Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant nuotoliniu būdu ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovei Mildai Verkulevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovui A. Č. dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo byloje ­– uždaroji akcinė bendrovė „Bitė Lietuva“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį pilna apimtimi ir teismui papildomai paaiškino, kad draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2019 m. liepos 30 d., tačiau atsakovas pateikė mokėjimus, iš kurių matyti, jog liepos mėnesį buvo sumokėta 14,70 Eur dydžio įmoka ne už transporto priemonę Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), o už transporto priemonę Subaru Impreza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 2019 m. liepos 30 d. Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta vieniems metams.

Trečiasis asmuo byloje – UAB „Bitė Lietuva“ atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, jam apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

šalių atstovų paaiškinimais bei byloje esančiais rašytiniais įrodymais yra nustatyta, kad 2019 m. liepos 30 d. buvo sudaryta Įprastinė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp draudėjo A. Č. (atsakovo) ir draudiko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ (ieškovės) laikotarpiui nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2020 m. liepos 29 d., apdraudžiant transporto priemonės Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), valdytojų civilinę atsakomybę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sutarus, kad 16,00 Eur įmoka turi būti sumokėta iki 2019 m. liepos 30 d. tiesiogiai draudimo bendrovei (draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). 2019 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Chemijos gatvėje, atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Šio įvykio kaltininku nurodytas atsakovas, todėl ieškovei, kaip atsakovo transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės draudikei, atsirado pareiga atlyginti minėto eismo įvykio metu padarytą žalą nukentėjusiajam. Ieškovė išmokėjo 419,89 Eur draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui padarytai žalai atlyginti. Tačiau atsakovas, 2019 m. liepos 30 d. sudaręs Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, nesumokėjo sutartyje nurodytos 16,00 Eur dydžio įmokos nei nurodytu sutartyje terminu, nei iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., kuomet buvo padarytas eismo įvykis, todėl ieškovė pareiškė turinti regreso teisę į išmokėtą draudimo išmoką nukentėjusiam asmeniui atsakovo atžvilgiu. Atsakovas nesutiko su ieškiniu ir įrodinėjo, kad draudimo įmoka buvo sumokėta dar iki padaryto eismo įvykio dienos, t. y. sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 9 d.

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai – 2019 m. rugpjūčio 15 d. eismo įvykio deklaracija, foto nuotraukos, patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 15 d. Kaune, Chemijos g., atsakovas, vairuodamas transporto priemonę Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į transporto priemonę BMW 320, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ją apgadino. Atsakovas eismo įvykio deklaracijoje savo parašu patvirtino, kad jis yra atsakingas už padarytą žalą minėtai transporto priemonei. Ieškovės parengta 2019 m. rugpjūčio 22 d. žalos sąmata Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas patvirtina aplinkybes, jog nukentėjusiajam asmeniui buvo paskaičiuota ir išmokėta draudimo išmoka padarytai žalai atlyginti, t. y. išmokėta 419,89 Eur draudimo suma. 2019 m. liepos 30 d. Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) (draudimo sutarties liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)) numatyta, kad 16,00 Eur draudimo įmoka turėjo būti sumokėta iki 2019 m. liepos 30 d. Iš ieškovės pateikto susirašinėjimo elektroniniu paštu kopijų, 2020 m. liepos 20 d. rašytinių paaiškinimų Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog atsakovas 2019 m. liepos 30 d. sudarytoje Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje nurodytą sumą sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.987 straipsnio pagrindu draudimo sutartimi viena šalis (draudikas) įsipareigoja už sutartyje nustatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui, kurio naudai sudaryta sutartis, įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytą draudimo išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka, jeigu įvyksta įstatyme ar draudimo sutartyje nustatytas draudiminis įvykis. Jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (CK 6.1015 straipsnio 1 dalis). Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-255/2010). Jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas (Įstatymo 11 straipsnio 7 dalis). Analogiška nuostata numatyta ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“ 64 punkte.

