- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-26
- Bylos Nr.
- TS-51-1157/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jurga Virgailienė Mečkauskienė
- Nuteistasis
- L. Ž.
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. LK-N-841 (toliau – ir Nutarimas) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam teisėtumo ir pagrįstumo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. Ž. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 6 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. rugsėjo 15 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, ir jam skirta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
Bausmės pradžia: 2018 m. birželio 8 d.
Bausmės pabaiga: 2028 m. birželio 8 d.
Nuteistasis 1/2 paskirtos bausmės atliko 2023 m. birželio 8 d.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. LK-N-841 nuteistajam L. Ž. nutarta netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Šalies argumentai
Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas nuteistojo L. Ž. skundas, kuriuo jis prašo panaikinti Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. LK-N-841. Skunde nurodo, kad 2025 m. gruodžio 8 d. bus atlikti ¾ bausmės. Nuo 2024 m. gruodžio 23 d. jis priskirtas lengvai grupei, kas, jo manymu, rodo jo resocializacijos pažangą. Be to, jis kas savaitę yra išleidžiamas į dviejų parų ilgalaikes išvykas, per kurias nei karto nepažeidė taisyklių. Kiekvieną dieną tris – keturias valandas išvyksta į miestą. Palaiko stiprius ryšius su dukra ir anūke, turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir yra (duomenys neskelbtini) bei turi aiškią socialinę atramą ir motyvaciją tapti pilnaverčiu visuomenės nariu. Jis šeštą kartą kreipiasi dėl lygtinio paleidimo, kiekvieną kartą vykdė visus Komisijos nurodymus ir planus, siekdamas mažinti nusikalstamo elgesio riziką ir resocializuotis. Mano, kad nėra įvertina jo reali pažanga. Jis mano, kad jo ankstesni teistumai negali būti vertinami kaip pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą, kai yra akivaizdi jo elgesio pažanga. Nors Komisijos nutarime nurodyta, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, tačiau jis mano, kad tai nėra kliūtis, jeigu yra realūs įrodymai apie jos mažinimą. Jo dalyvavimas programose, teigiami socialiniai ryšiai ir drausmingumas rodo jo motyvaciją. Bausmės atlikimo metu jis nebuvo baustas, buvo du kartus skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvavo intervencinėse programose, mokėsi.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas bei tvarką detaliai reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82-87 straipsniai.
BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų, atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Nuteistąjį paleisti lygtinai yra teismo teisė, o ne pareiga. Lygtinio paleidimo institutas negali būti suprantamas kaip savitikslis, automatinis procesas, nes tai prieštarautų įstatymų leidėjo valiai. Taikyti konkrečiam nuteistajam lygtinį paleidimą kompetentingos institucijos gali įvertinusios klausimo sprendimui reikšmingų aplinkybių visumą ir padariusios išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Ar probacija pasieks tikslą, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.
BVK 82 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, vadovaujantis šio straipsnio 1 ir 2 dalimis, gali būti lygtinai paleisti iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šiose dalyse.
L. Ž. skirta dešimties metų, t. y. ilgesnė nei ketveri metai, bet neviršijanti dešimties metų laisvės atėmimo bausmė. L. Ž. skirtos bausmės pradžia – 2018 m. birželio 8 d., pabaiga – 2028 m. birželio 8 d. Pusę jam skirtos laisvės atėmimo bausmės L. Ž. atliko 2023 m. birželio 8 d., taigi L. Ž. atitinka minėtas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas susipažinęs su nuteistojo L. Ž. asmens byla ir Komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarime išdėstytais motyvais, konstatuoja, kad nuteistasis atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui – yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nuteistajam gali būti taikomas, kai nustatomas ir BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatytas materialusis lygtinio paleidimo pagrindas – t. y. kai nustatoma, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką. Nagrinėjamu atveju nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nėra žema. Tokiu atveju, kai nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, visais atvejais būtina nustatyti nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri sudarytų pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. L. Ž. asmens byloje sukaupti duomenys, socialinio tyrimo išvada neleidžia daryti išvados, kad ši pažanga yra akivaizdi ir reikšminga bei sudaro pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistojo L. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, kuri išlieka nepakitusi. Kaip minėta, pagal BVK 82 straipsnio 1 dalį, viena iš sąlygų taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra žema nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką padarymas. Nagrinėjamu atveju nenustatyta L. Ž. žema nusikalstamo elgesio rizika ar tai, kad nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas tokią riziką. Pastebėtina, kad nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimo metu 2021 m. balandžio 8 d, 2022 m. gruodžio 27 d., 2023 m. gegužės 30 d., 2023 m. gruodžio 7 d., 2024 m. gegužės 27 d., 2025 m. vasario 27 d., 2025 m. gegužės 22 d. ir 2025 m. rugsėjo 26 d. nuteistajam buvo nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, taip pat socialinio tyrimo išvadoje įvardinti vis dar egzistuojantys kriminogeniniai veiksniai (pvz., kriminalinės nuostatos, gyvenimo būdas ir kt.). Iš to darytina išvada, kad nuteistasis sistemiškai nededa maksimalių pastangų, siekdamas įrodyti, jog jis atitinka ne tik formalius lygtinio paleidimo kriterijus, tačiau išties pakeitė savo elgesį, ateityje laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Pažymėtina, kad L. Ž. ne kartą buvo taikytas lygtinis paleidimas (atliekant bausmę pagal ankstesnius nuosprendžius), tačiau po lygtinio paleidimo L. Ž. nusikalto pakartotinai.
