Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Valdas Ciesiūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutarties teisėtumo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutartimi V. A. atžvilgiu buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena pagal ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 1 d., 130 str. 1 d., nesant jo veikoje administracinių teisės pažeidimų sudėties, ir bylos medžiaga perduota Institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolo, R. V. atžvilgiu, surašymui.

V. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis 2015-10-21 apie 2.20 val. Smėlynės ir S. Kerbedžio gatvėse, Panevėžyje, vairavo automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,94 prom. girtumas, stabdomas policijos pareigūnų (stabdymas buvo policijos automobilyje įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius su garsiniu signalu, taip pat vairuotojui per garsiakalbį sakant, kad jis sustabdytų transporto priemonę) to nepadarė, todėl jis nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams. Taip pat minėtas asmuo su savimi neturėjo ir policijos pareigūnams nepateikė visų privalomų turėti dokumentų – vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, techninės apžiūros talono.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Visų pirma, apylinkės teismas neteisingai nurodė priimamo sprendimo rūšį – vietoje nutarimo priėmė nutartį, todėl taisydamas šią klaidą, apeliacinės instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą toliau įvardina nutarimu.

Institucija nesutinka su skundžiamu nutarimu nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena V. A. atžvilgiu dėl ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 1 d., 130 str. 1 d., numatytų pažeidimų, teigdama apie įrodymų netinkamą tyrimą ir vertinimą bei jų pakankamumą.

Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nutarimo turinio matyti, kad teismas pakankamai išsamiai aiškinosi bylos aplinkybes ir visų byloje surinktų duomenų kontekste, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai, visas abejones vertino administracinėn atsakomybėn traukiamo V. A. naudai, padarydamas išvadą, kad jo veikoje nėra ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 1 d., 130 str. 1 d. numatytų pažeidimų sudėties (ATPK 250 str. 1 p.). Skundą nagrinėjantis teismas su tokia išvada dėl ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d. nesutinka ir konstatuoja, kad priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas ATPK 248 str. nuostatų nepažeidė, tačiau neatsižvelgė į keletą faktinių aplinkybių, kurios rodo, jog V. A. administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl dviejų administracinių nusižengimų buvo surašytas pagrįstai, todėl jis baustinas už tai, kad padarė ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d. numatytus pažeidimus.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2015-10-21 apie 2.20 val. Smėlynės ir S.Kerbedžio gatvėse, Panevėžyje, automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams, nes stabdomas policijos pareigūnų (stabdymas buvo policijos automobilyje įjungus raudonos ir mėlynos spalvos švyturėlius su garsiniu signalu, taip pat vairuotojui per garsiakalbį buvo liepiama, kad jis sustabdytų transporto priemonę) nestojo. Šias aplinkybes patvirtina policijos pareigūnų A. G., D. V., M. R., M. O. tarnybiniai pranešimai (b.l. 29-33), jų (išskyrus teisme nedalyvavusio M. O.), taip pat ir M. A. parodymai teisme. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, ką patvirtino ir duodami parodymus teisme, kad minėtą automobilį vairavo ir jame buvo tik vienas asmuo, kurį vėliau sulaikius paaiškėjo, jog tai tas pats V. A.. Pastarasis neneigė nestojimo metu buvęs minėtame automobilyje, tačiau teigia jo nevairavęs, gulėjęs ant galinės sėdynės, o automobilį vairavęs kitas asmuo. Tačiau, aukštesniojo teismo nuomone, tokie V. A. teiginiai vertintini kritiškai, nes jie neatitinka objektyvios įvykio situacijos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tuojau pat po sulaikymo V. A. teigė, kad jis automobilio nevairavo, bet tariamai vairavusio asmens įvardinti negalėjo, nepaaiškino, kur tas asmuo yra, kodėl jis, palikęs savo motinai priklausantį automobilį, bandė pabėgti, priešinosi sulaikymui. Teisme V. A. jau įvardino, pasak jo, administraciniame kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavusį asmenį bei teigė, kad jis pats automobilio nestojimo metu gulėjęs ant galinės sėdynės. Tačiau tokie jo teiginiai prieštarauja kitiems byloje esantiems objektyviems duomenims, o toks paaiškinimas rodo ir asmens elgesio logikos stoką.

