- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-12
- Bylos Nr.
- II-245-486/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01550-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jeugenijuš Jaglinski
- Pareiškėjas
- A. M.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, sekretoriaujant A. R., dalyvaujant pareiškėjui A. M. (toliau – pareiškėjas), pareiškėjo atstovui advokatui L. P., Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovei G. P. (toliau – Inspekcija), teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo A. M. skundą dėl 2017 m. gegužės 18 sprendimo Nr.3R- 224 (2.13.-1.)(toliau – sprendimas) panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2016 m. gruodžio 16 d. gavo A. M. 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimą dėl galimai neteisėto pareiškėjo asmens duomenų tvarkymo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus Trakų poskyryje. Pareiškimą išnagrinėjusi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 2017 m. gegužės 18 d. priėmė sprendimą atmesti pareiškėjo 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimą. Sprendimas motyvuojamas tuo, kad nenustatyta, kad pareiškėjo nurodytu laikotarpiu R. K. V. Išmokų taikomojoje sistemoje peržiūros pareiškėjo asmens duomenis būtų panaudojusi kitais tikslais nei tikslu pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją ar šiuo duomenis būtų atskleidusi tretiesiems asmenims. Taip pat pažymėjo, kad nustatyta, jog laikotarpiu nuo 2015 m. gruodžio 20 iki 2016 m. gruodžio 15 jokie Valdybos tarnautojai paieškų pagal pareiškėjo asmens duomenis neatliko, jam priklausančio ar priklausiusio nuosavybės teise nekilnojamojo turto duomenų neperžiūrėjo.
Nesutikdamas su šiuo Sprendimu pareiškėjas jį apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui.
Šalies argumentai
Skunde pareiškėjas nurodo, kad sprendimas formalus, jame išdėstyti motyvai remiasi ne objektyviais įrodymais, o subjektyvia vieno asmens nuomone ir teisės aktų analize, sprendimas paviršutiniškas, neišpręsta pareiškimo esme. Be to, jis nesutinka su tuo, kad R. K. jo duomenis apie padidėjusią pensiją peržiūrėjo ir jam pateikė jam prašant, kadangi anot jo jis nei žodžiu, nei raštu nėra to prašęs. Be to, pabrėžė ir tai, kad iš R. K. sužinojo duomenis apie kitus asmenis, todėl galimai pažeisti ir tų asmenų interesai. Prašo panaikinti skundžiamą sprendimą kaip nepagrįstą, priimti teisėtą ir teisingą sprendimą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą Valstybine duomenų apsaugos inspekcija nurodė, kad Inspekcija visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo pareiškimą bei priėmė motyvuotą ir pagrįstą sprendimą vadovaujantis surinkta medžiaga. A. V. duomenų apsaugos inspekcijos, patikrinus nustatyta, kad R. K. pareiškėjo žodiniu prašymu 2016 m. sausio 14 d. patikrino jo asmens duomenis V. I. taikomojoje sistemoje, tai tebuvo vienkartinis informacijos teikimo atvejis, nenustatyta, kad ta informacija būtų perduota tretiesiems asmenims, ar kitaip panaudota.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas parodė, kad 2016 m. pavasarį jis sužinojo apie šiuos duomenis, kurių neprašė. Jis R. K. anksčiau pažinojo, jie gėrė arbatą, ji pasakė kokia nuo 2016 m. sausio bus jo pensija, išdėstė kolegių atlyginimus, kurios dirba geležinkelyje. R. K. yra jo pažįstama. Jis pas ją anksčiau nesikreipė dėl pensijos ar kažko kito. Informacija buvo suteikta žodžiu. Kodėl nuo pavasario iki gruodžio mėnesio nesikreipė į Valstybės duomenų inspekciją dėl jo duomenų tvarkymo pažeidimo, tai su L. D. sutarė, jog kada jis turės daugiau laiko ir galės parašyti. Ne tik apie jo šeimos pajamas R. K. pasakė, bet ji dar apie kaimynę pasakė, kad turi žemės sklypus, t.y. apie L. D.. Kad jie labai gerai gyvena, kad nusipirko namą, ir kiek žino iš neoficialių duomenų, buvo dėl to ji apskųsta Mokesčių inspekcijai. Vėliau buvo sutikęs L., ji sakė, kad „A., kiek aš turėjau problemų su Mokesčių inspekcija“. R. K. pasakė, kokį jis valdo turtą, kad nemažai turi pinigų, kad galėtų laisviau gyventi.