Teismas daro išvadą, kad Komisijos nutarimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam yra pagrįstas ir teisėtas. Komisija, priimdama nutarimą, išsamiai ir visapusiškai įvertino visas aplinkybes, reikšmingas sprendžiant, ar L. Ž. gali būti paleistas lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
Pažymėtina, jog lygtinio paleidimo institutas nėra imperatyvi bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes skirdamas bausmę teismas įvertina, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytoms nusikalstamoms veikoms ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Pažymėtina tai, kad lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma kaip paskatinimas išskirtiniais atvejais, kai nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atkreiptinas dėmesys, jog įvertinus nuteistojo nurodytas aplinkybes, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais teismui nekyla. Asmens byloje esantys duomenys patvirtina, kad L. Ž. bausmės atlikimo metu kėlė savo kvalifikaciją, dėjo pastangas – dalyvavo socialinės reabilitacijos programose: „Naujai atvykusių į pataisos įstaigą nuteistųjų adaptacijos programoje“; dalyvavo mokymosi procese: įgijo vidurinį išsilavinimą bei siuvėjo ir šildymo, vėdinimo kondicionavimo sistemų montuotojo profesines kvalifikacijas; nuo 2022 m. birželio 1 d. užsiima individualia veikla; dalyvavo prevencinėse priemonėse: 2021 m. birželio 11 d. su nuteistuoju kalbėta apie jo aplinkoje esančius draugus, pažįstamus, galinčius turėti neigiamos įtakos jo elgesiui ir veiksmams; 2021 m. rugsėjo 7 d. ir 2021 m. spalio 10 d. kalbėta apie turiningą laisvalaikio leidimą (paaiškinta meninių bei kitų aktyvaus laisvalaikio praleidimo veikų nauda, kiek ji svarbi nuteistųjų užimtumui, kūrybiški savirealizacijai, asmeniniam tobulėjimui, atsipalaidavimui bei gerai emocinei būsenai); 2021 m. gruodžio 7 d. ir 2023 m. spalio 18 d. kalbėta apie kriminalinės subkultūros prevenciją įkalinimo įstaigoje (programos tikslas – nuosekliai, kompleksiškai, sistemingai mažinti kriminalinės subkultūros įtaką laisvės atėmimo bausmės vykdymo procesui, siekiant išgyvendinti subkultūros lemiamus kriminalinio pobūdžio nuteistųjų tarpusavio santykius); 2022 m. liepos 12 d. kalbėta lėšų tvarkymo tema (pajamų gavimo formas, išlaidų paskirstymą, kasdieninį vartojimą, pensijos kaupimą bei savalaikį turimų įsiskolinimų dengimą, oficialaus darbo bei pajamų teikiamus privalumus); dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse: ruošiant kryžiažodžius, domino konkurse, sporto renginyje; dalyvavo VŠĮ „Gebu“ teisinio ugdymo mokymuose, „Vykdymo procesas“; dalyvavo mokymuose „Šeimos teisė“; paskatintas nusikalstamo elgesio rizikos vertinančio specialisto nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą; dalyvavo ir baigė psichologinę intervencijos priemonę „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“ (nuteistojo dalyvavimas intervencijoje vertinimas kaip iš dalies sėkmingas); pakartotinai dalyvavo intervencinėje priemonėje „Problemų sprendimai ir nusikalstamumo rizikos analizė“. Dalyvavimas vertinamas kaip pakankamai sėkmingas, kadangi išlieka tie patys kaip ir pirmojo dalyvavimo metu nustatyti sunkumai: linkęs išsiplėsti tose vietose, kuriose tai nėra būtina kokybiškai analizei, dažnai trūksta konkretumo siekiant susieti savybes ar išorinių veiksnių įtaką su priimamais sprendimais; dalyvavimo metu daugiau ne tik įsiklauso į grįžtamąjį ryšį, bet ir jį pritaiko, nežymiai padidėjęs mąstymo lankstumas, geba identifikuoti įvairesnes problemų sprendimo alternatyvas, įvertinti platesnes netiesiogines savo veiksmų pasekmes visuomenei bei tiesiogines nukentėjusiems asmenims (šiuo aspektu labiau kalbant apie ankstesnę nusikalstamą patirtį).