Kaip minėta, visi policijos pareigūnai parodė matę, kad automobilyje buvo vienas asmuo, kuris vairavo automobilį, o po priverstinio automobilio sustabdymo iššoko pro vairuotojo pusės duris, bandė pabėgti, bet buvo sulaikytas. Neginčijamai nustatyta, kad tai buvo V. A.. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, nors ir neryškiai, matyti, kad iš sustojusio automobilio vairuotojo pusės išlipo ir nubėgo tik vienas asmuo. Vaizdo įrašą fiksavęs automobilis prie sustojusio automobilio privažiavo po kelių sekundžių, persekiojamasis automobilis nuo jo sustojimo iki tarnybinio automobilio privažiavimo prie šio buvo visada policijos pareigūnų matymo zonoje. Jokių kitų asmenų nei automobilyje, nei prie jo, be bandžiusiojo pabėgti sulaikyto V. A. nebuvo. Kaip matyti iš policijos pareigūno M. O., kuris liko stovėti prie sustabdyto automobilio „Audi A3“, tarnybinio pranešimo, jokio kito asmens automobilyje be iš jo nubėgusiojo V. A. nebuvo. Todėl kaip nepagrįsti atmestini teisme V. A. duoti parodymai, kad automobilį vairavo R. V., kuris, pasak jo, automobiliui sustojus, pasislėpė jo viduje. Taip pat kritiškai vertintini ir paties R. V. duoti parodymai apie jo pasislėpimą automobilio bagažinėje bei vėlesnį, automobiliui vis dar esant toje pačioje vietoje, jo pabėgimą niekieno nepastebėtam išlipant pro keleivio dureles. R. V., duodamas parodymus teisme, nepaaiškino ir nepateikė jokių duomenų, kokiu būdu jis 3 val. nakties iš Vabalninko Biržų raj. grįžo į savo gyvenamąją vietą Panevėžyje ar Pasvalyje. Byloje esantys duomenys leidžia pagrįstai manyti, kad administraciniame kaltinime nurodytas automobilis iki jo priverstinio nuvežimo nebuvo paliktas be policijos pareigūnų ir kitų asmenų, kuriems jis buvo perduotas, priežiūros. V. A. pateiktas vaizdo įrašas, jį vertinant byloje surinktų objektyvių duomenų kontekste, taip pat įvertinant V. A. neblaivumą ir mažiau, nei 5 sekundžių laiko tarpą nuo persekiojamo automobilio sustojimo iki tarnybinio automobilio privažiavimo prie šio, priešingai V. A. ir jo gynėjo subjektyviam manymui, paneigia jų iškeltą versiją dėl galimybės dviem aukšto ūgio suaugusiems asmenims pasikeisti vietomis – vienam iš galo persėdant į vairuotojo vietoje sėdinčio vietą, o šiam lygiagrečiai persėdant į galą ir dar įlendant į bagažinę. V. A. gynėjo pateiktas vaizdo įrašas rodo, kad atitinkamai pasiruošus, tai įmanoma padaryti, tačiau tokia galimybė visiškai nereiškia, kad taip buvo iš tikrųjų. Šiai versijai patvirtinti tiesiog nepakanka duomenų, nes niekas iš policijos pareigūnų kitų asmenų, išskyrus patį V. A., įvykio vietoje, nematė, o jo veiksmai siekiant pabėgti ir pasislėpti, tik patvirtina jo siekį išvengti atsakomybės, nes sutinkant su V. A. iškelta versija, šie jo veiksmai tampa nelogiškais. Taip pat byloje esantys transporto priemonės perdavimo - priėmimo ir priverstinio nuvežimo aktai patvirtina, kad ši transporto priemonė buvo apžiūrėta, nustatyta jo komplektacija, konstatuota, kad viduje daiktų nėra (b.l. 37). Sulaikytas jis, nors ir neigė vairavęs, tačiau patvirtino savo parašu pranešimą dėl nušalinimo nuo vairavimo (b.l. 35), kas kartu su kitais bylos duomenimis, patvirtina jam surašytame protokole nurodytas aplinkybes.