Šalies argumentai
Pareiškėjo atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad jie su pareiškėju padavė šį skundą dėl to, kad nors A. M. pareiškimas išnagrinėtas, bet išnagrinėtas formaliai. Inspekcija apklausė ir R. K. ir atliko kitus veiksmus. Inspekcija nurodė, kad pats faktas buvo 2016-01-14, ir neneigia to fakto. T. I. remiasi tik vieno darbuotojo paaiškinimu, t. y. iš tikro nors ir buvo prisijungimas, duomenų peržiūra buvo teisėta, nes pareiškėjas pats to prašė. Deja, yra kitaip, pareiškėjas nuo pat pradžių paaiškino, kad jis nedavė jokio sutikimo. Esminė pozicija paduodant skundą ta, kad pareiškėjas nebuvo davęs jokio sutikimo jokia forma. Tuo tarpu Inspekcija, darydama išvadas, remiasi subjektyviu darbuotojo aiškinimu, kad pareiškėjas to prašė, o antra – interpretuojamas straipsnis, kad sutikimas gali būti duodamas arba raštu, arba kitokia aiškiai išreikšta forma. Gali būti ir žodinė, bet aiškiai išreikštas. Šioje byloje nėra aiškiai išreikštos jokios formos. Inspekcija daro prielaidą, kad toks sutikimas buvo, kad pareiškėjas kreipėsi, prašė sužinoti duomenis apie savo pensiją, kiek ta pensija padidės. Tačiau pareiškėjas pats sužinojo duomenis ir be tos pilietės, su kuria ankščiau bendravo ir dar iš jos sužinojo apie kitus asmenis. Subjektyvioji pusė to, kas daro pažeidimą būtent ir nebuvo nustatyta. Inspekcija, darydama prielaidas, rėmėsi subjektyviu paaiškinimu, kad padarė visus veiksmus, kurių prašė asmuo. Dėl to, buvo apskųsta teismui, kad teismas detaliai išsiaiškintų aplinkybes, apklaustų pačią pilietę, kodėl taip padarė, kodėl buvo tvarkomi duomenys, ir ar buvo pareiškėjo prašymas aiškiai išreikšta forma. Prisijungimo faktas nepaneigtas, visa kita – šalutiniai įrodymai, ir jie neįrodo paties pažeidimo fakto. Nebuvo asmens duomenų subjekto sutikimo, ką pareiškėjas ir akcentavo. Pareiškėjas nesprendžia asmeninių santykių, keršto, nes pats supranta atsakomybę. Tiesiog jis išgirdo ir buvo nustebęs, ko net pats apie save nežinojo, ir dar išgirdo apie kitus asmenis.
Pareiškėjo atstovas nemano, kad senaties terminas aktualus šiam pareiškimui, nes nėra nustatytas laikas, ar pavasarį, ar vasarą, tai neaišku nuo kada skaičiuoti terminą. Bet galimybė daryti prielaidą apie jo sužinotą informaciją – neatmetama, kadangi galima fiksuoti ne visus faktus SoDroje, o tik kai kuriuos. Nesant duomenų apie prašymą, kuriuo išreikšta pareiškėjos valia, nėra ko kalbėti apie duomenų teisėtumą.