Pažymėtina, kad L. Ž. nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai, elgesio pasekmių nenumatymas buvo vienas svarbiausių nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumų, susijusių su padarytais nusikaltimas, o šiuo metu yra nustatytas L. Ž. dinaminis nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys – nepakankami problemų sprendimo būdai, elgesio pasekmių neįvertinamas.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad L. Ž. resocializacijos priemonėse pradėjo aktyviau dalyvauti tik nuo 2023 m. gegužės mėn., t. y. artėjant galimo lygtinio paleidimo terminui. Taip pat pastebėtina ir tai, kad nuteistasis kreipėsi į pataisos įstaigos psichologą tik paskatintas nusikalstamo elgesio rizikos vertinančio specialisto, taigi L. Ž. dalyvavimas šiose priemonėse visą bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo nuoseklus ir tik suėjus formaliam terminui, nuo kada galimas lygtinis paleidimas, buvo pradėtas stebėti didesnis nuteistojo įsitraukimas ir motyvuotas dalyvavimas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytose priemonėse, nors net ir šis dalyvavimas nebuvo nuoseklus.
L. Ž. bausmės atliko metu nebuvo baustas ir du kartus buvo skatintas už nepriekaištingą elgesį, dalyvavo intervencinėse programose, mokosi, tačiau pažymėtina, jog tai, kad asmuo dalyvauja paskirtose intervencinėse programose, mokymuose, nėra neginčijamo pagrindo, sąlygojančio lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam.
L. Ž. nurodo, kad turi pastovią gyvenamąją vietą. Teismas tai vertina teigiamai, neabejoja, kad ši aplinkybė skatintų nuteistąjį elgtis teigiamai, tačiau yra nemažai tobulintinų sričių. Skunde nurodoma, kad turi šeimą, dukrą, anūkę, teismui nekyla abejonių dėl to, kad yra glaudus ryšys su artimais giminaičiais, tačiau socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, jog nuteistojo santykiai su šeima negali pilnai atlikti nusikalstamo elgesio prevencijos funkcijų, kadangi nusikalstamų veikų padarymo metu nuteistasis turėjo šeimą ir santykiai su šeima nebuvo pakankama sąlyga atgrasyti jį nuo nusikalstamo elgesio apraiškų.
Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinamos ne tik teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, tačiau visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, teismo vertinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistajam nors ir atlikusiam daugiau nei pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, vis dar išlieka aktualūs kriminogeninės rizikos dinaminiai veiksniai: teistumai; ilgalaikė kriminalinio elgesio istorija, po kurios padarytas labai sunkus teisės pažeidimas; sunkumai, susiję su lėšų valdymu; elgesio pasekmių neįvertinimas; problemų sprendimo būdai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Šie veiksniai nustatyti vertinant ne tik L. Ž. praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, vertinant nuteistojo pokalbius su resocializacijos specialistais. Nuteistasis gali eliminuoti jam nustatytus dinaminius kriminogeninius veiksnius ir taip daryti akivaizdžią pažangą mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.
Akcentuotina, jog skunde nuteistasis dėsto deklaratyvius teiginius – nepateikia jokių naujų, visuomeninę veiklą, visapusišką pasirengimą integruotis į visuomenę patvirtinančių duomenų, kas vienareikšmiškai leistų spręsti, jog asmuo gali atlikti likusią dalį bausmės nenusikalsdamas, jo neizoliuojant nuo visuomenės. Taip pat, nors skundo nagrinėjimo medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog nuteistojo mąstymas ir elgesys keičiasi teigiama linkme, tačiau akivaizdu, jog nuteistojo elgesio korekcijos procesas dar nėra baigtas, kas leidžia pagrįstai abejoti, jog L. Ž. gali gyventi socialinėje visuomenėje nenusikalsdamas.
Atkreiptinas dėmesys, jog ne tik laisvės atėmimo vietų įstaigos privalo dėti pastangas pakeisti nuteistojo asmenybę bei elgesį, bet ir pats asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, turi taip išnaudoti valstybės jam suteikiamas galimybes resocializuotis laisvės atėmimo įstaigoje, kad nekiltų abejonių dėl jo teigiamų elgesio pokyčių.
Taigi, Komisija priimdama nutarimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto, vertino visus asmenį charakterizuojančius duomenis, tiek pastarojo elgesį bausmės atlikimo metu, tiek nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis. Tai, kad toks Komisijos sprendimas netenkina nuteistojo, nesudaro pagrindo išvadai, kad jis yra ydingas ar nepagrįstas. Teismo vertinimu, Komisijos priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra motyvuotas ir pagrįstas. Nuteistojo elgesys laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, padaryta nusikalstama veika, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumas, sunkumas ir pobūdis, galimybės adaptuotis laisvėje, socialiniai ryšiai, nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys, nesuteikia teismui pagrindo manyti, jog šiuo metu pritaikius nuteistajam L. Ž. lygtinio paleidimo institutą, būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgus į tai, nėra pagrindo tenkinti nuteistojo L. Ž. skundo dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. LK-N-841.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo L. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundo netenkinti ir Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. spalio 22 d. nutarimą Nr. LK-N-841 palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.