Byloje nustatyta, kad šalys 2019 m. liepos 30 d. sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir sutarties 1.2 punkte numatė sutarties galiojimo laiką, t. y. nuo 2019 m. liepos 30 d. 10.56 val. iki 2020 m. liepos 29 d. 23.59 val. Be to, sutarties 1.3 punkte numatė draudimo įmokos dydį ir jos mokėjimo tvarką, pagal kurią draudimo įmoka už sutarties pagrindu teikiamą draudimo apsaugą ir išduodamą 31 dienos trukmės draudimo liudijimą yra 16,00 Eur (Sutarties 1.3.1 punktas), o draudimo įmokos sumokėjimo terminas – iki 2019 m. liepos 30 d., mokama tiesiogiai draudimo bendrovei (Sutarties 1.3.2 punktas). Sutarties 1.4 punkte šalys susitarė, kad šiai sutarčiai taikomos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatos.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, jog atsakovas draudimo įmoką sumokėjo 2019 m. rugpjūčio 21 d., o laikotarpiu nuo sutarties sudarymo momento iki įmokos sumokėjimo 2019 m. rugpjūčio 15 d. padarė eismo įvykį, kurio kaltininkas jis pats.

2019 m. rugpjūčio 22 d. žalos sąmata, 2019 m. rugsėjo 9 d. mokėjimo nurodymas, patvirtina, jog ieškovė sumokėjo žalą patyrusiam asmeniui, t. y. 419,89 Eur draudimo išmoką, ir, vadovaudamasi Įstatymo 11 straipsnio 7 dalimi, kreipėsi į teismą, prašydama nurodytą sumą priteisti iš atsakovo.

Atsakovo atstovas nesutikdamas su ieškiniu, tvirtino, kad sutartyje nurodyta suma atsakovo buvo sumokėta 2019 m. rugpjūčio 9 d., t. y. dar iki eismo įvykio ir nurodė, jog sumokėjimą patvirtina pateiktas sąskaitos išrašas, kuriame nurodyta, jog atsakovas UAB „Bitė Lietuva“ pervedė 45,72 Eur, bei 2019 m. rugpjūčio 1 d. PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat ir atsakovo pateikta atliktų mokėjimų suvestinė. Analizuojant atsakovo atstovo nurodytus įrodymus matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 1 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra Serija (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) (45,72 Eur sumai), tačiau iš pateiktų įrodymų, teismas negali daryti išvados, jog atsakovas sumokėjo 16,00 Eur dydžio draudimo įmoką, numatytą 2019 m. liepos 30 d. Įprastinėje transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) už transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pagal šioje draudimo sutartyje nustatytą tvarką.

2020 m. spalio 21 d. į bylą pateikti atsakovo mokėjimai už transporto priemones, kurių viena iš jų yra ir Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nepatvirtina atsakovo pozicijos dėl įmokos sumokėjimo, kadangi iš šių duomenų matyti tik tai, kad 2019 m. liepos 2 d. buvo mokama 14,70 Eur įmoka už automobilį Subaru Impreza, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jokių kitų mokėjimų 2019 m. liepos mėnesį nebuvo atlikta. Šioje mokėjimų suvestinėje tuo pačiu matyti, jog įmoka už automobilio Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) transporto priemonės vairuotojų civilinės atsakomybės draudimą sumokėta būtent tuo metu, kuomet nurodo ieškovė – 2019 m. rugpjūčio 21 d.

Iš to kas nustatyta, ištirta ir įvertinta, teismas daro išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog už transporto priemonę Audi A6 Avant, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), buvo sumokėjęs sutartyje numatytą įmoką nustatytu terminu (2019 m. liepos 30 d.) ar bent jau iki padaryto eismo įvykio dienos (2019 m. rugpjūčio 15 d.), todėl atsakovo atsikirtimų argumentai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

Teismas pažymi, kad skirtingai nuo kitų draudimo sutarčių rūšių, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties įsigaliojimas nesiejamas su draudimo įmokos sumokėjimu. Draudėjui nustatytu terminu draudimo įmokos nesumokėjus, draudimo apsauga galioja, tačiau, esant tam tikroms įstatyme nustatytoms aplinkybėms, draudėjui gali kilti pareiga sugrąžinti draudikui šio už draudėją tretiesiems asmenims sumokėtas draudimo išmokas. Pagal civilinės teisės normas, reglamentuojančias civilinės atsakomybės teisinius santykius, asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgyja į padariusį asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę (CK 6.111 straipsnis). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 7 dalį jeigu draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala, draudikas, išmokėjęs išmoką, turi teisę reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos draudiko išmokėtas sumas.