L. R. K. teismo posėdžio metu parodė, kad ji pažįsta A. M., kuris ją kaltina, kad ji žiūrėjo jo duomenis. Jo pensija buvo pažiūrėta sausio mėnesį, 2016 m., kai buvo didinamos pensijos ir apie tą padidėjimą su juo buvo kalbėta. Ji ir dabar dirba „Sodroje“ , kaip ir anksčiau, tose pačiose pareigose. A. M. pažįsta nuo 2004 m. Kadangi nematė jokios perspektyvos su šiuo žmogumi, ji pasiūlė palikti ją ramybėje, tačiau toliau tęsėsi ta draugystė, bet jai jau kantrybė baigėsi, pasakė, kad nebegali būti kartu. Pareiškėjas jai pats kalbėjo, kokia yra jo pensija, padėjo susitvarkyti pensijos gavimo reikalus. Bet jokio tikslo žiūrėti nebuvo. A. M. pats pasakė, kad gerą pensiją gauna, turi daug stažo, kad kolūkyje 3 darbuose dirbo. Asmeniškai liudytojai tikslo peržiūrėti kiek pareiškėjas gauna pensijos, nebuvo. 2016 m. didino pensijas ir su juo apie tai buvo kalbama ir tuo tikslu buvo pažiūrėta ir jis viską žino apie tai. A. M. paprašė jos pažiūrėti, kiek jo pensija padidėjo nuo 2016 m. Savo iniciatyva liudytoja tikrai nežiūrėtų tokių duomenų. Nepamena, kad ji dar būtų žiūrėjusi kada nors A. M. duomenis, išskyrus tą kartą. Kitų asmenų duomenų tikrai nežiūrėjo, neturi jokio tikslo, turi daug darbo. Be to, R. K. nurodė, kad neturi jokios prieigos prie asmenų turto, negali pažiūrėti. Net ir esant prašymui, ji negali nieko savarankiškai žiūrėti, nes tam yra valdžia. Liudytoja yra tik pensijų skyriaus specialistė. Ji turi žurnalą, kuriame fiksuoja, kokius duomenis peržiūri ir tą fiksuojame žurnale. Turi būti asmens prašymas, tik tada ji užeina į tą duomenų bazę. O dėl Matuizos – tai jis paprašė, tas užfiksuota žurnale. Ar 2016 m. buvo tik dvi duomenų peržiūros, t.y. pareiškėjo ir dar kito asmens – tiksliai neprisimena.
Atsiliepimas
Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos atstovė G. P. teismo posėdžio metu parodė, kad palaiko atsiliepime išdėstytus argumentus, papildomai norėtų paaiškinti, kad pareiškėjo teigimu, jis apie duomenų tikrinimą sužinojo pavasarį ar vasarą, o į instituciją kreipėsi daugiau nei po pusės metų, t.y. suėjus 6 mėnesių senaties terminui paskirti administracinę nuobaudą. Tas terminas nebuvo pratęstas, nes jis jau buvo praleistas, todėl prašo pareiškėjo skundą atmesti ir administracinę bylą nutraukti. Senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo pažeidimo padarymo dienos, t. y., nuo 2016-01-14. Pareiškėjo atstovas sakė, kad ne visi faktai fiksuojami žurnale - tai tiesa, ir liudytoja tai pasakė. T. V. duomenų apsaugos inspekcija gavo informaciją iš „SoDros“, apie visas peržiūras „SoDroje“, net ir tas, kurios nėra fiksuojamos žurnale. Jeigu ta peržiūra nebūtų užfiksuota liudytojos, tai sistemoje-duomenų bazėje tai būtų matoma ir tie duomenys jiems būtų pateikti. Tačiau kaip matyti, kitų peržiūrų nebuvo, net jeigu ir nebūtų įrašo žurnalo, kadangi „SoDra“ tokius duomenis turi ir gali pateikti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Iš skundo teksto matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, teigdamas, jog su juo artimai pažįstamas asmuo – R. K. dirbanti vyresniąja specialiste T. V. socialinio draudimo fondo valdybos (SoDros) Trakų skyriuje be jo sutikimo SoDros sistemoje peržiūrėjo jo duomenis apie gaunamą pensiją, taip pat iš jos sužinojo ir svetimų asmenų asmens duomenis, kurių negalima sužinoti iš viešai prieinamų informacijos šaltinių. Taip pat nurodė, kad pokalbių su R. K. metu ji pareiškėjui gana tiksliai įvardijo kokį turtą jis valdo, nurodė, kad pareiškėjas turi butą ir nemažas santaupas, nors šios informacijos pareiškėjas niekada jai nėra sakęs.