbo užmokesčio, nurodyto Pareigūnų pensijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje. Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų pensiją už iki 1995-01-01 buvusius tarnybos metus, įskaitytus į tarnybos laiką pensijai skirti, Pareigūnų pensijų įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyti procentai didinami 1,8 karto. Jei tokiu būdu apskaičiuota pareigūnų pensija yra mažesnė kaip 124,54 Eur, ji, remiantis Pareigūnų pensijų įstatymo 16 straipsnio 11 dalimi, pensijos skyrimo metu vieną kartą didinama 5,80 Eur, bet ne daugiau kaip iki 124,54 Eur. Pareigūnams, atleistiems iš vidaus reikalų sistemos iki 2009 m. gegužės 1 d., pareigūnų pensijos skiriamos pagal paskutinio mėnesio, kurį pareigūnas nustojo eiti pareigas, jam nustatytą darbo užmokestį (2009 m. balandžio 23 d. Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XI-229 3 straipsnio 2 dalis).

Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja nuo 1977 m. kovo 1 d. iki 1988 m. liepos 25 d. tarnavo (duomenys neskelbtini). Ji (duomenys neskelbtini) 1988-07-19 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) atleista iš tarnybos nuo 1988-07-25 pačiai prašant.

Iš pareiškėjos darbo užmokesčio atestato (pažymėjimo) Nr. (duomenys neskelbtini) už 1988 m. liepos mėn. t. y. paskutinio mėnesio , kurį pareiškėja nustojo eiti pareigas, nustatyta, kad jos darbo užmokestis buvo 0,70 Eur (b. l. 151). Iš tarnybos laiko ( darbo stažo) apskaitos lapo ( b.l. 162-163 ) matyti, kad pareiškėjos tarnybos vidaus reikalų sistemoje nuo 1977-03-01 iki 1988-07-25 laikas pensijai skirti yra 11 metų 4 mėnesiai 25 dienos. Todėl vadovaujantis Įstatymo nuostatomis ,pareiškėjos pensijos dydis apskaičiuojamas paskiriant pareiškėjai po 1 procentą jai nustatyto darbo užmokesčio (0,70 Eur) už 11 metų 4 mėnesių 25 dienų tarnybos metų, įskaitytų į tarnybos laiką pensijai skirti, ir padidinant šiuos procentus 1,8 karto (11,4028 x 1,8 = 20,5250 proc.; 20,5250 proc. nuo 0,70 Eur lygu 0,14 Eur). Kadangi taip apskaičiuotos pareigūnų pensijos dydis yra mažesnis už 124,54 Eur, todėl pensijos skyrimo metu pareiškėjos pareigūnų pensija didinama vieną kartą 5,80 Eur (0,14 Eur + 5,80 Eur = 5,94 Eur). Tokiu būdu paskirta pensija sudaro 5,94 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į faktines bylos aplinkybes ir ginčo teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad pareiškėjos Z. K. skunde teismui pateikti argumentai ir Pareigūnų pensijos įstatymo nuostatų, reglamentuojančių pareigūnų pensijos dydžio apskaičiavimą, aiškinimas, nurodant, kad jai turėjo būti paskirta 57,75 Eur pensija, pagrįsti tiktai pačios pareiškėjos prielaidomis ir subjektyviais samprotavimais. Apskaičiuoti pareiškėjos pareigūnų pensijos dydį kitaip, negu reglamentuoja Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymas, VSDFV Utenos skyrius , neturėjo jokio teisinio pagrindo. VSDFV Utenos skyrius priimtas 2019 m. spalio 31 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo Z. K.“, yra teisėtas ir pagrįstas, jį panaikinti nėra jokio pagrindo.

VSDFV, remiantis Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimams ir veiksmams (neveikimui) apskųsti.

Nepatenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti VSDFV Utenos skyriaus 2019 m. spalio 31 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos už tarnybą skyrimo Z. K.“, atmestinas ir pareiškėjos reikalavimas panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2020 m. sausio 24 d. sprendimą Nr. ( 6.5)I-538 bei įpareigoti VSDFV Utenos skyrių paskirti pareiškėjai 57,75 Eur dydžio pareigūnų ir karių valstybinę pensiją už tarnybą.

Pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu

nusprendžia:

Pareiškėjos Z. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.