Taikant Įstatymo 11 straipsnio 7 dalies nuostatas, nustatytų padarinių (draudėjo pareiga grąžinti draudėjui draudimo išmoką) atsiradimas yra siejamas su tam tikrų sąlygų buvimu: 1) draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą; 2) per tą laikotarpį pagal šią draudimo sutartį apdrausta transporto priemone buvo padaryta žala arba 3) žala buvo padaryta, kai draudėjas buvo atleistas nuo draudimo įmokos mokėjimo pagal šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalį. Taigi esminės šiai normai taikyti nustatinėtinos aplinkybės, atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį, yra draudimo įmokos iki sutartyje nustatyto termino nesumokėjimas ir draudžiamojo įvykio per laikotarpį, kurį buvo delsiama sumokėti draudimo įmoką, atsitikimas. Teismas pažymi, kad iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų šios aplinkybės byloje nustatytos, t. y. atsakovas iki draudimo sutartyje nustatyto termino (2019 m. liepos 30 d.) nesumokėjo draudimo įmokos, įmoka sumokėta tik 2019 m. rugpjūčio 21 d., o per tą laikotarpį, kai draudimo įmoka nebuvo sumokėta (nuo 2019 m. liepos 30 d. iki 2019 m. rugpjūčio 21 d.), atsitiko draudžiamasis įvykis (2019 m. rugpjūčio 15 d.). Darytina išvada, jog šiuo atveju ieškovė pagrįstai reikalauja žalos atlyginimo iš atsakovo, kuriam sutarties pagrindu galiojo draudimo apsauga, nors ir įmoka laiku nebuvo sumokėta.

Teismo vertinimu, priešingas aiškinimas neatitiktų ne tik įstatymo nuostatų, bet ir draudimo teisinių santykių reguliavimo esmės. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme įtvirtinta draudiko pareiga mokėti nukentėjusiam trečiajam asmeniui išmoką net ir tais atvejais, kai draudėjas draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjo draudimo įmokos, tačiau kartu nustatyta draudiko teisė reikalauti iš draudėjo grąžinti dėl padarytos žalos sumokėtas sumas. Tokiu teisiniu reguliavimu, atsižvelgiant į draudimo teisinių santykių atlygintinį pobūdį ir draudimo sutarties, kaip rizikos sutarties, prasmę, yra siekiama užtikrinti draudiko teisėtų interesų apsaugą bei pašalinti galimybę draudėjui piktnaudžiauti. Tokiu būdu draudėjas drausminamas, nes, draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėdamas draudimo įmokos už teikiamą draudimo apsaugą, jis prisiima su tuo susijusią riziką, kad, įvykus draudžiamajam įvykiui, draudikas, išmokėjęs nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo išmoką, įgis į draudėją atgręžtinio reikalavimo teisę.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuojama, kad, atsakovui draudimo sutartyje nustatytu laiku nesumokėjus draudimo įmokos už teikiamą pagal draudimo sutartį draudimo apsaugą ir apdrausta transporto priemone padarius žalos, ieškovė turi teisę susigrąžinti išmokėtos žalos dydžio sumas iš atsakovo, nepaisant to, kad atsakovas sumokėjo draudimo įmoką po įvykusio eismo įvykio.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Kadangi atsakovas pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Vadovaujantis CPK 88 straipsniu, 93 straipsniu, šaliai, kurios naudai priimamas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Teismui ieškinį tenkinus visiškai iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį.

Valstybė šioje byloje turėjo 7,02 Eur išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu šalims. Ieškinį tenkinus visiškai, šios išlaidos iš atsakovo nepriteisiamos, atsižvelgiant į tai, jog Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. rugpjūčio 5 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsakovas buvo 100 procentų atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265–270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“, juridinio asmens kodas 304080146, naudai 419,89 Eur (keturių šimtų devyniolikos eurų 89 ct) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (419,89 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme ((duomenys neskelbtini)) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15,00 Eur (penkiolikos eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.