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas nesutinka su Valstybine duomenų apsaugos inspekcijos sprendimu atmesti jo 2016 m. gruodžio 15 d. pareiškimą, laikydamas jį paviršutinišku bei formaliu bei Asmens duomenų apsaugos įstatymo (toliau – ADAĮ) nuostatų aiškinimu.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1869 3 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 01 d. padarytos Administracinių nusižengimų kodekse numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu Administracinių teisės pažeidimų kodekse, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatytos nuobaudos. Kadangi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 82 straipsnio 1 dalyje už analogišką veiką (asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimas) numatyta griežtesnė atsakomybė, todėl pripažinus kaltę, veika neturėtų būti perkvalifikuojama.
Išanalizavus pateiktą skundą, ginčijamą Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 18 d. sprendimą, darytina išvada, kad sprendimas yra pagrįstas, motyvuotas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Vien nesutikimas su jame išdėstytomis išvadomis nedaro jo paviršutiniško ar nemotyvuoto. Teismas sutinka su visomis sprendime išdėstytomis išvadoms, laiko jas pagrįstomis ir teisėtomis.
Pagal ADTAĮ 5 straipsnio 1 dalį, asmens duomenys gali būti tvarkomi, jeigu: 1) duomenų subjektas duoda sutikimą; 2) sudaroma arba vykdoma sutartis, kai viena iš šalių yra duomenų subjektas; 3) pagal įstatymus duomenų valdytojas yra įpareigotas tvarkyti asmens duomenis; 4) siekiama apsaugoti duomenų subjekto esminius interesus; 5) įgyvendinami oficialūs įgaliojimai, įstatymais ir kitais teisės aktais suteikti valstybės bei savivaldybių institucijoms, įstaigoms ir įmonėms arba trečiajam asmeniui, kuriam teikiami asmens duomenys; 6) reikia tvarkyti dėl teisėto intereso, kurio siekia duomenų valdytojas arba trečiasis asmuo, kuriam teikiami asmens duomenys, ir jei duomenų subjekto interesai nėra svarbesni.
Vadovaujantis ADTAĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų renkami apibrėžtais ir teisėtais tikslais ir toliau nebūtų tvarkomi tikslais, nesuderinamais su nustatytaisiais prieš renkant asmens duomenis. To paties straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, jog duomenų valdytojas privalo užtikrinti, kad asmens duomenys būtų tvarkomi tiksliai, sąžiningai ir teisėtai.
Nors pareiškėjas kategoriškai neigia prašęs R. K. pažiūrėti SoDros sistemoje apie jo pensijos padidėjimą, tačiau tai paneigia surinkta bylos medžiaga. Iš 2017 m. sausio 04 d. R. K. paaiškinimo matyti, kad pareiškėją jį pažįsta daugiau nei 12 metų, artimai bendravo, nurodė, kad pareiškėjas asmeniškai jos paprašė pažiūrėti kiek nuo 2016-01-01 padidės jo pensija. Tai, kad veiksmas buvo teisėtas ir neslepiamas pagrindžia ir tai, kad R. K. į faktų fiksavimo žurnale įrašė, jog buvo peržiūrėti A. M. duomenys. Duomenų peržiūrėjimo faktas buvo vienkartinis, ji atliko savo pareigybės funkciją, nenustatyta, kad ji V. I. taikomojoje sistemoje peržiūrėtus pareiškėjo asmens duomenis būtų panaudojusi kitais tikslais, nei tikslu pateikti pareiškėjui jo prašomą informaciją, ar šiuos duomenis būtų atskleidusi tretiesiems asmenims. Iš bylos medžiagos matyti ir tai, kad R. K. neturėjo ir neturi prieigos prie Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, jokie duomenys apie jo turtą bei jo turimas santaupas nebuvo tikrinti.
