Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“ ieškinį atsakovui A. V. dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Ieškovė su atsakovu 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarė Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartį su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-11).

6. Atsakovui ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. deklaruotos gyvenamosios vietos adresu (b. l. 18). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, ieškovei prašant, ir vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, priimamas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai

6. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Dėl skolos priteisimo

7. Ieškovė, būdama šilumos ir karšto vandens tiekėja Ukmergėje, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., tiekė šilumą ir karštą vandenį butui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), kadangi minėtas butas prijungtas prie centralizuotų šildymo sistemų ir komunalinio vandentiekio (b. l. 6-7). Minėtas butas, kuris nuosavybės teise priklauso Ukmergės rajono savivaldybei, nurodytu laikotarpiu buvo išnuomotas atsakovui (b. l. 8, 9). Per nurodytą laikotarpį, t. y. nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d., ieškovė priskaičiavo 219,91 Eur atsakovo skolą (b. l. 5). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas susidariusią skolą būtų sumokėjęs (CPK 178 straipsnis).

8. Nors atsakovui butas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nepriklauso, tačiau Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.584 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių; mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka iki CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyto termino. CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos mokestį nuomininkas turi sumokėti kas mėnesį, ne vėliau kaip iki kito, po išgyventojo, mėnesio dvidešimtos kalendorinės dienos, jeigu šalių susitarimu nenustatytas kitas terminas. Tarp ieškovės ir atsakovo 2018 m. rugsėjo 10 d. sudarytos Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutarties su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini), 6.5. punktu susitarta, jog už kiekvieną mėnesį suvartotą šilumos energiją butui ir kitoms pastato bendrojo naudojimo patalpoms šildyti atsakovas sumoka ieškovei iki po ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos (b. l. 10-11). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad atsakovas, nuomodamasis savivaldybei nuosavybės teise priklausanti butą, privalo iki kiekvieno po ataskaitinio mėnesio paskutinės dienos atskirai sumokėti mokesčius už šilumą ir karštą vandenį. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovas privalėjo savo sutartines prievoles vykdyti tinkamai ir laiku apmokėti už patiektą šilumos energiją bei karštą vandenį (CK 6.38 straipsnio 1 dalis).

9. Byloje nesant duomenų, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškove už suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis), ieškovės reikalavimai laikytini pagrįstais, todėl tenkintini, priteisiant ieškovei iš atsakovo 219,91 Eur skolos už nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. gegužės 1 d. suvartotą šilumos energiją ir karštą vandenį bute, esančiame adresu: (duomenys neskelbtini).

Dėl delspinigių priteisimo

10. Ieškovė prašo priteisti 0,71 Eur delspinigių. Delspinigiai yra netesybų rūšis. Vadovaujantis CK 6.71 straipsnio 1 dalimi, netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Iš bylos rašytinių įrodymų nustatyta, kad Šilumos vartojimo pirkimo – pardavimo sutartimi su buitiniu šilumos vartotoju Nr. (duomenys neskelbtini) (6.6 punktu) atsakovas įsipareigojo praleidęs mokėjimo terminus mokėti 0,02 procento dydžio delspinigius nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą dieną (b. l. 10-11). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas praleido terminą piniginei prievolei įvykdyti, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 0,71 Eur delspinigius pagrįstas, todėl tenkintinas.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (220,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

13. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

14. Kadangi nagrinėjamoje byloje ieškovės reikalavimai patenkinti visiškai, teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisia 20 Eur žyminį mokestį.

15. Šioje byloje teismas patyrė 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas į valstybės biudžetą priteistinas iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 219,91 Eur (du šimtus devyniolika eurų 91 ct) skolos, 0,71 Eur (nulis eurų 71 ct) delspinigius, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (220,62 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugpjūčio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 20,00 Eur (dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ukmergės šiluma“, juridinio asmens kodas 182714850, naudai.

Priteisti iš atsakovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 3,58 Eur (trijų eurų 58 centų) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą valstybės naudai, informuojant atsakovą, jog išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio, 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.