Atsižvelgus į visa tai, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad byloje pakanka duomenų išvadai, kad būtent V. A. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį ir nepakluso teisėtiems policijos pareigūnų reikalavimams jį sustabdyti. Ši jo veika atitinka ATPK 130 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Nustačius, kad būtent V. A. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį, jo veiksmuose konstatuotina ir 126 str. 1 d. numatyto pažeidimo sudėtis, nes KET 14 punktas įtvirtina draudimą vairuoti transporto priemones vairuotojams esant neblaiviems. Nagrinėjamu atveju byloje esantis asmens blaivumo testo kvitas (b.l. 34), policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, paties V. A. parodymai ir kiti bylos duomenys patvirtina, kad V. A. administraciniame kaltinime nurodytomis aplinkybėmis vairavo automobilį būdamas neblaivus – jam nustatytas lengvas 0,94 prom. girtumo laipsnis. Ši jo veika atitinka ATPK 126 str. 1 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtį.

Skundžiamu teismo nutarimu V. A. atžvilgiu taip pat buvo nutraukta byla pagal ATPK 124¹ str. 8 d., motyvuojant, jog nėra objektyvių jo kaltės įrodymų. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka, jog byla dėl šio pažeidimo turėjo būti nutraukta, tačiau patikslina tokio sprendimo motyvus.

ATPK 124¹ str. 8 d. V. A. inkriminuotas už tai, kad jis nepateikė policijos pareigūnams visų privalomų turėti dokumentų – vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo poliso, techninės apžiūros talono. Iš tiesų KET 16 punktas numato, kad motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti ir policijos pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą). Tačiau byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių V. A. veiksmuose esant ATPK 124¹ str. 8 d. sudėtį. Nei policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose, nei jų parodymuose teisme nėra užfiksuota jokių duomenų apie aukščiau nurodytų dokumentų pareikalavimą iš V. A., jo atsisakymą tai padaryti ir pan. Nesant tokių duomenų, atsakomybė pagal ATPK 124¹ str. 8 d. V. A. netaikytina. Kaip matyti iš tarnybinių policijos pareigūnų pranešimų, sulaikant V. A., jis aktyviais veiksmais priešinosi, dėl ko buvo naudojamos spec. priemonės – elektros impulsinis prietaisas Taser x26 ir antrankiai. Tokioje situacijoje pateikti kokių nors dokumentų V. A. objektyviai negalėjo. Taip pat nėra duomenų, kad jų kuris nors iš pareigūnų būtų pareikalavęs.

Remiantis išdėstytu skundžiamas apylinkės teismo nutarimas dalyje dėl ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d. naikinamas ir šioje dalyje priimamas naujas nutarimas – V. A. pripažįstamas kaltu pagal ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d. ir jam skiriamos administracinės nuobaudos numatytų sankcijų ribose.

Skirdamas V. A. nuobaudas apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį – padaryti du tyčiniai, baigti, vieni pavojingiausių ir šiurkščiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, kuriais keliamas pavojus ne tik paties transporto priemonę vairuojančio, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat eismo saugumui; jo asmenybę (byloje nėra duomenų apie V. A. teistumą, tačiau yra piktybinis KET pažeidėjas, baustas administracine tvarka virš 20 kartų (per pastaruosius 5 metus) (b.l. 7 – 27), pažeidimų padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena ją sunkinanti aplinkybė (pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda), sprendžia, kad ATPK 20 str. įtvirtintus nuobaudų tikslus pasiekti galima paskyrus V. A. pagrindinę ir papildomą administracines nuobaudas, jų dydžius nustatant artimus inkriminuojamų ATPK straipsnių sankcijų vidurkiams. Šios nuobaudos ATPK 33 str. pagrindu subendrintinos, V. A. paskiriant galutinę.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato skundą tenkinti iš dalies.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015-12-18 nutarimą dalyje dėl bylos nutraukimo pagal ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d. panaikinti ir priimti šioje dalyje naują nutarimą:

V. A. pripažinti kaltu padariusį administracinės teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 1 d., 130 str. 1 d., ir nubausti:

- už ATPK 126 str. 1 d. nusižengimo padarymą V. A. paskirti 350 (trijų šimtų penkiasdešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

- už ATPK 130 str. 1 d. nusižengimo padarymą V. A. paskirti 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrinti, ir V. A. skirti galutinę administracinę nuobaudą – 950 (devynių šimtų penkiasdešimties) Eur dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Nutarimo dalį dėl bylos V. A. atžvilgiu nutraukimo pagal ATPK 124¹ str. 8 d. palikti nepakeistą.

Šis nutarimas neskundžiamas.