L. R. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad duomenis apie A. M. peržiūrėjo tik vieną kartą, esant jo žodiniam prašymui, ką iš esmės pagrindžia ir bylos medžiaga. Liudytojos parodymai yra logiški ir nuoseklūs, todėl jais netikėti taipogi nėra teisinio pagrindo. Pažymėtina ir tai, kad teismui didelių abejonių kelia ir tai, kad pareiškėjas teigia, jog apie jo neteisėtą duomenų peržiūrą (2016 m. sausio peržiūrą) sužinojo 2016 m. pavasarį, nors į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją kreipėsi ne iš karto po jo tariamo teisių pažeidimo, o tik 2016 m. gruodžio mėnesį, kas dar labiau verčia tikėti liudytojos R. K. teiginiais, kad pareiškėjas po nepavykusių santykių tiesiog nori jai pakenkti. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, pareiškėjo pateikti teiginiai vertintini kritiškai.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, darytina išvada, kad Inspekcija savo 2017 m. gegužės 18 d. sprendime padarė pagrįstą išvadą, jog R. K. pareiškėjo žodiniu prašymu (ADTAĮ konkrečiai nenurodoma kokia forma turi būti išreikšta duomenų subjekto valia, svarbu, kad ji būtų išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai) peržiūrėjo pareiškėjo A. M. duomenis apie padidėjusią pensiją. Byloje nėra nustatyta, kad tie duomenys būtų perduoti kitiems asmenims, ar kitaip neteisėtai panaudoti.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skunde pareiškėjas nurodo, kad kreipiantis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją jis akivaizdžiai nurodė, kad buvo pažeisti ne tik jo, bet ir kitų (jo pareiškime išvardytų) asmenų duomenys, tačiau šių aplinkybių Institucija nenagrinėjo, kas pagrindžia sprendimo nemotyvuotumą, netinkamą išnagrinėjimą. Su tokiu skundo argumentu sutikti nėra pagrindo. Iš Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos sprendimo matyti, kad pareiškėjui buvo išaiškinta jog pareiškimas nagrinėtinas tik dėl jo asmens duomenų tvarkymo galimo pažeidimo, o jeigu asmuo pageidauja, kad būtų įvertintas jo nurodytų asmenų duomenų tvarkymo teisėtumas, pareiškėjas turi pateikti įgaliojimus ar tie asmenys turi pateikti savarankiškus pasirašytus skundus.
Atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija prašė atmesti skundą, motyvuojant jog šiuo nuo sužinojimo apie tariamą pažeidimą suėjo galimas 6 mėnesių senaties terminas (t.y. nuo 2016 m. sausio 14 d.). Tačiau šiuo atveju sutiktina su pareiškėjo atstovu argumentais, jog pareiškėjo teigimu apie pažeidimą jis sužinojo 2016 m. pavasarį, tikslaus mėnesio nepamena, todėl nesant galimybės nustatyti tikslaus galimo pažeidimo nustatymo laiko ir esant šiems prieštaravimams, senaties termino taikyti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą, kurio naikinti ar keisti dėl pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų nėra įstatyminio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 str., teismas,
nutaria:
Pareiškėjo A. M. skundą dėl Valstybės duomenų apsaugos inspekcijos 2017 m. gegužės 18 sprendimo Nr. 3R- 224 (2.13.-1.), panaikinimo, atmesti kaip nepagrįstą.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.